Tęsiantis įtampoms dar tik kelis mėnesius dirbančioje valdančiojoje koalicijoje, trečiadienį pasirodė pirmieji politiniai reitingai, atnešę ir nemažai staigmenų.

Paaiškėjo, kad gruodį prisiekusia Vyriausybe su premjeru Gintautu Palucku priešakyje, remiantis bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa, rinkėjai jau dabar pasitiki labai silpnai, o ministrą pirmininką jau sugebėjo aplenkti net buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Naujienų portalo Lrytas kalbinti politologai tikino neprisimenantys, kuri dar valdžia sulaukė tokių neigiamų vertinimų, dirbdama vos kelis mėnesius, ir pridūrė, kad visuomenė tautos išrinktiesiems siunčia labai aiškų signalą.

„Delfi“ užsakymu sausio 18–29 dienomis atlikta visuomenės apklausa atskleidė, jog šiuo metu vis dar labiausiai pasitikima Lietuvos socialdemokratų partija – ją palaiko 10,9 proc. respondentų. Tiesa, nors ir paklaidos ribose, tačiau gruodį rinkimus laimėjusius socialdemokratus palaikė kiek daugiau – 13 proc. apklaustųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:36396580]]

Visgi panašu, kad LSDP nebėra tokie reitingų lyderiai, kokie būdavo anksčiau, kai gerokai atsiplėšdavo nuo kitų partijų. Jiems ant kulnų jau beveik užlipo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos dabar palaikytų 10,6 proc. apklaustų gyventojų (gruodį – 12,2 proc.)

O štai gyventojų pasiteiravus, ką šie norėtų matyti prie Vyriausybės vairo, konservatoriai iš pirmosios vietos jau išstūmė vos kelis mėnesius šias pareigas einantį premjerą G.Palucką. Nurodoma, kad apklaustieji norėtų I.Šimonytės sugrįžimo – jai palankumą rodytų 10,9 proc. respondentų, G.Paluckui – 8,8 proc.

Labiau neigiamai, nei teigiamai vertinamas ir visos naujos Vyriausybės darbas. 52,9 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų juo nėra patenkinti. Ką tai rodo?

Politologai: tai – antirekordas

[[ge:lrytas:lrytas:36374791]][[ge:lrytas:lrytas:36425621]][[ge:lrytas:lrytas:36428851]]

Tai, kad naująjį premjerą G.Palucką reitingų lentelėje sugebėjo aplenkti I.Šimonytė, nustebino ir politologą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentą Igną Kalpoką.

„Tarsi buvo įprasta sakyti, kad praėjusi Vyriausybė nuėjo pakankamai žema nata, kad buvo nepopuliari, ir tam yra pagrindo, nes tikrai tas reitingas nebuvo labai aukštas.

Bet ką mes matome vos pradėjus dirbti šitai Vyriausybei – vertinimas yra dar prastesnis, ir staiga G.Paluckas, kuris iš pat pradžių, kai tik pradėjo eiti pareigas, turbūt susirinko socdemų simpatikų ir tų, kurie buvo nusiteikę balsuoti dėl V.Blinkevičiūtės, palaikymą, ir dabar, panašu, pats vienas to pasitikėjimo nepateisina.

[[ge:lrytas:lrytas:36441664]]

Labai ironiška situacija, kuomet praėjo vos keli mėnesiai kadencijos, ir pasižiūrėjus į tai, ką žmonės norėtų matyti ministro pirmininko poste, matosi jų nostalgija buvusiai Vyriausybei“, – svarstė I.Kalpokas.

Tokio prasto naujos valdžios vertinimo politologas teigė iki šiol net neprisimenantis.

„Turbūt reikėtų atsiversti tuos reitingus ir įdėmiau pažiūrėti, bet tikrai dažniausiai ta pradžia būna su pasitikėjimo ženklu, žmonės yra linkę norėti pokyčių, ir viltimi, kad nauja Vyriausybė jau kažką geriau padarys.

Užtat atsiranda pasitikėjimo kreditas, kuris vėliau būna iššvaistomas, kaip taisyklė, bet šį kartą mes pradedame jau be jokio pasitikėjimo kredito ir jau su tokiu tikrai tėškimusi veidu į žemę“, – įvertino I.Kalpokas.

Pasak politologo, yra tikimybė, kad toks vertinimas gali užsitęsti ir ateityje, nes pagrindinis iššūkis šiai valdžiai yra ne tik reputacinės bėdos ir skandalai, lydėję visą koalicijos formavimo procesą.

„Taip pat yra ir darbo kokybė – manau, kad tiems, kurie tiesiog stebi viešąją erdvę nelabai nuosekliai, susidaro įspūdis – ir aš negaliu sakyti, kad tas įspūdis būtų nepagrįstas – jog esmė yra savo kažkokio ego demonstravimas iš visų trijų koalicijos lyderių ir tarpusavio konfliktai, bet kažkokių realių darbų nesimato.

