Dvi moterys vieną mergaitę ne tik vadins dukterimi, bet ir oficialiai abi galės prisistatyti esančios jos motinos.

Nors kūdikį išnešiojo ir pagimdė Birutė Sabatauskaitė, jos ilgametė partnerė Jūratė Juškaitė teisme įrodė, kad yra biologinė motina. Kaip tai galėjo nutikti?

Elena Sabatauskaitė šią savaitę atšventė pirmąjį gimtadienį.

Ji dar taria tik pavienius žodžius, bet jau aiškiai pasako „mama“, šiuo kreipiniu kviesdama dvi ją auginančias moteris – lygių galimybių kontrolierę 41 metų B.Sabatauskaitę ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorę 38 metų J.Juškaitę.

[[ge:lrytas:lrytas:32315764]]

Po Danijoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų Eleną arba Elą, kaip mergaitės vardą trumpina ją auginančios moterys, išnešiojo ir Vilniaus Santaros klinikose pernai gruodį pagimdė B.Sabatauskaitė.

Lietuvos civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką.

Elenos gimimo pažymėjime tėvas nebuvo nurodytas, todėl B.Sabatauskaitė iki šiol buvo laikoma vieniša motina. Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Dianos Butrimienės sprendimu nuo šiol B.Sabatauskaitė jau nebus vieniša motina, nes jos gyvenimo partnerė J.Juškaitė irgi tapo oficialia Elenos motina.

[[ge:lrytas:lrytas:30181018]][[ge:lrytas:lrytas:30186671]][[ge:lrytas:lrytas:35513096]]

„Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė. Įsigaliojo Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuriuo aš esu pripažinta mūsų dukrytės mama.

Teismas priėmė individualizuotą sprendimą atsižvelgdamas į mūsų bendro gyvenimo, šeimos sukūrimo, vaiko planavimo ir susilaukimo aplinkybes.

Kai kreipiausi į teisėją, pasakiau, kad stosiu prieš teismą, nes noriu pasirūpinti savo vaiku – nuvežti į ligoninės priimamąjį, jei to prireiks, išvengti klausimų, o kas jūs tokia, kai nueisiu užrašyti Elenos į būrelį ar duoti kraujo.

Jaustis saugiai Birutei išvykus į komandiruotę. Galų gale palikti užgyventą turtą savo vaikui, užtikrinant, kad už mamos palikimą jai nereikės mokėti mokesčių lyg svetimam žmogui“, – gruodžio pradžioje istoriniu teismo sprendimu feisbuke džiaugėsi J.Juškaitė.

Nors J.Juškaitė ir B.Sabatauskaitė yra pora jau 11 metų, jos nesvarstė galimybės savo santykių oficialiai registruoti kurioje nors užsienio šalyje, nes Lietuvoje nepripažįstamos nei vienos lyties asmenų santuokos, net jei jos sudarytos svetur, nei partnerystė. Moterys teigia norinčios sulaukti, kol tokių santykių įteisinimas tėvynėje taps įmanomas.

Lietuvos teisinė bazė formaliai nenumato ir galimybės, kad vaikas gali turėti dvi oficialias motinas.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius drauge su Registrų centru dabar ieško būdų vykdyti teismo sprendimą ir pakeisti vaiko gimimo dokumentus.

Juose įmanoma įrašyti tik vieną vaiko motiną ir vieną vaiko tėvą, tad greičiausiai J.Juškaitės pavardė bus įrašyta tėvo grafoje.

[[ge:lrytas:lrytas:35728360]]

Dvi Elenos motinos ketina žengti dar vieną žingsnį – pakeisti dukters pavardę į Juškaitė-Sabatauskaitė, nes iki šiol J.Juškaitė neturėjo teisės dukteriai duoti ir savo pavardės.

Vis dėlto kaip Lietuvoje tapo įmanoma tai, ko šalies įstatymai nėra numatę, – leisti vaikui turėti dvi motinas?

Neviešos bylos detalių negali sužinoti net kiti teisėjai, tačiau Vilniaus apylinkės teismo sprendimo paaiškinimas „Lietuvos rytui“ praskleidžia paslapties šydą: „Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 dieną nusprendė tenkinti pareiškėjos J.J. pareiškimą. Pripažinti J.J. nepilnamečio vaiko E.S. motina, o E.S. – J.J. dukra. Biologinė motinystė nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.“

Tai reiškia, kad J.Juškaitė savo teisę būti vaiko motina teisme pagrindė vadinamuoju DNR testu, kuris parodė, jog ji yra biologinė vaiko motina.

