M. Sinkevičius šeštadienį socialdemokratams pateiks tris tolesnio darbo scenarijus, iš kurių vieną ragins palaikyti.
„Socdemų“ vedlys šiuo metu yra atsidūręs tarp dviejų ugnių – įtakingi partijos senbuviai, priklausantys jo paties pavaduotojų ratui, nori likti dirbti su „Nemuno aušra“. Juozas Olekas, Orinta Leiputė ir Indrė Kižienė jau ir viešai išreiškė pozicijas, kad pokyčiams nepritaria, net paragino partijos lyderį „matyti toliau ir giliau“.
Tiesa, yra ir kitas flangas, kuriam daugiausia priklauso „socdemų“ jaunimas, raginantis savo lyderį nebesimėtyti ir pagaliau mesti „aušriečius“ lauk. Daliai socialdemokratų iki gyvo kaulo įgriso Remigijus Žemaitaitis, jie siūlo gręžtis į demokratus arba dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis.
Partijų ąžuolai – J. Olekas, R. Žemaitaitis, V. Ąžuolas: koalicija – milžinas ant molinių kojų?
Lrytas žiniomis, už pokyčius valdančiojoje daugumoje pasisako ir partijos garbės pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kurios balsas bičiuliams vis dar turi nemažą įtaką.
Jau dabar akivaizdu, kad socialdemokratų tarybos posėdis bus karštas. Prieš darbą su „Nemuno aušra“ nuo pat pradžių aiškiai pasisakęs parlamentaras Ruslanas Baranovas įsitikinęs, kad M. Sinkevičius siūlys keisti koaliciją, o partijos pirmininko autoritetu suabejojusių bendražygių klausė, kodėl šie patys nesiekė išbandyti savo jėgas partijos vadovo rinkimuose.
„Iš partijos pirmininko retorikos ir kalbų yra akivaizdu, kad jis labai kritiškai vertina šią koaliciją. Jeigu frakcijos seniūnė mano, kad partijos pirmininkas yra balta varna, tai galėjo pati pasitikrinti savo pajėgumus partijos pirmininko rinkimuose. Tada būtume pasižiūrėję, kas yra balta varna, o kas nėra balta varna“, – Lrytas kalbėjo R. Baranovas.
Socialdemokratas nurodė, kad jo pozicija nesikeičia – permainos yra būtinos, dirbti su R. Žemaitaičiu – nebeįmanoma.
Susiję straipsniai
„Man atrodo, kad mūsų partneris visiškai išsisėmė – jie neturi idėjų, kaip kažką gero padaryti žmonėms. Jeigu pagalvotume, kokie pavasario sesijoje buvo svarbiausi „Nemuno aušros“ projektai, tai net labai sunku kažką pasakyti, kas tai buvo.
Mačiau, kolegos sako, kad darbai vyksta, Vyriausybės programa vykdoma – bus įdomu, gal šeštadienį į mūsų tarybos posėdį jie atneš kažkokias balsavimo lenteles ir parodys, kokių projektų pavasario sesijoje būtume nepriėmę be „Nemuno aušros“. Manau, kad tokių projektų yra vienas, gal du. Visa kita būtume įgyvendinę turbūt net mažumos Vyriausybėje.
Kitas dalykas, mūsų aplinka yra labai sudėtinga, turbūt turėsime ir daugiau provokacijų iš Rusijos, o turėti koalicijos partnerį, kuris, negali žinoti, ką parašys ar pasakys, toliau kels aistras, yra tiesiog neatsakinga prieš valstybę“, – tvirtino jis.
Be to, anot R. Baranovo, valdančiajai daugumai svarbūs turėtų būti ne tik darbai, bet ir emocinis fonas, kurį ji sukelia.
„Partija yra ne tik apie pirmininkus, pozicijas, ministrus ar dar kažką, bet yra ir 14 tūkst. paprastų žmonių, kurie yra partijos nariai, savanoriškai dirba, padeda, siekia kažkokių tikslų. Ką mes šiandien jiems galime pasiūlyti? Tik tuščius plepalus ir gėdos jausmą.
Man atrodo, kad reikia atsigręžti ir į paprastus bičiulius. Jie atvažiavę irgi išsakys savo nuomonę. Bet esminis žodis bus partijos pirmininko. Jam kasdien reikia įdėti daugiausia darbo su koalicijos partneriais ir finale didžiausia dalis atsakomybės krenta ant jo pečių“, – pabrėžė politikas.
R. Baranovas neabejoja, kad M. Sinkevičius išstos su siūlymu pradėti derybas su demokratais. Tarp variantų, jo manymu, gali būti ir mažumos Vyriausybė, tačiau dalis „socdemų“ labai gerai prisimena, kokių iššūkių taip dirbti turėjo Gediminas Kirkilas.