Man atrodo, kad Lietuvos žmonės paprastai yra linkę tikėtis, kad geriau ar blogiau, bet bent jau Vyriausybė dirbs. Kol kas susidaro toks vaizdas, kad būtent darbo elementas prasmenga toje „Santa Barbaroje“, ar kaip ten kas beįvardintų šitą situaciją“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga, taip pat vertindamas pasirodžiusius reitingus, aiškino, jog jie valdantiesiems siunčia labai aiškią žinutę, o naujosios Vyriausybės rezultatą jis pavadino „antirekordu“.

„Socialdemokratai daugybę mėnesių turėjo didžiausią gyventojų pasitikėjimą ir dabar akivaizdžiai tai praranda. Tai yra klaidos, oportunistiška politika, tai yra idėjų stoka, asmenybių stoka.

Nusišalinus pirmininkei (V.Blinkevičiūtei, – aut.past.), negarbingai išsisukus nuo atsakomybės, nesilaikant pažadų ir neužėmus šito posto, paaiškėjo, kad partija neturi nei idėjų, nei asmenybių, nei energijos. Ji labai menkai ką siūlo – iš esmės jokių konstruktyvių pasiūlymų negirdime, o veikloje vyrauja tam tikras konflikto elementas su koalicijos partneriais, jų pasisakymai.

Tai nuolat skambanti tema, kuri niekur neveda ir yra beprasmiška“, – portalui Lrytas kalbėjo S.Spurga.

Anot jo, naujausi reitingai yra klaidos, sudarant koaliciją, pasekmė, kuri esą niekur nedings ir toliau.

„Matyt, reitingai dar neužčiuopė, bet lygiai taip pat dabar kilęs chaosas dėl gynybos finansavimo, taip pat ir kiti klausimai nesuteikia pagrindo, kad daugelis gyventojų pasitikėtų šia Vyriausybe ir socialdemokratais. Jie rekordiškai iššvaistė gautą pasitikėjimą“, – konstatavo MRU politologas.

Dėl to, pasak jo, neverta stebėtis ir tuo, kad dalis gyventojų norėtų į premjero postą sugrįžtančios I.Šimonytės.

[[ge:lrytas:lrytas:36441665]]

„Jeigu aš nežinočiau, kas vyksta Lietuvoje, būčiau išvykęs ir matęs vaizdą tik prieš rinkimus, būčiau priblokštas. Atrodo, taip visi laukė, kada čia tie konservatoriai pasitrauks, kada ateis šviežia politinė jėga kažko taisyti, o dabar atsitiko, kad po dviejų mėnesių vėl pasiilgo Šimonytės.

Bet matant tai, kas vyksta – nestebina. Daromos klaidos po klaidų, prisitaikėliška pozicija, pasyvumas, stručio galvos į smėlį kišimo pozicija. Ko čia daugiau norėti?“ – mąstė S.Spurga.

Ką socialdemokratai dar galėtų padaryti, kad pasitikėjimais jais padidėtų arba bent sugrįžtų į ankstesnius laikus? Politologo manymu, pirmiausia reikėtų gesinti kilusią sumaištį.

„Reikėtų taisyti pačią koaliciją, reikėtų sureguliuoti santykius su prezidentu, nustatyti, kas ką daro ir kas už ką atsakingas, nes dabar tikrai tie pareiškimai yra sunkiai įvertinami. Yra sumaištis, tai reikėtų bent jau pradėti nuo to.

Dabar mes girdime tokį užsitęsusį konfliktą, prieš kurį užmerkia akis ir ministras pirmininkas, apsimeta, kad nieko nevyksta, o iš tikrųjų visi matome, kad prezidentas sako, jog koalicijos partneris kalbasi su dievais. O premjeras sako, kad čia visiškai nieko ypatingo ir įprastas dalykas.

Tokia padėtis negali būti suprasta daugelio rinkėjų, kad čia yra viskas gerai ir normalu“, – įsitikinęs S.Spurga.

Kas iš tiesų nusigręžė nuo R.Žemaitaičio?

Paklaidos ribas viršijo bei gana ženkliai smuko ir paties R.Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ reitingai. Sausio mėnesį šią partiją palaikė 8,7 proc. respondentų, kai praėjusių metų pabaigoje parama šiai politinei jėgai siekė 12,6 procento.

Tiesa, trečiadienio rytą „Žinių radijui“ R.Žemaitaitis teigė, kad toks pakritimas yra visiškai normalus ir logiškas – esą su tuo valdančiosios partijos ir turėtų susidurti.

„Tai natūralus dalykas. Iškart po rinkimų sakiau, kad visų politinių partijų, kurios užima valdančiąją daugumą arba kurių sprendimai vienaip ar kitaip yra priklausomi, jie mažėja“, – teigė R.Žemaitaitis.

