„Kadangi „Arctic Sentry“ yra NATO formato misija, tai Lietuva visada stengiasi dalyvauti NATO misijose – nieko naujo tame nėra. Kiek žinau, Lietuvos kariuomenė sprendžia mūsų galimybes“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį komentavo ministras.
Tiesa, ministras kol kas neatsako, kiek Lietuvos karių galėtų būti siunčiama į „Arctic Sentry“.
„Čia Lietuvos kariuomenė įvardins, būtent kariuomenės vadai mato mūsų poreikius, keliamus tikslus ir kai bus pristatymas vadų – tada galėsime atsakyti“, – sakė R. Kaunas.
„Tokio tikslaus atsakymo nėra, bet svarstymas visą laiką buvo, nuo pat pradžios. Kadangi, kaip ir sakiau, kiekvienoje NATO misijoje mes stengiamės dalyvauti“, – paklaustas, ar kariuomenė jam pateikė skaičius, kiek karių galėtų būti siunčiama, sakė ministras.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę NATO pranešė, kad pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti. Tokiu būdu siekdama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris atsitraukė nuo pretenzijų į Grenlandiją.
NATO pažymėjo, kad „įvairių sričių veikla“ iš pradžių apims veiksmus, kuriuos Aljanso narės jau vykdo regione, tokius kaip artėjančios Norvegijos ir Danijos pratybos. Lieka neaišku, ar naujosios misijos metu į regioną bus siunčiama daugiau karinių pajėgumų.
D. Trumpo grasinimai dėl Grenlandijos, kuriuos jis grindė tariama Rusijos ir Kinijos keliama grėsme Arktyje, įstūmė transatlantinį aljansą į didžiausią krizę per daugelį metų.
Nenuspėjamas JAV lyderis atsitraukė nuo pažado perimti Danijos autonominės Arkties teritorijos kontrolę, kai pranešė, kad su NATO vadovu Marku Rutte sudarė „pagrindų“ susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti didesnę Amerikos įtaką.