Yra du būdai, kaip tai įmanoma. Vienu atveju abi partnerės gali būti biologinės mergaitės motinos, jeigu viena jų – interlytė ir galėjo duoti vyriškąją ląstelę spermatozoidą.

Kitu atveju iš biologinės motinos buvo paimta kiaušialąstė, iš kurios ir spermos donoro spermatozoido laboratorijoje sukurtas embrionas įsodintas kūdikį išnešiojusiai motinai.

Šiuo atveju gimdyvė biologinio ryšio su vaiku neturi, nors teisiškai nuo vaiko gimimo yra laikoma jo motina.

– Vilniaus apylinkės teismas, aiškindamas savo sprendimo motyvus pripažinti, kad ir jūs esate Elenos motina, teigė, kad įrodėte savo biologinę motinystę. Kaip tai padarėte? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Juškaitės.

– Teismo sprendime yra daug aplinkybių, kurios susijusios su mūsų šeima, ir teismas jas visas įvertino.

Dėl to paskelbdamos viešai apie šį teismo sprendimą pabrėžėme, kad tai – individuali byla, nes per ją įvertintos visos svarbios aplinkybės.

[[ge:lrytas:lrytas:35728484]]

Nežinau, ar kitai vienos lyties asmenų porai tas sprendimas būtų toks pat, nors norisi tikėti, kad mūsų pergalė turės reikšmės ir visuomenės požiūriui, – dėl to, kad buvau pripažinta mama, niekas pernelyg nepasikeitė, nes ir toliau šviečia saulė.

Tačiau išsamesniais teismo argumentais nenorime dalytis, nes jie jau atskleidžia labai privačių šeimos detalių.

Man tai nebūtų problema, tačiau kai Ela užaugs, apie šią bylą iš viešosios erdvės ji ir taip gaus daug informacijos, tad nesinori jos dar labiau detalizuoti.

Nenorėčiau, kad duktė, būdama paauglė, dėl to patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl šio teismo argumento nekomentuosiu, nes turiu saugoti savo vaiko privatumą.

Bet dukteriai papasakosime apie jos kilmę. Tik, žinoma, vienų metų vaikui aiškini vienaip, paaugliui ar pilnamečiui – kitaip, nors net nekilo minčių ką nors nuo Elenos slėpti ar jai meluoti.

– Kuo jūsų porai buvo reikšmingas šis teismo sprendimas?

– Neturintieji vaikų to gal ir nesupras, bet tiems, kurie jų turi, siūlau paskaičiuoti, kiek kartų per metus jie turi padėti parašą atstovaudami nepilnamečiam vaikui.

Tarkime, mokykloje ar poliklinikoje. Iki šiol tai galėjo daryti tik mano partnerė.

Jei Birutė suserga, jei yra komandiruotėje ar turi darbo ir nuvežti dukterį pas gydytoją jai sudėtinga, aš to daryti negalėjau.

Prieš kelerius metus globojome keturis romų tautybės vaikus.

[[ge:lrytas:lrytas:35728580]]

Kartą vienas jų nukrito nuo sūpynių. Birutė tuo metu buvo susirinkime, tad man pirmiausia prisiskambino ir iškart parlėkiau pas vaiką.

Nors trauma buvo nedidelė, vis tiek norėjosi vaiką profilaktiškai parodyti gydytojui, bet neturėjau teisės jo nuvesti į polikliniką, nes oficiali globėja buvo Birutė.

Jau buvome susidūrę su situacija, kai viena globotinių susirgo, o Birutė kaip tik buvo komandiruotėje.

Nuvežiau mergaitę pas gydytoją, ši apžiūrėjo, išrašė vaistų, bet paskui paskambino Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai pranešti, kad jai apžiūrėti vaiką atvedė žmogus, kuris neturi teisės to daryti.

Taip būtų ir su Elena. Nors ją auginu, rūpinuosi ja, jei nuvežčiau ją medikams, jie iškviestų vaiko teisių specialistus, nes neva esu svetimas žmogus.

