Seime teliko paskutinis laiptelis tam, kad vadinamajame „čekiukų“ skandale skęstantys politikai iš jo galėtų išlipti praktiškai sausi.

Ketvirtadienį parlamentarai svarstymo stadijoje praskynė kelią Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, švelninančioms politikų atsakomybę dėl to, kaip ir kur jie naudoja valstybės lėšas. Seimo salėje laukia paskutinis balsavimas priėmimo stadijoje.

Socialdemokratų iniciatyvą švelninti „čekutininkų“ atsakomybę įvertinę portalo Lrytas kalbinti politologai sako, kad toks valdančiųjų žingsnis visuomenei siunčia aiškią žinutę – esą jeigu turi priėjimą prie valdžios, tai „gali susitvarkyti savo reikalus“.

Politologas Ignas Kalpokas turi versiją, kodėl šias pataisas bandoma prastumti kuo greičiau, savo ruožtu profesorius Lauras Bielinis tokią situaciją vadina ypač pavojinga. Anot jo, atsakomybės sušvelninimas ne tik gali atverti Pandoros skrynią, bet ir sukelti „cunamį per visą Lietuvą“.

[[ge:lrytas:lrytas:37627439]]

„Jeigu pradėsime ginti smulkmenose, tai patikėkite, greitu metu mes pradėsime nematyti ir stambių nusižengimų“, – įspėjo L.Bielinis, įgėlęs ir patiems politikams.

„Partija, kuri šitaip pro pirštus žvelgia į nusižengimus, iš esmės yra pasmerkta savotiškai degradacijai“, – teigė jis.

Seimo salėje – emocijų audra

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

[[ge:lrytas:lrytas:38459026]][[ge:lrytas:lrytas:38458804]][[ge:lrytas:lrytas:38460144]]

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Už projektą, numatantį švelnesnes bausmes dėl netinkamo valstybės lėšų naudojimo, balsavo 60 Seimo narių, 34 buvo prieš, dar 4 parlamentarai susilaikė. Visgi svarstymo stadijoje palaiminus pataisas salėje kilo chaosas, liejosi ir necenzūriniai žodžiai.

„Manau, būtų oriau atrodžiusi amnestija kanceliarinių išlaidų vagims, negu tas projektas, kurį mes dabar svarstome Seime. Nes taip, Seimas turi teisę priimti amnestiją ir pasakyti, kad tam tikros kategorijos asmenis mes atleidžiame nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tas būtų buvę garbingiau, negu tai, ką jūs, gerbiami socialdemokratai, darote šitoje posėdžių salėje, nes jūs dabar dekriminalizuojate didžiulę dalį piktnaudžiavimo veikų“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė.

Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kalbant apie kai kuriuos „čekiukų“ skandalo epizodus vėl užkliuvo konservatoriai, kritikuojantys šias pataisas.

[[ge:lrytas:lrytas:38460822]]

„Klausykit, ar jūs tikrai esat tokie nagli, ar įsivaizduojat, kad čia visi debilai pas mus salėj susirinkę? Jūsų frakcijoje Dainius Kreivys buvo įtariamas parlamentinių lėšų švaistymu, grąžino pinigus, Jurga Šiugždinienė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, į kišenėlę kišo pinigėlius, jūs nematėt, Gintarė Skaistė kišo pinigėlius, jūs nematėt. Simonas Kairys sėdi Liberalų sąjūdyje – jūs nematėt, Liberalų sąjūdis ima viskiuko buteliuky kyšius – jūs irgi nematėt“, – niršo R.Žemaitaitis, įgėlęs ir ekspremjerei Ingridai Šimonytei.

„Jūsų Vyriausybėj trys ministrai buvo tokie amoralizuoti. Aš suprantu, kad tas įstatymas netobulas, nei jis geras, nei jis man patinka, bet jūs čia nevaidinkit kažkokių sąžiningų ir dorų“, – aiškino „aušriečių“ lyderis.

Tokie žodžiai pakilti nuo kėdės privertė ir pačią I.Šimonytę.

„Jeigu prieš tai kalbėjęs ponas man primins nors kartą, kada konservatoriai dengė nors vieną savo politiką Seimo salėje iki tokio lygio, kad ne tik kad neleistų atimti neliečiamybės, bet dar ir keistų Baudžiamąjį kodeksą, išplaudamas belenkiek veikų, dėl kurių negalima bus patraukti valstybės tarnautojo ir pareigūno atsakomybėn, nes ES lentelėj kažkokioj kažkas parašyta, tai tada aš jūsų atsiprašysiu. Melagis ir suskis“, – rėžė ji.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad maždaug kas antras R.Žemaitaičio žodis yra netiesa ir melas. Tačiau ją labiausiai stebino tai, kad koalicijos partneriai toleruoja tokį jo elgesį.

