„Demokratų partijos medaus mėnuo su rinkėjų baze tęsiasi“, – įsitikinę JAV politikos aktualijas atidžiai sekantys ekspertai ir apžvalgininkai.

Antradienį JAV demokratų kandidatė į prezidentus Kamala Harris nustebino ne vieną, pranešdama, kad į viceprezidentus pasirinko ne favoritu laikytą charizmatišką ir populiarų itin svarbios Pensilvanijos valstijos gubernatorių Joshą Shapiro, bet mažai kam ir pačioje Amerikoje žinomą Minesotos gubernatorių Timą Walzą.

60-metis T.Walzas nėra nuosaikus politikas, kaip J.Shapiro, kuris galėtų rinkti svyruojančių rinkėjų balsus. O ir pati Minesotos valstija demokratams yra ganėtinai „saugi“ – priešingai, nei taip reikalingos Pensilvanija ar Arizona, su kitu nepasirinktu nuosaikiu kandidatu Marku Kelly priešaky.

Tačiau naujienų portalo lrytas.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas, JAV politikos žinovas Mykolas Katkus dėlioja platesnį K.Harris ir demokratų žaidimo paveikslą.

[[ge:lrytas:lrytas:33419455]]

Bruzdantis kairiųjų demokratų sparnas ir partijos viduje pradėta pasipriešinimo kampanija, vidinės intrigos ir rinkiminio renginio arenos „stogą kilnojančio“, partijos ateitimi vadinamo politiko ambicijos – tik dalis šios spalvingos dėlionės.

O apklausos rodo, kad ši dinamiška eiga demokratų rinkėjams patinka. Tačiau naujojo dueto dabar laukia didžiulis išbandymas.

[[ge:lrytas:lrytas:33466602]][[ge:lrytas:lrytas:33472243]]

Trys priežastys kodėl

Nors kandidatų į prezidentus pasirinkti viceprezidentai retai turi realios įtakos rinkėjų pasirinkimui, už ką balsuoti, anot M.Katkaus, jie vis tiek kandidatui rinkimų kampanijos metu gali padėti keliais būdais.

Pirmiausiai – geriau parodyti patį kandidatą, pabrėžti tam tikras esmines sritis, suteikti balanso. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pasirinko viceprezidentu Joe Bideną, nes norėjo pabrėžti, kad komandoje turi daugiau išminties turintį, patyrusį žmogų – kad rinkėjai nebijotų balsuoti už B.Obamą, jei šis jiems atrodytų kiek nepatyręs.

Antras dalykas – galimi viceprezidentai kandidatui padeda pačiais įvairiausiais būdais. Tai žmogus, su kuriuo kandidatas gali pasitarti per rinkimų kampaniją, be to, tai ir kandidato atstovas – jis gali sakyti kalbas, viešai ginti kandidatą, atremti oponentų kritiką.

Trečias dalykas – galimi viceprezidentai gali turėti įtakos svyruojančiose valstijose, kurios apskritai gali nulemti rinkimų baigtį.

Svyruojančiose valstijose kurio nors vieno kandidato persvara būna itin maža, nesiekia 5 proc. punktų, todėl rinkimų kampanijos čia būna intensyviausios. Skaičiuojama, kad 2024 metais tokių valstijų, kur laimėti gali tiek D.Trumpas, tiek K.Harris, bus šešios: Arizona, Džordžija, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija ir Viskonsas.

M.Katkus pastebėjo, kad būtent pagal trečiąjį aspektą – turimą įtaką konkrečiose valstijose – Pensilvanijos gubernatorius Joshas Shapiro ir Arizonos senatorius Markas Kelly atrodė teisingesni pasirinkimai, tad ir buvo vertinami kaip labiausiai tikėtini K.Harris viceprezidentai.

[[ge:lrytas:lrytas:33485313]]

Visgi, anot eksperto, jau iš karto buvo pranešta, kad K.Harris rinksis viceprezidentą pagal tarpusavio chemiją.

„Suprantama, kad norima turėti kažką šalia savęs, kas būtų tavo patikimas partneris, kad patylėtų, kai reikia patylėti, ir pakalbėtų, kai reikia pakalbėti, ir apskritai būtų žmogus, su kuriuo galėtum pasitarti. Taip pat tai turėtų būti žmogus, dėl kurio nereikėtų teisintis ir kuris nesukeltų papildomų politinių problemų“, – įvardijo M.Katkus.

Kas yra T.Walzas?

M.Katkaus teigimu, T.Walzas iš tiesų tinka K.Harris. Jis yra mažiau žinomas politikas – apklausos rodo, kad 71 proc. amerikiečių apie T.Walzą nieko negirdėjo.

Visgi, jis yra mėgstamas ir populiarus Minesotos gubernatorius – tiesa, Minesota vertinama kaip demokratams saugi valstija, kurią, bet kokiu atveju, taip pat yra svarbu laimėti.

60-ties gubernatorius – Nacionalinės gvardijos veteranas, buvęs mokytojas ir futbolo treneris.