„Manau, kad bet kokiu atveju rinksimės tvaresnį balsų prasme sprendimą ir bandysime kalbėtis su demokratais“, – įsitikinęs socialdemokratas.
„Man atrodo, kad tai yra akivaizdu vien iš to, ką M. Sinkevičius šneka viešojoje erdvėje. Jeigu pasakai, kad mūsų partneris daro žalą valstybei, būtų keista vėliau pasakyti, jog nesvarbu, dirbame toliau.
Netgi tie tariami projektai, kur mes gauname balsus, tai jeigu tu, galų gale, gauni šešis ar septynis balsus iš 18-os, bet pakeliui tris mėnesius dar gauni kuokštą dezinformacijos, visuomenės skaldymo ir temperatūros kėlimo, nežinau, ko tie balsai galiausiai verti“, – teigė jis.
R. Baranovas mano, kad, nepaisant kitaip mąstančių, pirmininko pasirinkimą partija palaikys: „Jo svoris yra pakankamas, kad jis galėtų nurodyti kryptį. Manau, kad taip ir atsitiks.“
Socialdemokratą prajuokino kolegių O. Leiputės ir I. Kižienės teikti komentarai, esą didžioji dauguma partijos skyrių ir frakcijos narių pasisako už darbų tęstinumą, tad kitiems beliks su tuo tik susitaikyti.
Jis tikino, kad tarp Seimo „socdemų“ nuomonės pasidalijusios maždaug apylygiai, tačiau tarp tų, kurie mano, jog pokyčių nereikia, yra nemažai tokių, kurie paprasčiausiai nebetiki, kad jie gali įvykti.
„Problema, kad daug partijos ir frakcijos narių tiesiog mano, jog mes jau daugiau nei metus šnekame apie tuos pokyčius, bet jie taip ir neįvyksta, tai nieko ir nebus – vėl pašnekėsime ir viskas.
Aš savo politinę karjerą prieš septynerius metus pradėjau Vilniaus rajone, ir buvo ta problema, kad 35 metus valdė viena partija ir žmonės nebetikėjo, jog kažkas gali pasikeisti. Mes ilgai dirbome, kad įtikintume žmones, jog kažkas gali būti, pasikeisti į gera.
Aš ir partijos bičiuliams norėčiau perduoti žinią, kad mes patys savo rankomis, savo balsais kuriame realybę – pokyčius galima daryti visą laiką, tik reikia nebijoti ir pasakyti, ką apie tai manai“, – patarimą davė R. Baranovas.
Kodėl tarp Seime dirbančių „socdemų“ susiformavo grupelė politikų, taip aktyviai pasisakančių už darbą su „Nemuno aušra“? Konkretaus atsakymo jis neturi, svarstė, kad galbūt veikia baimė dėl turimų pareigų.
„Kodėl taip aktyviai ginama ta dauguma, man sunku pasakyti. Mes matome tą retoriką, kokie argumentai yra pateikiami – vyksta darbai, svarbiuose balsavimuose gauname balsus, bet, kaip ir sakiau, man tai atrodo tiesiog netiesa. Taip tiesiog nėra.
Jeigu apverstume klausimą į kitą pusę, net iš pirmų metų svarbiausių „Nemuno aušros“ projektų – ar tai būtų KGB, ar grynieji pinigai, ar kiti projektai, jie yra kažkur ministerijų stalčiuose, jie neatkeliauja į Seimą. Turbūt tai irgi rodo tam tikrą požiūrį į tuos prioritetus, kuriuos turi mūsų partneris“, – pastebėjo R. Baranovas.
Politikas prisiminė, kad dar pernai, kai Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis partijos tarybos posėdyje paklausė, kiek iš susirinkusiųjų tiki, jog ši koalicija ištemps iki kadencijos pabaigos, rankas pakėlė tik keli žmonės, o ir tie patys, pasak jo, dirba ministerijose, todėl turi savų interesų.
„Gyvenimas tęsiasi, reikia judėti į priekį ir nelikti situacijoje, kai niekam nepatinka, visi jaučiasi blogai, bet yra kažkoks Stokholmo sindromas. Tai yra kelias į niekur“, – konstatavo jis.
Dalis socialdemokratų M. Sinkevičių spaudžia iš Ingos Ruginienės perimti ir premjero kėdę, tačiau Jonavos meras ryžto čia kol kas nerodo.
Anksčiau jis yra minėjęs, kad Vyriausybei imtųsi vadovauti tuo atveju, jei sąlygos susiklostytų ne dirbtinai, kitaip tariant, I. Ruginienę toliau laikyti jau būtų tiesiog nebeįmanoma.