Baltarusijos opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja nuo 2020 metų gyvena Lietuvoje, kur jai buvo suteikta apsauga kaip aukšto lygio politinei figūrai, kovojančiai su Aliaksandro Lukašenkos režimu.

Praėjusią savaitę daug aistrų sukėlė sprendimas nutraukti Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) vykdytą jos saugojimą, motyvuojant, kad ji nėra Lietuvos valstybės vadovė ar pareigūnė. Jos apsaugos funkcija perduodama Kriminalinės policijos biurui.

Dėl šio sprendimo buvo laikinai sustabdyta jos biuro Vilniuje veikla. Vieni teigia, kad tai yra pagrįstas sprendimas, kiti, kad tai – signalas, jog Lietuvos Vyriausybė silpnina paramą Baltarusijos demokratiniam judėjimui.

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Seimo vicepirmininkė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica, politologas, „The Reckoning Project“ biuro Kyjive vadovas Maksimas Milta ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.

[[ge:lrytas:lrytas:39503147]]

V.Sinica: žalą Lietuvos reputacijai pervertiname

V.Sinica nemano, kad Lietuvos tarptautinei reputacijai sprendimu pakeisti S.Cichanouskajos apsaugą daroma kokia nors žala.

„Aš taip tikrai nemanau. Mes, būdami šalia ir savo sprendimus vertindami per padidinamąjį stiklą, pervertiname, kiek pasaulio akyse tai yra matoma ir kiek turi įtakos mūsų reputacijai.

Aš tikrai nemanau, kad Lietuvos įvaizdis priklauso nuo S.Cichanouskajos biuro veiklos Lietuvoje, ir kad tos privilegijos, kurias Lietuva suteikia jai, lemia mūsų įvaizdį pasaulyje“, – kalbėjo parlamentaras.

[[ge:lrytas:lrytas:39830457]][[ge:lrytas:lrytas:39820084]][[ge:lrytas:lrytas:39816504]][[ge:lrytas:lrytas:39807111]][[ge:lrytas:lrytas:39815797]]

Vertybinė politika, pasak jo, buvo eufemizmas, skirtas paslėpti pastangas tam tikromis užimamomis pozicijomis Kinijos ar kitų klausimų atžvilgiu atkreipti Vašingtono dėmesį.

„Paprastai sakant, mes užėmėme įvairias pozicijas tikėdamiesi, kad tai mums pelnys taškų Vašingtone, – sakė V.Sinica. – Kas yra vertybinė užsienio politika? Ankstesnės Vyriausybės buvo oficialiai suformuluota, neva mes giname žmogaus teises visame pasaulyje, nepriklausomai nuo geografijos, bet tai yra ir iš principo neįmanoma, per daug pažeidimų – mes niekada jų neaprėptume, ir buvo akivaizdu, kad tai buvo seliaktyvu – Lietuva puikiai bendravo su daugybę žmogaus teisių pažeidžiančiomis šalimis, ir niekas negali nebendrauti – dauguma režimų yra autoritariniai.

Ta frazė apie vertybinę užsienio politiką nuo pat pradžių buvo išpūstas burbulas, slepiantis mūsų pastangas konkrečiais klausimais, dažniausiai – dėl Kinijos, bet ir kažkiek dėl Baltarusijos, pelnyti taškų Vašingtone ir gal Briuselyje.“

[[ge:lrytas:lrytas:38479282]]

V.Sinica pabrėžė nesutinkantis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, kad besikeičianti pozicija dėl S.Cichanouskajos yra tik techninis sprendimas, padiktuotas grėsmės lygio vertinimo.

„Tikrai nepasikeitė šiemet drastiškai grėsmės lygis S.Cichanouskajai. Čia turėjo būti politinis sprendimas, tiesiogiai plaukiantis iš to, kad per pastaruosius metus, gal tiek dėl į laisvę paleisto vyro elgesio ir įvairių ekscesų, gal todėl, kad visgi baigėsi jos numanoma išrinktoji kadencija, Lietuvos visuomenėje prasidėjo tam tikras spaudimas ir imta kelti klausimus, kiek mes čia galime rūpintis ir teikti sąlygas. Tie dalykai turėjo lemti daug daugiau, nei kažkoks techninis sprendimas“, – įsitikinęs jis.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: keičiasi valstybės politika

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė savo ruožtu teigė, kad pastebi visuomenėje atsiradusią liguistą neapykantą S.Cichanouskajos biuro atžvilgiu, tarsi jie mums keltų dideles problemas.

„Aš manau, kad šitas sprendimas svarbus tiek simboline, tiek nesimboline prasme. Tai apsprendžia, kaip mes traktuojame S.Cichanouskają: ar mes ją traktuojame tiktai kaip žmogų, kuriam kyla grėsmės iš Baltarusijos režimo, ar kaip opozicijos lyderę.