O svarbiausia, anot M.Katkaus – kad jis neužgožia K.Harris ir jai padeda, kai ji yra ant scenos.

T.Walzas buvo kritikuotas dėl pavėluotos jo vadovaujamos Minesotos reakcijos į kilusias riaušes „Black Lives Matter“ (Juodaodžių gyvybės svarbios, liet.) judėjimo metu.

„Nepaisant to, jis surinko didelę persvarą rinkimuose, žmonės jį suprato. Bet, žiūrėdami visus tuos riaušių vaizdus, oponentai galės kritikuoti, kad tai yra žmogus, kuris nieko nedarė. Tai suteiks respublikonams amunicijos sakyti, kad jis yra liberalus, radikaliausias gubernatorius Amerikoje, nors jis toks nėra nė iš tolo“, – pastebėjo ekspertas.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala savo apžvalgoje pritarė – respublikonai tikrai puls T.Walzą dėl jo sprendimų 2020 metais bandant suvaldyti riaušes po George Floydo nužudymo.

Respublikonai, anot L.Kojalos, nusitaikys ir į liberalią T.Walzo politikos kryptį – pavyzdžiui, dėl kanapių legalizavimo, dėl jo pozicijos dėl abortų, investicijų į klimato kaitos stabdymą.

[[ge:lrytas:lrytas:33485234]]

T.Walzas reiškia paramą Ukrainai – jis yra bendravęs su Volodymyru Zelenskiu, susitikęs su ukrainiečių diplomatais.

Nors T.Walzas nėra toks dinamiškas, kaip buvę konkurentai dėl šios pozicijos, tačiau politologas akcentavo rimtus demokrato įgūdžius – pavyzdžiui, jis pradėjo klijuoti etiketę, kad respublikonų kandidatas į prezidentus D.Trumpas ir jo rinkiminėje kampanija yra „keista“.

Nors ir pažiūros toks žingsnis nėra kažkuo ypatingas, tai jau spėjo suerzinti D.Trumpą, kuris pats pagarsėjo etikečių klijavimu, siekiant silpninti oponentus.

„Tad T.Walzo lengvas humoras gali būti pravartus kampanijoje“, – įvertino L.Kojala.

Politologas įvardijo, kad T.Walzo pasirinkimą galėjo nulemti kelios aplinkybės – jau minėtoji chemija su K.Harris, jo gebėjimas prieiti prie mažesnių miestelių elektorato, progresyvi jo ideologija, geri komunikacijos įgūdžiai.

Kodėl nepasirinktas populiarusis demokratas?

Nors J.Shapiro – populiarus, ryškus ir charizmatiškas politikas, būtent tai, M.Katkaus manymu, yra viena iš dviejų pagrindinių priežasčių, kodėl K.Harris pasirinko T.Walzą, o ne J.Shapiro, kuriam ir buvo prognozuojama viceprezidento pozicija.

Antradienį surengtame rinkimų kampanijos mitinge Pensilvanijoje buvo pristatytas T.Walzas, tačiau savo kalbą pasakė ir renginio šeimininkas, valstijos gubernatorius J.Shapiro.

„J.Shapiro vakar išėjo ant scenos ir iš esmės nustelbė bet ką, kas pasirodė prieš jį ir po jo. Jis tiesiog yra stiprus oratorius. Pabandykime įsivaizduoti jį šalia K.Harris – ji prie J.Shapiro atrodytų kaip tamsta mokytoja, kuri prižiūri talentingą vaiką.

Šiuo atveju tamsta mokytoja yra T.Walzas, kuris kažką linksmai pakalba, o K.Harris gali visą dėmesį sutelkti į ją, nes galiausiai balsuojama bus ne už J.Shapiro, o už ją. Manau, kad tai labai paprasta ir žmogiška priežastis, kuri yra svarbiausia“, – įvertino M.Katkus.

Tačiau ekspertas išskyrė ir dar vieną priežastį – dalies Demokratų partijos politikų bruzdesį.

[[ge:lrytas:lrytas:33485222]]

Anot M.Katkaus, progresyvusis demokratų sparnas labai susirūpino, kad į viceprezidentus nebūtų pasirinktas J.Shapiro. Jie esą suprato, kad jų siūlomas progresyvus kandidatas jau nepraeis į viceprezidentus, o J.Shapiro, nors itin talentingas politikas ir partijos ateitis, tačiau jo pasirinkimas viceprezidentu pastumtų Demokratų partiją į centrą, ko kairieji nenori.

Tokia galimybė pradėjo kelti tam tikrų problemų partijos viduje. M.Katkus pasakojo, kad kairesniojo flango lyderiai padarė labai didelę kampaniją tarp savo kairiųjų rėmėjų, įrodinėdami, esą J.Shapiro – vos ne konservatorius, dešinysis, kitaip tariant – didis blogis, nors iš tiesų jis yra nuosaikus centro demokratas.

