Karštojo antradienio įvykiai: žalia šviesa M. Sinkevičiui ir buvusio „Snoro“ vadovo prisipažinimai teisme

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį Mindaugą Sinkevičių paskyrė ministru pirmininku po to, kai Seimas ryte pritarė jo kandidatūrai. Taip pat parlamentarai apsisprendė ir pritarė Vytauto Valentinavičiaus kandidatūrai į žvalgybos kontrolierius.

Tarp svarbiausių dienos įvykių – bankrutavusio banko „Snoras“ byla.

Buvęs jo akcininkas ir vadovas, pirmos instancijos teismo nuteistas Vladimiras Antonovas antradienį Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų ir teigė dėl jų besigailintis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderį Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Po šio sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Tiesa, LSDP lyderio kandidatūrai į premjero postą antradienį pritarė ir parlamentas.

Prokuratūra paskelbė, kad iš būsimų šauktinių Šiaulių regione galimai buvo imami kyšiai, kad jaunuoliai galėtų išvengti karo tarnybos – už kyšius privalomosios tarnybos galėjo išvengti daugiau nei 200 šauktinių sąrašuose buvusių asmenų, o kyšių sumos siekė iki 600 eurų. Šiaulių regiono šauktinių sąrašai apima Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Radviliškio, Akmenės, Telšių, Mažeikių, Joniškio bei Pakruojo rajonų savivaldybes.

Ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas šių metų pradžioje, Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Karo prievolės ir komplektavimo centro kariams pastebėjus galimai korupcinio pobūdžio veikas siekiant išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, įtarimai pareikšti dviem kariams ir dar penkiems civiliams asmenims.

Šių metų lapkričio 8 d. vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje vyks pirmalaikiai Seimo nario rinkimai. Pirmalaikių Seimo nario rinkimų vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje prireikė gegužės 28 d. mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui.

Birželio pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai.

Seimas antradienį apsisprendė ir pritarė Vytauto Valentinavičiaus kandidatūrai į žvalgybos kontrolierius. V. Valentinavičius yra viešosios politikos ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas.

Kaip prioritetines veiklos kryptis jis išskiria sisteminės ir rizika grįstos žvalgybos priežiūros, asmens duomenų ir privatumo apsaugos vertinimo, prevencinės kontrolieriaus funkcijos stiprinimą, aiškesnį teisinį reguliavimą bei visuomenės pasitikėjimo didinimą.

Prieš beveik penkiolika metų bankrutavusio banko „Snoras“ buvęs akcininkas ir vadovas, pirmos instancijos teismo nuteistas Vladimiras Antonovas Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje teigė pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų ir dėl jų besigailintis.

Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo pirmadienį, o antradienio posėdyje ankstesniu paties V. Antonovo prašymu verslininkas davė parodymus. Jis taip pat buvo prašęs sutrumpinto įrodymų tyrimo, kad byla būtų išnagrinėta greičiau. V. Antonovas antradienį patvirtino pripažįstantis kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo – didelės vertės, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo ir kitų. Jis kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. Kaip anksčiau sakė teismo atstovė Venta Valčackienė, V. Antonovas bus laikomas suimtas iki tol, kol įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis „Snoro“ baudžiamojoje byloje. Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.

Per antradienio posėdį V. Antonovas taip pat buvo klausiamas, kas pastaruosius 15 metų jam trukdė bendradarbiauti su teisėsauga. Nuteistasis savo sprendimą slapstytis motyvavo tuo, kad bijojo ir savyje nerado jėgų prisiduoti pareigūnams, taip pat tikino nejautęs palaikymo iš artimųjų, o pasitaręs su žmona esą suprato negalintis palikti šeimos.

Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui tiems tėvams, kurie augina du ar daugiau vaikų, daliai jų atlyginimo laikinai taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

Lengvata būtų taikoma ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio atlyginimo daliai. Už šį GPM įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 73 parlamentarai, 3 buvo prieš ir 6 – susilaikė. Seimas bendru sutarimu nusprendė prezidento siūlymą svarstyti rudenį ir prašyti Vyriausybės išvados jam. Priėmus projektą, bent vieną vaiką auginę ar auginantys nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, kuri būtų gimusi laikotarpiu nuo šių metų sausio iki 2033 m., galėtų būti atleisti nuo mokesčio, kuris taikomas iki 12 VDU dydžio metinių pajamų sumai (šiemet VDU siekia virš 2312 eurų).

Lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, gyventojas pats galėtų rinktis, kada ją taikyti laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos. Ji būtų pritaikoma deklaruojant per metus gautas pajamas – susigrąžinant sumokėtą sumą arba susimažinant mokėtiną GPM. Šiomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis, anot Prezidentūros, siekiama skatinti gimstamumą.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. netekimų biudžete nebūtų patirta, o 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų preliminariai 0,3 proc. BVP.

Energetikos ministro pareigas naujoje Vyriausybėje ketinant užimti demokratui Lukui Savickui, Prezidentūra teigia, kad šioje srityje ypač svarbus projektų tęstinumas, todėl esminių pokyčių nesitikima.

Pagrindiniai kandidatui į ministrus keliami tikslai – iki 2028 m. visiškai užsitikrinti vietinę elektros generaciją, plėtoti transatlantinius energetikos ryšius su strategine partnere JAV, toliau įgyvendinti strateginius projektus, tarp jų – jungties „Harmony Link“ statyba, jūrinio kabelio su Vokietija darbai. Prezidento patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, iš naujojo energetikos ministro tikimasi ir dėmesio pažeidžiamiems elektros vartotojams bei esamo ministro Žygimanto Vaičiūno jau įgyvendintos visuomeninio tiekimo reformos tęsimo.