Kartą, kai ir duktė, ir Birutė sirgo, norėjau nupirkti Elai gydytojo skirtų vaistų, bet vaistininkė puolė aiškintis, kas aš tokia ir kodėl noriu parūpinti mažametei vaistų. Negi turėjau sergančią Birutę tempti iš lovos į vaistinę?

– Tačiau ar šių problemų neišsprendžia paprasčiausias notaro įgaliojimas atstovauti vaiko interesams?

– Ne. Priimant svarbius sprendimus įgaliojimo atstovauti vaikui negalite suteikti net, pavyzdžiui, seneliams.

Galiu duoti įgaliojimą Birutei, kad atstovautų man, Birutė gali suteikti man teisę atstovauti jai, bet įgaliojimo atstovauti vaikui suteikti negalima.

Šis klausimas jau buvo kilęs, kai turėjome globotinių ir norėjome su Birute išvykti atostogų.

Kreipėmės į notarą dėl įgaliojimo giminaičiams, kad jie, kol mūsų nebus, atstovautų vaikams.

Tačiau tai nėra įmanoma: svarbiausius sprendimus dėl vaiko gali priimti tik jo oficialus teisinis atstovas – vienas iš tėvų, globėjų ar rūpintojų.

Vis dėlto teismo sprendimas ir man būti oficialia dukters motina pakeitė ir mano giminių teisinį santykį su Elena – mano brolis feisbuke džiaugėsi, kad jis teisiškai pagaliau tapo dėde.

Nors ir brolis, ir mano tėvai ir iki tol turėjo stiprų emocinį ryšį su Ela, šis sprendimas jiems taip pat leidžia jaustis saugesniems.

[[ge:lrytas:lrytas:35728666]]

Tarkime, taip automatiškai išspręstas paveldėjimo klausimas, nes nei aš, nei mano tėvai jau nėra Elenai svetimi žmonės, ir dukteriai paveldint mūsų turtą nereikės mokėti mokesčių.

Bet jau esu parašiusi testamentą, kad mano turtą galėtų paveldėti ir Birutė, nes kitaip ji neturėtų į jį jokių teisių. Nors drauge mokame būsto paskolą, jis yra mano vardu, todėl jį paveldėdama Birutė dar turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį.

– Ar sunkus buvo teisinis kelias įrodinėjant, kad esate Elenos motina?

– Nebuvo malonu, kad apskritai reikia tai daryti, bet, palyginti su tuo, ko tikėjomės, vis dėlto nesudėtingas.

Svarstėme, kad geriausiu atveju mums palankų sprendimą galbūt priims aukštesnės instancijos teismas, o gal reikės keliauti iki Aukščiausiojo ar net Konstitucinio teismo. Blogiausiu atveju galima kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, nors tikiu Lietuvos teisine sistema, tad vyliausi, kad šį klausimą pavyks išspręsti tėvynėje.

[[ge:lrytas:lrytas:35728665]]

Kita vertus, nebuvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti, nes mums palankų sprendimą priėmė jau pirmosios instancijos teismas.

Pirmą kartą teismas mūsų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo atmetė, nes neva nepasinaudojome kitomis galimybėmis, ir nurodė kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių.

Tai atrodė beprasmiška, nes jis veikia labai siauruose rėmuose ir neturi įgaliojimų nuspręsti, kad vaikas gali turėti dvi mamas. Tokius įgaliojimus turi tik teismas. Natūralu, kad Civilinės metrikacijos skyrius mūsų prašymą atmetė.

Vėl kreipėmės į Vilniaus apylinkės teismą, kuris, nežiūrėdamas į turinį ir neklausydamas mūsų argumentų, pareiškimą vėl atmetė, nurodydamas formalią priežastį, kad teisės aktai nenumato tokios galimybės.

Pateikėme skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris grąžino bylą žemesnės instancijos teismui, nurodydamas nagrinėti ją iš esmės – priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jis galiausiai mums buvo palankus.

– Kaip atrodys pakeistas jūsų dukters gimimo dokumentas, nes jame nėra galimybės įrašyti dvi motinas?

