Į protestą Vilniaus miesto centre susirinko apie 50 žmonių, rankose laikė vėliavas bei plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos“, „Susigrąžinkime teisę gyventi be cenzūros“.
Protesto dalyvė Ona Eltai sakė, kad atvyko ginti valstybinės lietuvių kalbos.
„Valstybinės kalbos statusas su kiekviena diena yra mažinamas. Dabar ji yra siaurinama, siaurinamas jos naudojimas“, – kalbėjo senjorė Ona iš Vilniaus.
Susiję straipsniai
Kai kurie protestuotojai kritiką A. Valotkai vadino nepagrįsta – esą tai jautrios dabartinės visuomenės pasekmė.
„Labai jautri visuomenenė, labai viską priima į širdį. Nieko ten žmogus blogo nepasakė, tragedijos neįvyko“, – sakė vilnietis Osvaldas.
Protesto organizatoriai teigia, kad A. Valotkos atvejis rodo, jog „patriotiški pareigūnai yra šalinami iš valstybės tarnybos“.
„Iškilo reali grėsmė, kad principingai Valstybinės kalbos įstatymą vykdantį ir lietuvių kalbą tvirtai ginantį jos vadovą A. Valotką bus mėginama pakeisti pagal ideologinės ir politinės konjunktūros vėjus nuolankiai besilankstančiu pareigūnu“, – rašoma anksčiau išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvių kalba yra menkinama ir stumiama iš viešojo gyvenimo. Ją ginti tampa vis pavojingiau. A. Valotkos politinis persekiojimas rodo: sąžiningai tarnauti Lietuvos valstybei – pavojinga! Patriotiški pareigūnai yra šalinami iš valstybės tarnybos“, – akcentuoja pilietinio judėjimo atstovai.
Į viešus pasisakymus sureagavo Kultūros ministerija
VKI viršininkas A. Valotka visuomenės ir šalies institucijų dėmesio sulaukė po to, kai kovo mėnesį pareiškė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini. Tuomet į situaciją sureagavusi Kultūros ministerija teigė tokiai pozicijai kategoriškai nepritarianti, kvietė VKI viršininką pasiaiškinti bei pradėjo vidinį tyrimą dėl galimų etikos pažeidimų.
„Ministerijos vertinimu, kalba nėra vien tik taisyklių klausimas. Visų pirma – tai tarpusavio pagarbos ir brandos išraiška. Negalima žmonių žeminti ar ignoruoti jų orumo. Tokiais atvejais kalbos klausimas tampa nebe lingvistinis, o etinis“, – tuomet pranešė Kultūros ministerija.
Tiesa, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė tyrimo dėl viešų A. Valotkos pasisakymų nepradėti, esą sprendimą turi priimti Kultūros ministerija.
Tuo metu šiam klausimui spręsti suburta speciali komisija trečiadienį pateikė savo išvadą – pasiūlė A. Valotkai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pritarė tokiam komisijos siūlymui.
ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Praėjusių metų gegužės mėnesį 16 žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu.
Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.
Rugpjūtį Š. Birutis skyrė papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.
2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.