Pats L. Savickas tikino su prezidentu aptaręs tolimesnius Lietuvos energetinės nepriklausomybės etapus – tiek vietinės generacijos pajėgumų plėtrą, tiek bendrą šalies energetikos transformaciją, kurią reikia paversti ekonominiu pranašumu. Politikas teigė numatantis mažinti biurokratinę naštą verslui, didinti skaidrumą vartotojams, geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje mažinti šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekti pakankamo europinio finansavimo energetikos sričiai.

Paklaustas apie patirtį energetikos srityje, L. Savickas sakė esantis įsitikinęs, kad jo turimos kompetencijos yra pakankamos – kandidatas į ministrus pažymėjo daugiau nei dešimtmetį jau dirbantis ekonomikos srityje, į kurią įeina ir energetikos klausimai, buvusioje Vyriausybėje taip pat priminė dirbęs giminingoje ekonomikos ir inovacijų srityje.

Naujoji Seimo valdančioji koalicija grįš prie jūrinio vėjo parko klausimo, sakė kandidatas į ministrus pirmininkus Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė manantis, kad bent vienas iš jūrinio vėjo parkų projektų bus tęsiamas ir į tai bus žiūrima pozityviai, jei projekto vertę pagrįs ekonominiai vertinimai.

Anot kandidato į premjerus, valstybinės energetikos grupės „Ignitis grupė“, kuri vysto pirmojo jūros vėjo parko projektą, delistingavimas tuo metu nebebus svarstomas. Šį klausimą itin aktyviai kėlė Seimo valdančiojoje daugumoje anksčiau buvusi „Nemuno aušros“ frakcija. Kandidatas į energetikos ministrus L. Savickas savo ruožtu teigė, kad jūrinio vėjo parkai galėtų reikšmingai prisidėti didinant vietinę šalies elektros generaciją, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia Lietuvai reikėtų svarstyti tik apie vieną tokį projektą.

Tikslų savo vertinimą dėl šalies planuojamų jūros vėjo projektų ateities kandidatas į ministrus teigė galintis pateikti tokiu atveju, jei taps ministru ir išsamiai susipažins su informacija. Valstybinė vystytoja „Ignitis grupė“ šiuo metu atlieka pirmojo jūrinio vėjo parko projekto analizę ir ruošia išvadas, o antrojo vėjo parko projekto konkursas pernai paskelbtas neįvykusiu. Pernai Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje vystymo rizikos yra susijusios su išaugusia projekto kaina ir mažesne planuojama grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais ir neatitikimais įstatyme nustatytam projekto finansavimo modeliui.

Auditoriai projektą vystančiai „Ignitis grupės“ įmonei rekomendavo įvertinti projekto rizikas, o rinkos reguliuotojui – keisti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.

Iranas griežtai atmetė tarptautines išminavimo operacijas Hormuzo sąsiauryje, kurias pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks tarptautinių pajėgų dislokavimas, Teherano teigimu, pažeistų galiojantį pagrindų susitarimą su JAV. Susitarimas numato, kad atsakomybė už išminavimą tenka tik Iranui, tvirtino Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi.

Jis taip pat apkaltino Paryžių dar labiau bloginant jau ir taip įtemptą padėtį šiame strategiškai svarbiame Persijos įlankos sąsiauryje, kuriuo taikos metu būdavo gabenama apie 20 proc. pasaulinių naftos ir suskystintų gamtinių dujų atsargų. E. Macronas aptarė Hormuzo sąsiaurio atvėrimo svarbą per Omano sultono Haithamo bin Tariko vizitą Paryžiuje.

Ukraina sulaukė pirmosios 3,9 mlrd. eurų dydžio karinės paramos išmokos iš 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolos Kyjivui. Antradienį išmokėta suma skirta bepiločių orlaivių įsigijimui, pranešė Europos Komisija.

ES paskola buvo patvirtinta anksčiau šiais metais, pagal ją numatyta skirti 60 mlrd. eurų karinei paramai ir 30 mlrd. – biudžeto paramai 2026 ir 2027 m. Praėjusią savaitę Ukraina gavo pirmąją 3,2 mlrd. eurų dydžio išmoką kaip paramą biudžetui.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis per ateinančius ketverius metus gynybai išleis rekordinę sumą. Pareigas netrukus paliksiantis Keiras Starmeris, pristatydamas ilgai lauktą 10-ies metų Gynybos investicijų planą paskelbė, kad bendras gynybos biudžetas per ateinančius ketverius metus padidės 15 mlrd. svarų ir pasieks beveik 300 mlrd. svarų (350 mlrd. eurų) sumą.

Plane, be kita ko, numatyta per ateinančius ketverius metus daugiau kaip 5 mlrd. svarų skirti bepiločiams orlaiviams ir autonominėms sistemoms, anksčiau pranešime spaudai teigė Gynybos ministerija. Planas pristatytas po mėnesius trukusių ginčų K. Starmerio leiboristų vyriausybėje dėl išteklių, kurių reikia Jungtinės Karalystės ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti kylant įvairioms grėsmėms, taip pat ir iš Rusijos.

Kremlius patvirtino vedantis derybas dėl benzino importo. Rusijos vyriausybė taip siekia stabilizuoti vidaus rinką po virtinės Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos infrastruktūrą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį patvirtino, kad derybos vyksta aktyviai, tačiau atsisakė įvardyti konkrečias jose dalyvaujančias šalis. Degalų trūkumą Rusijoje šį savaitgalį pripažino ir prezidentas Vladimiras Putinas. Antros pagal dydį žalios naftos eksportuotojos ir trečios pagal dydį rafinuotų naftos produktų eksportuotojos pasaulyje Rusijos benzino gamyba, pasak pranešimų, dėl Ukrainos atakų susitraukė ketvirtadaliu.