– Civilinės metrikacijos skyrius privalo vykdyti teismo sprendimus, todėl šiuo atveju mums nereikia vėl teikti prašymo, bet pateikėme prašymą pakeisti Elos pavardę, kad ji turėtų abiejų mamų pavardes, nes iki tol tai buvo neįmanoma.

Tačiau dar nežinome, kaip atrodys Elenos gimimo įrašas, nes iki šiol buvo galima įrašyti tik motiną ir tėvą.

Ši problema vis dar yra ir JAV, nors kai kurios valstijos jau pripažįsta vienalyčių porų santuokas ir leidžia joms turėti vaikų.

JAV ambasadoje Lietuvoje dirbo sutuoktinių moterų pora, kuri augino vaiką ir juokėsi, kad viena jo dokumentuose įrašyta kaip motina, o kita – kaip tėvas.

Vis dėlto jau galiu teisiškai atstovauti dukteriai, tik gal būtų kiek juokinga, jei pas gydytoją eičiau su 10 puslapių teismo sprendimu ir duočiau jį skaityti.

– Kada jūs su ilgamete partnere pradėjote mąstyti apie motinystę?

– Birutė jau seniai norėjo vaikų, aš tam neprieštaravau, bet neturėjau aiškios idėjos, kaip jų susilaukti.

Metai ėjo, Birutė vis iškeldavo šį klausimą, o paskui ir vėl jį pamiršdavome, kol galiausiai partnerė pasakė: „Man jau ne 25-eri, kad dar galėčiau laukti.“ Biologinis amžius nori nenori nubrėžia ribas ir priverčia priimti galutinį sprendimą.

– Kaip dukters globos klausimas būtų sprendžiamas, jeigu su Birute nutartumėte išsiskirti?

– Taip pat, jei nesusituokę vyras ir moteris turėtų bendrą vaiką ir nuspręstų gyventi atskirai, bet nesutartų dėl jo globos. Tokius dalykus sprendžia tik teismas.

Pripažinimas, kad ir aš esu Elenos motina, nėra vien tik teisės, bet ir pareigos. Iki šiol galėjau susikrauti lagaminus ir išvykti kad ir į Australiją nesukdama dėl nieko galvos. Dabar bet kuriuo atveju ir aš, ir Birutė privalėsime prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Sakant, jog teismo sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, turima galvoje, kad abu tėvai privalo rūpintis jo gerove. Juk yra situacijų, kai, pavyzdžiui, vaiko tėvas nusprendžia paprasčiausiai pradingti.

Tada valstybė, nerasdama tėvo, kažkiek prisideda prie vaiko išlaikymo, bet tos išmokos tokios menkos, kad vienišos motinos dažniausiai balansuoja ant skurdo ribos.

Birutė niekada nepripažino, kad yra vieniša motina, neėmė vienišos motinos išmokos, nors tokia priklausė gimus vaikui.

Elą jau po truputį pratiname prie darželio, o ten mums siūlė nuolaidą maitinimui, nes Birutė buvo laikoma vieniša motina.

Nuolaidos atsisakėme, nes mes dviese išlaikome vaiką, dviese juo rūpinamės, tad nenorėjome naudotis nuolaidomis ir apgaudinėti valstybės.

– Kokios motinos esate ir kokia jūsų Elena?

– Birutė rūpestingesnė. Šiandien, kai išėjau į darbą, ji iš popieriaus karpė vienetą, nes Elai sukako vieni metai.

Aš į daug ką žiūriu paprasčiau ir ramiau. Augau kaime, todėl vaiko pargriuvimas man atrodo ne pasaulio pabaiga, o menkniekis, nes atsikels ir eis toliau.

Birutė daug skaito apie vaikų raidą, daug kalbasi su Ela, o aš pratinu dukterį prie buities, tarkime, mokiau džiaustyti skalbinius.

Noriu, kad ji augtų savarankiška, mokėtų savimi pasirūpinti ir, kiek tai įmanoma, jaustųsi užtikrinta.

Elena 10 mėnesių jau vaikščiojo, bet iki šiol dar neturi nė vieno danties. Ji – atkakli mergaitė: jeigu ko nors įsigeidžia, tai ir reikalauja.

Kai augau, giminėje buvau viena jauniausių, mano aplinkoje kūdikių nebuvo. Dėl to mane kartais vis dar stebina, kiek daug tokie maži vaikai supranta ir sugeba.