Šis sprendimas, kuris minimizuoja jos apsaugą, ir iš to išplaukiantys kiti dalykai rodo, kad keičiasi valstybės politika, ir šita dauguma, priimdama tokį sprendimą, kelia rimtų abejonių, ar po to neseks kiti sprendimai, susiję su sankcijomis, santykių su autoritarinėmis valstybėmis šildymu. Apmaudu dėl tokio sprendimo“, – kalbėjo politikė.

[[ge:lrytas:lrytas:39886839]]

„2020 metais, kai tūkstančiai lietuvių sustojo į vadinamąjį Baltijos kelią po to, kai A.Lukašenka jėga žiauriai numalšino demokratiškai nusiteikusių žmonių judėjimą Baltarusijoje, kur piketavo ir akademikai, inteligentai, ir žmonės gamyklose, mes solidarizavomės.

Ir aš labai norėčiau, kad mes solidarizuotumės ir toliau, nepaisant to, kad režimas yra žiaurus, užgniaužęs žmonių balsą, ir kad visi mes turėtume tiek stiprybės būti principingi savo nuomonei, jeigu kada nors ištiktų tokios bėdos, kokios ištiko su A.Lukašenkos režimu Baltarusiją“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

S.Cichanouskajos veikla neduoda rezultatų

Pasak V.Sinicos, S.Cichanouskajos veikla neartina Baltarusijos prie vakarietiškumo ir demokratijos – veikdama daugiausia užsienyje ji esą nebendrauja su pačiais baltarusiais, ir jie yra ja nusivylę.

„Mes dešimtmečius turime kaimyną diktatorių, kuris yra represyvus savo piliečių atžvilgiu. 20 metų, įskaitant dešimt metų Dalios Grybauskaitės prezidentavimo, mes palaikėme tokius santykius, kokius dažniausiai ir palaiko demokratinės šalys su autoritariniais kaimynais. T.y. į atvirą konfliktą nėjome, o 2019–2020 metais pradėjome eiti.

Tai buvo įvairiais požiūriais gražu ir gerai, bet jeigu žiūrėtume iš realios geopolitikos perspektyvų, mūsų interesas yra kuo labiau suvereni, nepriklausoma nuo Rusijos įtakos, kuo labiau demokratiška ir provakarietiška Baltarusija. Pagal šituos kriterijus turime žiūrėti, kokie veiksmai mums padeda siekti tokios Baltarusijos vizijos, kokie ne.

Iš esmės, jeigu tu keiti režimą Baltarusijoje, tu turi turėti ką pasiūlyti – kažką, kas būtų išrinktas, būtų antikremliškas, provakarietiškas ir prodemokratiškas. Praėję ketveri metai rodo, kad prie tokio pokyčio S.Cichanouskajos veikla neartina.

Jos veikla yra nukreipta į diplomatiją visame pasaulyje, bendravimą su įvairių tarptautinių formatų lyderiais, šalių lyderiais. Tai prasminga veikla, bet tai nėra pats svarbiausias dalykas.

Svarbiausias dalykas yra kokie nors pokyčiai arba Baltarusijos visuomenėje, arba bent jau diasporoje. Neturiu statistinių duomenų, bet iš socialinių tinklų ir bendravimo su baltarusiais jaučiamas nusivylimas, jiems nėra aišku, kuo ji išvis užsiima“, – sakė V.Sinica.

[[ge:lrytas:lrytas:39886838]]

Jo nuomone, jeigu tai yra išrinktoji prezidentė, jos darbas turėtų būti su savo žmonėmis, su tais, kas ją išrinko.

„Mūsų ar anoje sienos pusėje per tuos ketverius metus aš jokio poveikio ta linkme nemačiau, – aiškino V.Sinica. – Man atrodo, kad mes tiesiog pastatėme visas kortas ant vieno žmogaus, nors ta opozicija yra įvairi ir daug kam ten galbūt reikia padėti ir daug į ką investuoti.“

Pasak politiko, daugiausia ir geriausia, ką šiuo metu galėtų padaryti demokratinė tiek Rusijos, tiek Baltarusijos opozicija – dėti visapusiškas pastangas telkti ir prisidėti prie Vakarų pagalbos Ukrainai.

„Nes iš esmės šiandien abiejų tų šalių likimas, jų režimų stiprumas ir stabilumas priklauso nuo to, kaip baigsis tas karas. Iš esmės Ukrainoje sprendžiasi Baltarusijos režimo likimas ir Kremliaus režimo likimas“, – sakė jis.