„Labai mane stebina, kad ši koalicija, (…) mandagūs, malonūs, simpatiški žmonės sėdi ir nepatogiai šypsosi, bet leidžia sau būti dengiamais šito bachūro, kuris sau leidžia šaukti apie tai, ar jūs apsimetinėjat debilais“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

„Aš nedangstau savo balsavimais, tai yra tai, ką darote jūs, o R.Žemaitaitis eilinį kartą labai daug primelavo“, – pridūrė liberalų lyderė, kolegų pasiteiraudama ir to, „kaip jiems negėda“.

Ką pasakys rinkėjai?

Pavasarį Seimą jau sukrėtė skandalas dėl socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimo nariai savo balsais neleido panaikinti jo teisinės neliečiamybės „čekiukų“ byloje.

Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento I.Kalpoko manymu, tai, kas dėl „čekiukų“ pataisų dabar vyksta Seime, siunčia tikrai nekokią žinutę.

„Turbūt visi labai aiškiai supranta, kokiame kontekste šie pakeitimai atsirado. Kad iš esmės reikia išsukti savus. Šitoje vietoje labai aiški žinutė visuomenei ir yra siunčiama – jeigu turi pakankamą priėjimą prie valdžios, tai gali susitvarkyti savo reikalus“, – įvertino pašnekovas.

Taip pat, pasak I.Kalpoko, tokios iniciatyvos jau signalizuoja ir apie dvigubus standartus.

„Ne vien tik „čekučių“ bylose šitas dalykas galios, bet ir apskritai valstybės tarnyboje, kur labai aiškiai pasakoma, kad iki 20-ies tūkstančių kažkaip nusukti valstybės tarnyboje nėra joks kriminalas.

Ir tas standartas pasidaro dvigubas, kai šiaip kitokiose situacijose, ne valstybės tarnautojams, išlieka senasis reguliavimas, gerokai griežtesnis, o jeigu jau esi valstybės tarnyboje, tai tarsi iš valstybės pasiimti pinigų jau nebėra baudžiamosios atsakomybės reikalas“, – komentavo politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:38460819]]

Paklaustas, kodėl, jo manymu, prasikaltę „čekutininkai“ yra taip stipriai ginami savo partijos kolegų, I.Kalpokas svarstė, kad tai susiję ir su tam tikromis moralinėmis vertybėmis.

„Yra labai akivaizdi partinė linija, ypač socdemams tai yra turbūt jų partijai labai svarbus ir aktualus reikalas. Reikia prisiminti, kad šitos partijos kiekybiškai daugiausia buvo prigautų politikų, tai, matyt, buvo labai aiškiai frakcijos viduje susiorganizuota, kad reikia mobilizuotis, palaikyti šitą, ir drausmingai buvo subalsuota.

Čia turbūt tas variantas, kai partinė drausmė yra virš kažkokių asmeninių, moralinių ar dar kokių nors įsitikinimų“, – spėjo politologas.

Tiesa, ketvirtadienį svarstymo stadiją praėjusios įstatymo pataisos ant parlamento stalo turėjo grįžti žaibo greičiu – skubos tvarka projektas buvo įtrauktas į pirmadienio darbotvarkę. Visgi penktadienį iš jos jis išimtas, nors neaišku, ar situacija prieš posėdį vėl nepasikeis.

Tai, kad šis klausimas politikams yra toks neatidėliotinas, anot I.Kalpoko, irgi turi paaiškinimą.

„Vienas dalykas – mobilizacija. Ją suvaldyti yra gerokai paprasčiau, kai viskas vyksta čia ir dabar, yra mažiau laiko kažkokioms abejonėms, galų gale spaudimui, kurį vienmandatininkai galėtų patirti.

Kitas dalykas – poveikio suvaldymas. Jeigu nori priimti kažkokį sprendimą, kuris greičiausiai sukels neigiamą rezonansą visuomenėje, tai geriau tą padaryti greitai, tą operaciją atlikti vienu kartu, kad ir kaip skaudėtų, o vėliau visi pereis prie kitų temų“, – aiškino I.Kalpokas.

Ar bausmių už „čekučius“ sušvelninimas turės įtakos pačių rinkėjų nuotaikoms? Politologas bent kol kas tuo abejotų. Anot jo, čia palankus yra ir sezonas, ir tai, kad įvairių kitų naujienų iš valdančiųjų fronto niekada netrūksta.

„Vienas dalykas – vasara. Žmonių nuotaika apskritai geresnė, ypač, jeigu šilumos bus daugiau. Tai žmonės mažiau seka politines naujienas.