Tarkime, jei paprašau Elenos ką nors paduoti, ji paduoda.

Dabar Elenos mėgstamiausia žaidimų partnerė – mūsų katė Rima. Prieš tai Ela daug žaisdavo su kalaite Barbe, tačiau pastaruoju metu dūksta su Rima tampydama žaisliuką ant virvutės.

Duktė ir katė greitai išsiaiškino santykius, nes Rima aiškiai parodė, kad veiksmai turi pasekmes, todėl Elena katės už uodegos jau netampo.

Kaip perduodama genetinė medžiaga

Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius gydytojas genetikas Algirdas Utkus paaiškino, kaip įmanoma, kad, vienai moteriai pagimdžius kūdikį, biologinę motinystę gali įrodyti ir kita moteris.

Taip gali būti, jei iš negimdžiusios moters paimta kiaušialąstė apvaisinta ir įsodinta kūdikį išnešiojusiai ir pagimdžiusiai moteriai.

Tokiu atveju genetinė medžiaga yra gauta iš tos motinos, kurios kiaušialąstė apvaisinta. Vadinasi, kūdikį išnešiojusi ir pagimdžiusi moteris nėra biologinė motina.

„Per nėštumą kai kurie veiksniai daro įtaką moters hormoninei būklei, o tai turi reikšmės ir vaisiaus raidai. Vis dėlto genetinę medžiagą vaikui perduoda ta moteris, kurios kiaušialąstė buvo apvaisinta“, – teigė profesorius.

Tačiau yra ir galimybė dviem moterims turėti bendrą vaiką, jei viena jų – interlytė, jos reprodukcinės funkcijos nesutrikusios ir gamina vyriškas lytines ląsteles – spermatozoidus, kuriais galima apvaisinti kitos moters kiaušialąstes. Tokiu atveju vaikas turėtų abiejų motinų genetinę medžiagą.

Ir vienu, ir kitu atveju pradėti vaikai turi tokią pat riziką sirgti genetinėmis ligomis kaip ir tie, kurie gimė be pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Lietuvoje yra leidžiama embrionų donorystė, kai vienos sutuoktinių poros sukurtas ir donuojamas embrionas įsodinamas kitai nevaisingai sutuoktinių porai. Jei po tokios procedūros gimsta vaikas, jis neturi biologinio ryšio su tėvais. Lietuvoje leidžiama ir kiaušialąstės bei spermos donorystė. Tokiu atveju vienas iš vaiko susilaukusių sutuoktinių tikrai būtų biologinis tėvas.

Turėjo nuspręsti, kuris yra tėvas

Garsus Jungtinės Karalystės atlikėjas seras Eltonas Johnas daugiau kaip dešimtmetį su partneriu augina du sūnus. JAV išduotuose vaikų gimimo dokumentuose du vyrai buvo nurodyti kaip motina ir tėvas, nors kai kuriose šalyse įmanoma į vaiko gimimo dokumentus įrašyti ne tėvą ir motiną, o pirmą ir antrą partnerį.

Eltonui Johnui ir jo oficialiam vyrui Davidui Furnishui patiems teko apsispręsti, kuris jų vaikų dokumentuose bus motina, o kuris – tėvas.

Pakaitinė motina šiai porai pagimdė du sūnus: 2010 metų gruodį – Zachary Jacksoną Levoną Furnishą-Johną ir 2013 metų sausį – Elijah Josephą Danielį Furnishą-Johną.

Abiejų berniukų gimimo liudijimuose kaip motina buvo įrašytas D.Furnishas, o tėvu nurodomas Eltonas Johnas.

Penkiskart „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas Eltonas Johnas su D.Furnishu susituokė 2014 m. gruodį. 21 metus iki tol drauge buvę Eltonas Johnas ir D.Furnishas savo santuoką įregistravo netrukus po to, kai Anglijoje buvo įteisinta tokia galimybė.

Dar 2005 m. Eltonas Johnas ir D.Furnishas Anglijoje registravo savo civilinę partnerystę, bet iki 2014-ųjų nebuvo laikomi oficialiais sutuoktiniais.

Stebuklas Marijos žemėje: mergaitei nuo šiol turint dvi mamas – atviras pasakojimas apie gyvenimą ir tautiečių reakcijas