Per penkerius metus neišmoko lietuviškai

Daug kam kliūva, kad S.Cichanouskaja per penkerius metus neišmoko lietuviškai, bendrauja daugiau net ne baltarusių, o rusų kalba. Pasak kritikų, tai nepagarba mūsų šaliai.

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad kalba nėra kliūtis kovoti už savo šalį.

„S.Cichanouskajos aplinkoje tikrai ne vienas žmogus kalba lietuviškai. Ji pati renginiuose vis daugiau bando tą daryti. Kalba yra labai svarbus dalykas, bet galima prisiminti, kad Ukrainą gina ir rusakalbiai žmonės. Didelė dalis jų po invazijos pradėjo mokytis ir ukrainietiškai, bet iš esmės jų sentimentas savo valstybei ir jos nepriklausomybei yra aiškus, nepaisant kalbos. 1863 m. sukilime ne visi sukilėliai ir Lietuvos teritorijoje kalbėjo lietuviškai, bet tai neapribojo jų siekti laisvės, nepriklausomybės“, – sakė ji.

Tuo tarpu V.Sinica laikosi pozicijos, kad lietuvių kalbos nemokėjimas yra nepagarba šaliai.

„Aš suprantu, kad lietuvių kalba yra sudėtinga, išmokti ją sunku, bet, kai pasižiūri į mūsų šalyje veikiančius kitų šalių ambasadorius, tam tikrą pagrindinį lietuvių kalbos paketą kaip mandagumo gestą jie išmoksta ir vartoja. Pati S.Cichanouskaja sako, kad pradės mokytis. Nesutinku, kad nėra padoru reikalauti žmogui išmokti lietuviškai – tai natūralus dalykas žmogui, kelis metus gyvenančiam mūsų šalyje“, – sakė V.Sinica.

[[ge:lrytas:lrytas:39886825]]

Lygina su Lietuvos išeivijos veikla sovietmečiu

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė palygino S.Cichanouskajos veiklą su Lietuvos išeivijos veikla sovietmečiu, kuri savo rezultatyvumu galbūt kai kam taip pat kėlė abejonių.

„Viešojoje erdvėje vis girdžiu, kad S.Cichanouskajos veikla neduoda rezultatų, kad ji nekalba visų baltarusių balsu. Bet panašiai kalba ir A.Lukašenka. Man tokia retorika nepriimtina.

Prisiminkime 50 sovietinės okupacijos metų ir mūsų išeiviją. Galbūt irgi kažkas traktavo, kad neaišku, ar jie ką nors pasieks. Mums užtruko 50 metų, mes nežinome, kiek užtruks Baltarusijai, bet pasakyti, kad tai yra nerezultatyvu, ir numenkinti jos atstovavimą tarptautiniuose forumuose ir įvairiose platformose nėra tinkama“, – sakė politikė.

Ji priminė, kad konservatoriams esant valdžioje S.Cichanouskaja labai padėjo Vyriausybei kartu su Europos Sąjunga kalbant apie sankcijas su A.Lukašenka susijusiems asmenims ir dėl trąšų bei kitų dalykų.

„Vakarų Europos bendruomenės ją vertina kaip figūrą, kuri kalba demokratinės Baltarusijos vardu. Niekas negali paneigti to, ką ji kalba apie politinius kalinius, sankcijas ir A.Lukašenkos režimą“, – pabrėžė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39886836]]

Daro žalą demokratinei opozicijai?

V.Sinica nesutinka, kad privilegijų S.Cichanouskajos asmeniui ar biurui mažinimas mažina paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ar jų laisvės kovai.

„Jos asmuo nėra lygu demokratinei opozicijai, – akcentavo jis. – Yra daug kitų žmonių, ir didžiulis paramos, dėmesio srautas jai kaip tik ir mažina galimybes atrasti kažką tarp tų visų kitų, kurie gal irgi gali padaryti didelę įtaką ir būti perspektyvesni mūsų tikslams“.

Pasak jo, galima net tam tikra prasme teigti, kad S.Cichanouskaja slopina Baltarusijos demokratinės opozicijos veiklą.

„Visuomenininkai, tarptautinių organizacijų atstovai sako, kad dabar bet kokia parama demokratinei opozicijai Baltarusijoje, nesvarbu, kur teritoriškai ji veiktų, yra gaunama arba ne su S.Cichanouskajos palaiminimu. Tarptautinės lėšos, ryšiai, pripažinimas ateina ir pasiekia, jeigu ji tam pritaria ir pasako, kad tai verta dėmesio. Šitas poveikis nėra proporcingas“, – sakė V.Sinica.

Ar išlaikomas Lietuvos politikos nuoseklumas?

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, sprendimas panaikinti vadovybės apsaugą S.Cichanouskajai gali rodyti besikeičiančią Lietuvos politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu.