Kitas dalykas – dėl ko tikrai galima pasitikėti šia valdančiąja dauguma, tai kad tikrai bus naujų temų, apie kurias mes kalbėsime, ir šitas dalykas anksčiau ar vėliau pasimirš.

Manau, čia yra labai aiškiai apskaičiuota, kad dabar gal to neigiamo dėmesio kažkiek ir bus, bet iki kito politinio sezono rudenį tikrai viskas pasimirš, nes bus naujų temų, apie kurias mes kalbėsime“, – svarstė I.Kalpokas.

L.Bielinis turi vieną įspėjimą

Politologas, VDU profesorius L.Bielinis įsitikinęs, kad į šią situaciją galima žiūrėti tik vienu kampu – politikai turi demonstruoti labai griežtą ir principinį požiūrį.

„Jie turi atsižvelgti ne tik į moralinį aspektą, bet ir į paprasčiausią teisinį, biurokratinį. Nusižengimai, kuriuos būtų galima atleisti, yra labai pavojingas veiksmas, tad manau, kad tos 20 tūkstančių ribos nustatymas yra labai pavojingas visai visuomenei.

Sukurdami tokias galimybes mes iš esmės atpalaiduojame, atidarome savotišką Pandoros skrynią, blogybių skrynią, nes šį kartą mes matome tik kelis atvejus, susietus su didesne nei 20 tūkstančių išeikvojimo problema, bet jeigu mes įvedame tokį įstatymą, tai šitų iki 20 tūkstančių atvejų padaugės – jų bus banga, cunamis per visą Lietuvą“, – pabrėžė L.Bielinis.

Pasak profesoriaus, jeigu politikai visgi nuspręs sukurti tokią ribą, jie iš esmės sukurs „savotišką chaoso galimybę Lietuvos ekonomikoje ir moralėje“.

Nors vadinamųjų „čekutininkų“ yra praktiškai visose partijose, pakankamai skiriasi tai, kaip į piktnaudžiavimo lėšomis atvejus reaguoja patys politikai. Seime įstatymo pataisas socialdemokratai palaikė ypač vieningai.

„Prioritetas suteikiamas partiškumui – jeigu tu iš mūsų partinio klano, mes tave palaikysime net tau nusižengus, o jeigu tu iš priešininkų klano, tada jau bet kuri smulkmena bus mirtinas nusižengimas. Iš esmės tai yra amoralus politikos arba politinio priklausymo vienai ar kitai politinei jėgai išeksponavimas. Šitaip negalima.

[[ge:lrytas:lrytas:38460820]]

Politinė partija nėra kažkokia uždara sistema, kurios nariai vienas kitą gins bet kokiu atveju. Jeigu pradėsime ginti smulkmenose, tai patikėkite, greitu metu mes pradėsime nematyti ir stambių nusižengimų“, – įspėjo L.Bielinis.

Anot jo, partija, kuri šitaip pro pirštus žvelgia į nusižengimus, iš esmės yra pasmerkta savotiškai degradacijai.

„Ir, ko gero, partijos turi kuo greičiau apsivalyti, o dar geriau, kad tie patys „čekutininkai“ atsistatydintų čia ir dabar“, – kalbėjo profesorius.

Liūdnai pajuokavus, kad toks palaikymas nusižengusiems kolegoms gali parodyti ir tai, kad partija yra tvirta ir vieninga, L.Bielinis išskyrė kitą pusę.

„Ji gali atrodyti tvirta, bet degradavęs organizmas irgi gali atrodyti tvirtas. Bet tai yra jau degradavęs organizmas“, – palygino jis.

Visgi, priešingai nei I.Kalpokas, politologas mano, kad rinkėjų nuotaikas Seimo sprendimas paveiktų, jeigu galiausiai bus nuspręsta pataisas galutinai palaiminti.

„Manau, tas poveikis bus. Stebėkime reitingus. Manau, „čekutininkų“ bylos iš tikrųjų padarys įtaką, ir tos politinės partijos, kurios į tai neatsižvelgs, kurių nariai ir toliau liks partijų nariais, Seimo nariais, savivaldybių nariais, jeigu toliau bus toleruojama tokio tipo nusikaltimo forma, tada, manyčiau, rinkėjas padarys savo sprendimą“, – svarstė L.Bielinis.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl su „čekučių“ skandalu susijusių Baudžiamojo kodekso pataisų teikimo ir svarstymo parlamente aplinkybių.

Etikos sargai aiškinsis, kiek BK pakeitimo projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą. Taip pat bus tiriama, ar svarstant šią iniciatyvą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) nebuvo pažeistos procedūros. Pradėti su BK pataisomis susijusius tyrimus ketvirtadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai nutarė bendru sutarimu.

Siunčia įspėjimą dėl aistras Seime kurstančio klausimo: „Bus banga, cunamis per visą Lietuvą“