Apie E. Paulavičiaus spaudimą prabilusi D. Šakalienė nuo žurnalistų klausimų pabėgo

Tiesa, žurnalistų klausimų ji nesulaukė – išėjo vos baigusi savo trumpą kalbą, kurią skaitė iš lapelio, net ir žiniasklaidos atstovams prašant stabtelėti. Susirinkti juos į ministeriją popiet pakvietė būtent Krašto apsaugos ministerija (KAM), pažadėjusi ministrės komentarus. 

Ryte komentarų žiniasklaidai D.Šakalienė taip pat neteikė, situacijos nekomentavo ir pats E.Paulavičius, tačiau NSGK nariai, išklausę abiejų pusių argumentus, panašu, jau pamažu susiformuoja savo nuomonę apie tai, kas iš tiesų nutiko tarp ministrės ir karinės žvalgybos vado.

Penktadienio popietę D.Šakalienė paaiškino savo poziciją dėl karinės žvalgybos vado.

„Sprendžiant valstybės saugumui svarbius klausimus svarbu atsiriboti nuo emocinių vertinimų. Karinės žvalgybos tinkamas funkcionavimas yra mūsų visų prioritetas. Šiandien NSGK pateikiau riboto naudojimo informacijos apie procesus institucijos viduje. Pateiksime ir kitą prašomą informaciją.

Po to, kai direktorius buvo informuotas, kad nebus skiriamas antrai kadencijai, gavau žvalgybos pareigūnų skundus dėl institucijos darbo trikdymo. Tokioje situacijoje kaip Krašto apsaugos sistemos vadovė negalėjau nereaguoti, net ir suprantant, kad iki direktoriaus kadencijos pabaigos liko nedaug laiko.

Karinės žvalgybos sklandi veikla šiuo sudėtingu laikotarpiu yra nekvestionuojama būtinybė, todėl nedelsiant turėjau imtis priemonių stabilizuoti institucijos darbą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Anot ministrės, E.Paulavičius buvo laikinai perkeltas į laikinąjį PKT personalo rezervą su visomis socialinėmis garantijomis ir pilnu atlyginimu, bei inicijuotas aplinkybių tyrimas, kurį vykdo generalinis inspektorius.

„Noriu pabrėžti, kad žvalgybos pareigūnų skundų pagrįstumą vertins ne ministras, ir ne politikai, o Generalinė inspekcija. Tyrimo terminas iki liepos 31 d. Tikimės ankstesnio rezultato.

Šiuo metu institucijai vadovauja patyrę ir profesionalūs direktoriaus pavaduotojai, žvalgybos pareigūnai su dešimtmečių patirtimi. Iki tyrimo pabaigos jokios informacijos apie tyrimo aplinkybes neteiksime siekiant apsaugoti žvalgybos pareigūnų konfidencialumą ir nesudaryti prielaidų atskleisti jų tapatybes“, – sakė D.Šakalienė.

Anot jos, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius nebus skiriamas.

Po šių žodžių ministrė spruko ir į žurnalistų klausimus nebeatsakė.

„Dėkui, viso gero“, – atsisveikino D.Šakalienė.

„Kaip suprasti? Mes turėjome daug klausimų“, – piktinosi į konferenciją atvykę žiniasklaidos atstovai.

Kaip jau rašė Lrytas, Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ryte kalbėjo, kad susitikimas sušauktas labai laiku – anot jo, NSGK nariai išklausė ir ministrės D.Šakalienės, ir pulkininko versijas, ir nutarė prašyti KAM pateikti visus dokumentus, susijusius su tyrimu ir jo pradėjimo aplinkybėmis.

„Situacija labai sunki. Ką dabar išgirdome, tai yra vieno žmogaus žodis prieš kito žodį. Tyrimas parodys, kas buvo labiausiai teisus. Ką matome, yra procedūriniai pažeidimai, galimai yra ir teisiniai pažeidimai, nebuvo žiūrima į tam tikras įstatymo nuostatas.

Sakyčiau, kad ministrė yra sudėtingoje situacijoje, bet tai turi nuspręsti tyrimas“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

NSGK pirmininkas pastebėjo, kad D.Šakalienės ir E.Paulavičiaus pateikti faktai ir versijos labai skiriasi.

„Yra bendra intonacija, kas ką pasakė, kokie norai buvo, kokie nenorai, interpretacijos abiejų žmonių skiriasi“, – pasakojo G.Jeglinskas.