„Kviesčiau pažiūrėti į platesnį kontekstą, ką toks signalas siunčia A.Lukašenkai, kaip atrodo, kai ministras K.Budrys atleidžia du kompetentingus viceministrus, viena iš jų – Gabija Grigaitė, kuri atsakinga už žmogaus teises ir už sankcijas. Kyla įvairių svarstymų ir abejonių, kurlink su tokiais sprendimais yra einama. Kas galėtų paneigti, kad tai nėra tendencija?“ – retoriškai klausė politikė.

Politologas, „The Reckoning Project“ biuro Kyjive vadovas M.Milta taip pat mano, kad sprendimas dėl apsaugos S.Cichanouskajai nėra vien techninis, kaip norima pateikti, ir kad juo siunčiamas labai abejotinas signalas.

[[ge:lrytas:lrytas:39886841]]

„Ataskaitose neteko matyti grėsmės iš Baltarusijos režimo sumažėjimo, tiek kalbant apie grėsmes Lietuvoje gyvenantiems baltarusių disidentams, tiek apskritai apie baltarusių tarnybų veiklą Lietuvoje ir siekius ne tik rinkti žvalgybinę informaciją, bet ir skatinti provokacijų įgyvendinimą.

Užsienio politikoje, tarptautiniuose santykiuose labai daug dėmesio kreipiama į tai, kokie signalai siunčiami savo sprendimuose. Šiuo sprendimu mes siunčiame labai abejotiną signalą. Manau, kad A.Lukašenka džiaugiasi šituo sprendimu.

Tai labai abejotinas signalas ir mūsų partneriams Vakaruose, kuriems demonstravome savo pozicijos Baltarusijos atžvilgiu nuoseklumą, bet dabar nusprendėme tai pakeisti“, – sakė M.Milta.

Pasak jo, tokie signalai mūsų šaliai nedaro garbės. „Jie daro mums reputacinę žalą“, – įsitikinęs jis.

R.Motuzas: S.Cichanouskajos statusas nesikeičia

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas R.Motuzas pabrėžė, kad sprendimas visiškai nieko nereiškia apie S.Cichanouskajos statusą – jis išlieka, koks nuo pat pradžių buvo.

„Nuo pat atvykimo jos statusas buvo svečio statusas C, tai toks statusas, kurį turi užsienio valstybių ambasadoriai, Europos komisijos nariai ir kiti. Koks statusas buvo, toks ir išlieka“, – nurodė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39886840]]

Pasak Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko, VAT, lydėdama baltarusių opozicijos lyderę į užsienį, veikė ne visai legaliai.

„Visą laiką keliamas klausimas, kad ji turėjo apsaugą kaip valstybės vadovai. Vadovaujantis mūsų teisės aktais, tokią apsaugą turi prezidentas, ministras pirmininkas ir Seimo pirmininkas. VAT taip pat keldavo problemą, kad į užsienį jie važiuoja nelegaliai. Pagal tarptautines konvencijas ar kitokius tarptautinius susitarimus tai nenumatyta. VAT kaip vieną iš argumentų nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus jų analizė rodo, kad jokių grėsmių nėra“, – aiškino V.Motuzas.

Jis sutiko, kad gal ir nepakankamai komunikacijos buvo, bet apsaugos klausimai yra diskretiški. Pati S.Cichanouskaja, pasak jo, buvo informuota.

„Jai apsauga išlieka – ir fizinė, ir jos biurui, ir jos rezidencijai, kaip šiuo metu yra saugomos diplomatinės atstovybės. Diplomatinių atstovybių ambasadoriai nėra saugomi, bet mes žinome, kad yra grėsmė kasdieniniam saugumui, dėl to ji bus saugoma.

Skiriasi tik kelionės į užsienį. Kelionių į užsienį metu jos VAT nelydės, tačiau Užsienio reikalų ministerija rašys notą tai valstybei, į kurią ji vyksta“, – sakė R.Motuzas.

Socialdemokratas tikino, kad sankcijos Baltarusijos režimui ir toliau bus išlaikomos, Lietuva savo pozicijos nekeičia.

Kai S.Cichanouskaja atvyko, ji buvo vadinama prezidente, iš kurios „pavogti“ rinkimai, o koks jos statusas dabar? „Pirmais metais mes vadinom ją prezidente. Bet iš tiesų šiuo metu ji yra opozicijos lyderė. Ji ir pati taip prisistato oficialiuose susitikimuose, kelionėse“, – pabrėžė R.Motuzas.

[[ge:lrytas:lrytas:39887238]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Sprendimas dėl apsaugos S. Cichanouskajai skaldo Lietuvą: siunčiamas abejotinas signalas?