„Galėčiau tik paraginti Lietuvos politikus lankytis Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir įtikinti. (...) Natūralu, kad piliečiai, kurie gyvena šalyse, kurios yra toliau nuo Rusijos, turi galbūt šiek tiek kitokį supratimą apie grėsmes“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Kubilius.
„Reikia tam tikro laiko. (...) Nors su gynybos reikalais nėra taip blogai. Europos žmonės tikrai supranta ir gynybos iššūkius ir tai, kad Europa tam turi skirti didesnį dėmesį“, – akcentavo jis.
Eurokomisaro teigimu, valstybių lyderiai turi solidarizuotis ir paramos Ukrainai klausimu.
„Nors nėra tokio didelio skirtumo tarp Europos šalių piliečių nuotaikų, yra klausimas, kokiais instrumentais įgyvendinti Europos Sąjungos poreikį rūpintis ne tik savo gynyba, bet ir paremti Ukrainą. Kartais galbūt reikia didesnio pasirengimo ir didesnių išankstinių diskusijų, kad tokie sprendimai būtų įgyvendinami“, – sakė A. Kubilius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę EK pristatė vadinamąją Baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Joje siūloma Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikti iki 150 mlrd. eurų paskolų.
Komisija taip pat pristatė plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuris yra plano „ReArm Europe“ dalis. Juo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų skatinamos investicijos į gynybos pajėgumus.
Planu „ReArm Europe“ stiprinami visos Europos gynybos pajėgumai naujomis finansinėmis priemonėmis, o Baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.