„Greičiausiai pasirinkus J.Shapiro kampanijai nieko nebūtų atsitikę, bet, manau, kad Kamalai kiltų tam tikrų problemų – būtų reikėję aiškintis su savo kairiuoju sparnu, ir tai nebūtų jai buvęs labai geras ir malonus dalykas“, – pastebėjo jis.

Tuo metu kitas tikėtinas kandidatas – Arizonos senatorius M.Kelly – taip pat nebuvo itin mėgstamas progresyvaus Demokratų partijos sparno.

„Jis – buvęs kariškis, o kariškių, kaip ir verslininkų, progresyvieji labai nemėgsta. Jo pozicijos dėl sienos apsaugos taip pat ne visiškai atitinka tai, ko nori progesyvieji ar tai, ką darė J.Bideno administracija. Visa tai irgi labiau gąsdina nemažai partijos žmonių“, – pasakojo jis.

Kas turi pranašumą – T.Walzas ar J.D.Vance?

M.Katkus svarstė, kad vertinant daugelį skirtingų perspektyvų J.Shapiro būtų daug nepalankesnis kandidatas respublikonams nei T.Walzas.

Visgi, ekspertas nenurašo ir T.Walzo – anot pašnekovo, Minesotos gubernatorius turi daug žavesio ir gerai kontrastuoja su respublikonų kandidato D.Trumpo išsirinktu viceprezidentu J.D.Vance.

J.D.Vance praeityje buvo išvykęs iš savo valstijos, net buvo išsišaipęs iš savo gimtinės, tuo metu T.Walzas visą gyvenimą gyveno Minesotoje, mokė vaikus.

„Iš esmės visi galimi kandidatai į viceprezidentus atrodė labai stipriai – galimai net stipresni nei K.Harris. Ir nors T.Walzas neturi tų pridėtinių verčių, negali sakyti, kad padaryta mirtina klaida – K.Harris iškėlė partijos interesus, vidinę partijos ramybę ir savo asmeninį komfortą aukščiau negu rinkiminę matematiką.

[[ge:lrytas:lrytas:33485245]]

Reikia pasakyti, kad atsiradęs demokratų medaus mėnuo su savo rinkėjų baze tęsiasi. Demokratų entuziazmas didžiulis, o tai yra svarbu, nes reikia, kad žmonės ateitų balsuoti. O dabar atrodo, kad visi ateis balsuoti: tyrimai rodo, kad besirengiančių ateiti balsuoti juodaodžių procentas išaugo 20 proc. punktų, išaugo ir jaunimo procentas“, – įvardijo jis.

Laukia iššūkis

K.Harris išsirinkus viceprezidentą, dabar laukia svarbiausias klausimas – kaip jie sugebės atsakyti į aštriausias temas Amerikoje.

Vienos iš karščiausių temų Amerikoje šiuo metu – tai ekonomika, migracija ir nusikalstamumas. Visose šiose trijose temose respublikonai pirmauja.

Demokratų ir pačios K.Harris temos, kuriose ji turi aiškią persvarą – tai abortų teisės, moterų teisės į pasirinkimą.

Tad lieka klausimas, kaip K.Harris ir T.Walzas sugebės pasirodyti debatuose ir įtikinti rinkėjus: jeigu temos daugiausiai suksis apie ekonomiką ir migraciją, neaišku, kokius sprendimus galės pasiūlyti demokratai.

Ką gali viceprezidentas?

Visgi, kiek realiai galių turi JAV viceprezidentas? Anot M.Katkaus, viceprezidentas turi tiek galių, kiek prezidentas nusprendžia jam jų duoti.

Ekspertas priminė, kad istorijoje yra daug skirtingų viceprezidento galios pavyzdžių.

Pavyzdžiui, respublikonas Dickas Cheney buvo vertinamas kaip labai stiprus viceprezidentas – kai kurių demokratų manymu, jis iš esmės net valdė Georgo Busho jaunesniojo kadencijos metais.

[[ge:lrytas:lrytas:33485338]]

Tuo metu metu respublikono Georgo Busho vyresniojo viceprezidentas Danas Quayle, anot M.Katkaus, turėjo simbolinę įtaką, nebuvo daug kur kviečiamas ar apskritai matomas.

O tarp demokratų B.Obamos ir J.Bideno, anot eksperto, buvo kilę nemažai įtampos, kas ką darys ir kokiu būdu.

„B.Obama, kalbant apie Europos politiką, klausydavo J.Bideno, kuris turi žymiai geresnį supratimą apie Europos regioną nei B.Obama turėjo, ypač pradžioje. Ir J.Bidenas nemažai dalykų darė, lankėsi čia, komentavo, aišku, vykdydamas prezidento politiką, bet vis dėlto būdamas tos politikos inicijavimo dalimi“ – priminė jis.

M.Katkus teigė, kad viceprezidentas JAV matomas kaip prezidento pavaduotojas, pagalbininkas – pavyzdžiui, kai reikia nueiti į laidotuves, atidarymus ar vestuves, pasakyti kalbą, pridengti prezidentą, kai vyksta kas ne itin gero.

Paaiškino netikėtą K. Harris šūvį: ko išvengė, kur taikosi ir ką praranda?