„Kompromiso ieškojimas ir vienas kito girdėjimas šiandien yra gyvybiškai svarbus. Mūsų siekis, kad vietos žmonių gyvenimas keistųsi kuo mažiau, bet tuo pačiu liktume saugūs ir atsakingi prieš savo valstybę. Tai yra bendras visų mūsų reikalas“, – sako krašto apsaugos pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pranešime nurodyta, kad su „su 13 sodybų, esančių šaudyklų zonoje, savininkais tarsimės dėl išsikėlimo – to reikia dėl pačių gyventojų saugumo. Likusios 77 sodybos yra manevravimo zonoje, kurioje šaudyklų nebus, todėl gyventojai sodybas šioje teritorijoje galėtų išsaugoti ir pasilikti jose.“
Čia išdėstyti ir svarbiausi diskusijų dėl Kapčiamiesčio poligono aspektai.
Susitikimas su gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono – iš arti: įsiaudrinusią publiką teko raminti
Kodėl būtinas naujas poligonas
Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 m. pradžioje. Šis poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje.
Brigados dydžio vienetai centralizuotai gali treniruotis tik Pabradės ir Rūdninkų poligonuose. Visos kitos treniruočių vietos yra ne didesnės nei kuopos lygmens. Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja – įsigyta nauja karinė technika: šarvuočiai, tankai, artilerija.
Susiję straipsniai
Kodėl būtent Kapčiamiestis
Kapčiamiesčio poligono teritorija pasiūlyta dėl strateginės padėties – pietų Lietuvoje, besiribojanti su Lenkija ir esanti Suvalkų koridoriaus dalyje. Lietuvos kariuomenės poligonai išdėstyti aplink valstybės sienos perimetrą: Pabradės, Rūdninkų ir Tauragės. Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros šiuo metu nėra.
Buvo vertinamos septynios teritorijos visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Kitose svarstytose vietose gyveno nuo 137 iki 779 gyventojų. Taip pat šioje teritorijoje vienas iš mažiausių saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius.
Emocijos, veidai ir iškalbingi žvilgsniai: kadruose – susitikimas dėl Kapčiamiesčio poligono
Sodybos bus paimamos tik kraštutiniu atveju
Šaudyklų zonoje – 13 sodybų, kurios dėl saugumo likti negalėtų. Manevravimo zonoje – 77 sodybos. Panorėję, gyventojai sodybas šioje teritorijoje galėtų išsaugoti.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijos dydis nebus nustatomas pagal Registrų centro įkainojimą, kuris paprastai yra mažesnis nei rinkos kaina.
Verslas bus išsaugotas
Verslai taip pat galėtų tęsti savo veiklą, įskaitant vandens ir kaimo turizmą bei baidarių nuomą. Šie verslai sukoncentruoti teritorijoje, kurioje šaudyklos ir karinis poligonas neplanuojamos.
Poligonas atvertų ir naujų verslo galimybių. Reikėtų teritorijos priežiūros, vidaus kelių tvarkymo, maitinimo paslaugų.
Investicijos ir darbo vietos
Šaudyklų ir infrastruktūros įrengimui bus investuojama apie 100 mln. eurų. Poligone iš viso dirbtų ir tarnautų apie 100 civilių darbuotojų ir karių.
Aplinkosauga ir medžioklė
Miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms įrengti. Tai sudarytų apie 10 proc. teritorijos.
Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) vyktų pagal su poligono viršininku suderintą grafiką, kai nevyksta pratybos.
Apie tai, kaip Lazdijuose vyko diskusiją skaitykite portale Lrytas, kur lankėsi ir mūsų žurnalistai. Tai padaryti galite paspaudę čia.
KAM taip pat nurodė, kad daugiau atsakymų į rūpimus klausimus galima rasti paspaudus čia.