„Jeigu kalbame apie tai, kad kažkokiu būdu, galimai procedūriškai, gal net ir teisiškai buvo pažeistos karininko teisės, kažkaip politiškai buvo bandoma padaryti – pamatysime, ką tyrimas parodys – tai iš tiesų sukuria labai blogą atmosferą visai kariuomenei. O kariuomenę mes turime saugoti“, – pridūrė jis.

Tiesa, G.Jeglinskas tikino, kad darbuotojų skundai dėl E.Paulavičiaus NSGK narių neįtikino – esą jie buvo tokie, kuriuos būtų galima išgirsti apie bet kokios organizacijos vadovą.

„Tie skundai neatrodo labai stiprūs“, – nurodė jis.

Konservatorių lyderis, NSGK narys Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad vienos pusės argumentai jo tikrai neįtikino.

„Be abejo, ministrės“, – be užuolankų įvardijo jis.

Anot L.Kasčiūno, neeilinio posėdžio metu surinkti duomenys dabar rodo kelis dalykus.

„Pirma – tai, kad sprendimas dėl patraukimo į rezervą buvo priimtas anksčiau, nei pradėtas tyrimas. Generalinė inspekcija nėra kol kas informavusi pulkininko apie tai, kad vyksta tyrimas, pagal įstatymą tai visada turėtų būti padaryta, skundai nėra registruoti.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad jie galėjo būti parašyti bet kada, bet kaip, ir netgi tas turinys skunduose yra iš esmės apie socialinių garantijų klausimus, rotacines problemas, kiti niuansai, su kuriais susiduriama kiekvienoje institucijoje.

Ar tie skundai yra pagrindas be tyrimo, be aplinkybių išsiaiškinimo nušalinti Lietuvos karinės žvalgybos vadą iš pareigų, „neįtikina“ yra ne tas žodis – tai yra skandalinga, kas yra įvykę“, – aiškino L.Kasčiūnas.

Konservatorius svarstė, kad procedūriškai ir teisiškai ši situacija atrodo tragiškai ir yra „visiškas jovalas“.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas visą situaciją apibūdino paprastai – „nesuėjo charakteriai“.

„Jeigu krašto apsaugos ministru būtų kitas žmogus, ir kitas žmogus, kuris vadovautų karinei žvalgybai, visos šios istorijos nebūtų“, – įsitikinęs D.Gaižauskas.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po neeilinio posėdžio teigė jau pastebėjusi padarytą žalą, ir pridūrė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl Žvalgybos įstatymo nesilaikymo ministrės atžvilgiu.

„NSGK priėmė, mano galva, gerą sprendimą – mes kreipėmės į ministeriją, prašydami pateikti visus dokumentus su datomis, su kreipimaisis, ir taip pat kreipėmės į Žvalgybos kontrolierių, kad jis šią istoriją išnagrinėtų.

Taip, jeigu pasitvirtins, kad nebuvo laikomasi įstatyme numatytų terminų, kad tyrimas pradėtas, bet apie jį žmogus, kuris tiriamas, nebuvo informuotas, kad jis pašalintas iš pareigų iki tyrimo pradžios – beje, ministrė mums argumentavo, kad negalima atlikti tyrimo tol, kol žmogus yra pareigose, nes tai labai trukdytų – bet įstatymas kalba visiškai ne taip“, – nurodė liberalė.

Dar ketvirtadienį ministrė D.Šakalienė aiškino, kad sprendimas nuo pareigų nušalinti E.Paulavičių priimtas dėl labai rimtų darbuotojų teisių pažeidimų.

Anot ministrės, situacija pablogėjo pastarajam sužinojus, kad šis nebus skiriamas antrai kadencijai.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E.Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos. Tiesa, buvęs AOTD vadovas jų atsisakė.

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E.Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną generalinis inspektorius pradėjo tyrimą. Tokią ministrės komunikaciją kritikavo opozicijos atstovai, NSGK nariai, patarimų jai sakė turintis ir premjeras Gintautas Paluckas.

Vis dėlto, D.Šakalienė atmetė tokią kritiką ir tikina, jog visi svarbiausi asmenys buvo informuoti, o ji pati esą negalėjo užsiimti detalesne komunikacija, mat tuo metu, kai E.Paulavičius prabilo apie nušalinimą, jos nebuvo Lietuvoje.

AOTD direktoriaus pareigas E.Paulavičius pradėjo eiti 2020 m. vasarą. Šių metų rugpjūtį pulkininkas baigia kadenciją karinės žvalgybos vado poste.