„Aušriečių“ lyderio manymu, pozicija reitingų lentelėje stabilizuosis pavasarį, kai pasimatys realūs naujosios valdžios darbai.

„Žmonės turėjo viltį, kad kažkas pasikeis jau nuo sausio 1 dienos. Nuo sausio 1 dienos žmonės gavo pabrangusį dyzelį, pabrangusį benziną, pabrangusį alkoholį, pabrangusias dujas, didesnį pelno mokestį. Tai buvo padaryta buvusios Vyriausybės, bet įsigaliojo sausio 1-ąją. Natūralu, kad žmogus turi neigiamą reakciją“, – aiškino R.Žemaitaitis.

Visgi, S.Spurgos manymu, tikrąsias tokio rinkėjų įvertinimo priežastis „Nemuno aušros“ vedlys tiesiog bando nustumti į šoną.

[[ge:lrytas:lrytas:36441671]]

„Kažin, ar jis pats save pozicionuoja kaip valdančiosios koalicijos dalyvį, nes jis nedaro nieko, tik kalba daugmaž tokius dalykus, kurie labiau tiktų opozicionieriui“, – svarstė politologas.

Savo ruožtu VDU docentas I.Kalpokas pastebėjo, kad „Nemuno aušra“ išbarstė tikrai nemažą dalį palaikymo, ir iškėlė savo versiją, kieno balsai tai galėjo būti.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad pakritimas yra viršijantis paklaidą ir iš esmės išbarstyta maždaug trečdalis palaikymo, kas tikrai yra didelis kiekis balsų. Ir, man atrodo, čia tikrai gali veikti požiūris, kada bus pagaliau pradėta dirbti ir ką nors daryti, nes kol kas matome tik Žemaitaičio asmenines ambicijas dėl Seimo vicepirmininko ir kitų dalykų.

Kitas dalykas – klausimas, kiek, vadinkime, tie į rusišką propagandą linkę Žemaitaičio pasisakymai galėjo atmušti rinkėjų, nes nebūtinai tie, kurie palaikė Žemaitaitį iš pradžių, palaiko ir jo pasisakymus apie Ukrainą, gynybos finansavimą.

Tai tų, kurie yra labiau už tęstinumą, bet galbūt buvo susivilioję R.Žemaitaičio asmenybe, aktyvumu ir jiems patiko, kad jis gerai taršo konservatorius, manau, šioje vietoje to nubyrėjimo tikrai galėjo būti.

O kadangi R.Žemaitaitis ir jo partija iš esmės yra susisiekiantys indai, mes matome, kad požiūris ir į jį patį yra suprastėjęs, manau, kad čia yra ne vien tik tas rutininis nusivylimas“, – svarstė I.Kalpokas.

Primename, kad, remiantis minėtos apklausos duomenimis, valdančiajai koalicijai priklausančią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ gruodį rėmė 7,8 proc., o sausį – 8,2 proc. respondentų, tad pasitikėjimas paklaidos ribose kiek padidėjo ir demokratams. Tiesa, paties Seimo pirmininko ir šios partijos vedlio Sauliaus Skvernelio vertinimas šiek tiek smuktelėjo.

„S.Skvernelis turėjo reitingo pakilimą kai tik tapo Seimo pirmininku ir pasidarė labiau matomas, todėl, man atrodo, tai tiesiog susinormalizavo. Nedaryčiau iš to labai toli siekiančių išvadų.

Bet kol kas panašu, kad galbūt ir gali veikti demokratams ta strategija būti šiokia tokia opozicija tam Palucko-Žemaitaičio tandemui, kuris vis labiau ryškėja. Ir pasižiūrėjus į tai, kaip neigiamai vertinama Vyriausybė, turbūt motyvacija būti kažkokia vidine opozicija gali dar labiau išaugti“, – spėjo I.Kalpokas.

Seimo vicepirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį šių metų sausį palaikė 7,9 proc., o gruodį – 8,1 proc. apklausos dalyvių.

Panašų populiarumą turi ir Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“, kurie sausį sulaukė 6,1 proc. tyrimo dalyvių palankumo. Gruodį opozicijoje esančiai partijai palaikymą reiškė 6,5 proc. respondentų.

Reitingų lentelės apačioje rikiuojasi į Seimą nepatekusi Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujama Laisvės partija (gruodį 2,3 proc., sausį 2,8 proc.) bei Vytauto Radžvilo vedamas Nacionalinis susivienijimas (gruodį 1,7 proc., sausį 2,2 proc.).

Dar 9,4 proc. tyrimo dalyvių teigė palaikantys kitą politinę partiją, 12,5 proc. sakė iš viso nebalsuosiantys rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią sekmadienį. Likusi dalis – 20,7 proc. – nurodė nežiną arba į klausimą neatsakė.

„Antirekordinius“ valdžios reitingus išvydę politologai: labai ironiška situacija