Iki šiol jis buvo eilinis šios komisijos narys, tačiau, Lrytas žiniomis, pats labai veržėsi į pirmininko kėdę. Socialdemokratų lyderis, premjeras Mindaugas Sinkevičius sutiko.
Kuo A. Radvila susijęs su sportu, M. Sinkevičius konkrečiai neatsakė. O pats A. Radvila tikino, kad visas jo gyvenimas yra sportas – nuo prieš 50 metų rajone laimėto šaškių bei šachmatų čempionato iki žaidimo Seimo narių krepšinio komandoje. Kuri, beje, šiemet Baltijos šalių turnyre liko paskutinė.
„1976 metais, kai buvau antroje klasėje, rajone iškovojau pirmą vietą šaškių, sekančiais metais – šachmatų (turnyre, – Lrytas ). Sportas yra nuo vaikystės. Pats mokiausi Kėdainiuose (...), žaidžiau krepšinį ir už Raseinių komandą, teko lankyti ir boksą, ir lengvąją atletiką, kas be ko, ir futbolą. Bet pagrinde – krepšinis“, – Lrytas savo pasiekimus sporte vardijo A. Radvila.
Teisėjus vaišinęs politikas pratrūko keiksmais: „Vaikeli, bl**“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja keisti Lietuvos sporto valdymo ir finansavimo modelį, Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) pertvarkant į Nacionalinę sporto tarybą, kuriai būtų pavestas valstybės sporto politikos įgyvendinimas. Valstybės kontrolė tvirtina, kad žadami pakeitimai – pavojingas eksperimentas, nes jie gali nulemti mažesnį skaidrumą.
Šiai reformai aktyviai priešinosi „socdemė“ L. Asadauskaitė. Projektas įstrigo jos iki šiol vadovautoje komisijoje. Kodėl tokios reformos reikia, A. Radvila atsakyti nesugebėjo.
„Na, aš, kaip sakau, kas įvyko, tas įvyko. Jeigu aš būsiu – išanalizuosim, išdiskutuosim ir stebėsim, kaip bus toliau“, – miglotai kalbėjo politikas.
Iki patekimo į Seimą, jis buvo žinomas Kaišiadorių krašto verslininkas, 2023–2024 metais – Kaišiadorių rajono vicemeras. Dėl įvairių skandalų A. Radvila buvo pasižymėjęs ir žiniasklaidoje.
Susiję straipsniai
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba bei Teisėjų taryba tais metais aiškinosi, ar vienuolika Apeliacinio teismo teisėjų negavo savotiško kyšio – sočių nemokamų vaišių. Baudžiamoji byla vėliau jam buvo nutraukta.
Teisėjų pavardės į viešumą iškilo po to, kai A. Radvila nesumokėjo šiame vakarėlyje koncertavusiems muzikantams. Vėliau vienas jų – muzikantas ir tuometis Darbo partijos narys Edvinas Girsa – įrašė pokalbį su A. Radvila, kurio metu teiravosi, kada gaus žadėtus pinigus.
„Tai tu atvažiuok pas mane. Ir aš su tavim turiu labai rimtą pokalbį, kol tu dar gyvas bl**. Atvažiuok pas mane, aš turiu su tavim labai rimtai pasikalbėt“, – telefonu jam sakė A. Radvila.
„Aš tau sakau, kol dar gyvas, atvažiuoji čia, bl**. Ir aš tau viską sumokėsiu. Ir tu, bl**, atsiminsi šitą dalyką visam gyvenimui, atsiminsi, vaikeli. Bl**, atvažiuok pas mane ir aš tau sumokėsiu už tą grojimą“, – taip kalbėjo Kaišiadorių milijonieriumi įvardytas verslininkas.
A. Radvila pripažino, kad užfiksuotuose įrašuose – jo balsas, tačiau gynėsi, kad taip jį bando šantažuoti Darbo partijos atstovai.
„Feisbuke pasirodė įvairus šmeižtas. Todėl gali būti, kad buvau įtūžęs ir nusikeikiau. O jie sistemingai būna neblaivūs ir labai stipriai neblaivūs. Todėl aš ir teigiau, kad, kol tu gyvas ir neprisigėręs ir kol dar susikalbi, atvažiuok ir pasiimsi pinigus“, – savo versiją pateikė A. Radvila.
– Kada jūs sužinojot, kad esat vienintelis ar vienas iš kandidatų užimti Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko kėdę?
– Pirmadienį vyko mūsų partijos prezidiumo posėdis. Prezidiumo posėdyje aš tikrai nesitikėjau šito, nes diskutuojant iškilo klausimai dėl Kultūros komiteto. Išsidiskutavus dėl Kultūros komiteto, vienas iš narių pasiūlė, kad reikia svarstyti dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos – gal buvo prieš tai aptarta Valdyboje, nežinau. Priėjome iki balsavimo.
Dėl Vaidos (Aleknavičienės, – Lrytas) buvo apie 71 proc., o dėl manęs, kai pasiūlė mane į kandidatus, nes daugiau nebuvo kandidatų, vyko balsavimas ir buvo apie 95 proc. (balsų už, – Lrytas). Tokio rezultato tikrai nesitikėjau.
– Kas jus pasiūlė?
– Aš tikrai nepasakysiu, nes vis tiek paprastai būna pirmininko siūlymu...
– Tai M. Sinkevičius įgarsino jūsų kandidatūrą?
– Taip. Tokia tvarka pas mus.
– Jeigu jus pasiūlė kaip vienintelį kandidatą, jūs vis tiek su M. Sinkevičiumi jau turėjote būti aptarę šitą klausimą, kad jūs turit tokį norą užimti šios komisijos pirmininko postą. Juk neteiktų, jeigu nežinotų, kad norit.
– Buvo kalba, diskusijos. Vyksta įvairios rokiruotės, keičiasi Vyriausybė, tai vis tiek paklausia, nes yra nemažas skaičius frakcijos narių, kurie, vadinkime, neužima jokių funkcijų. Jie yra komisijos ar komiteto nariai, aš, pavyzdžiui, esu Biudžeto ir finansų komiteto narys, Savižudybių ir smurto (prevencijos, – Lrytas) komisijos narys, taip pat – Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys.
Šitoje komisijoje esu nuo pat pradžių, aktyviai dalyvauju, dažniausiai būnu pasijungęs tiesiogiai, ne nuotoliu, nes man ten labai gerai – kabinetas šalia. Labai patogu. Yra kaip yra.
– Ar buvo prezidiumo metu pasipriešinimo, kad galbūt nereikia keisti L. Asadauskaitės į jus?
– Kažkas gal pasisakė, tikrai neprisiminsiu. Diskusija buvo ilga, posėdis užtruko, vyko gal pora valandų. Diskusijų buvo – ar reikia, ar nereikia, ar atidėti šituos klausimus. Pirmininkas pasiūlė balsuoti ir dėl Kultūros komiteto, ir dėl komisijos.
– Mano žiniomis, ponas Brazas pasisakė, kad tokios rokiruotės nereikia, nes galit prarasti L. Asadauskaitę kaip frakcijos, partijos narę.
– Jo, gali būti, kad Algirdas (Alfonsas, – Lrytas) sakė, buvo vienas iš tų, kur paminėjo, jog čia to ir to asmens žmogus, gal reikėtų palaukti, neskubėti, viskas nusistovės...
– Ką reiškia to ir to asmens žmogus?
– A. Brazas kalbėjo, kad tas žmogus atsivedė, ta prasme ne atsivedė, o tą postą galbūt rekomendavo ir panašiai.
– Tai čia kas toks atsivedė?
– Tikrai nepasakysiu. Neįvardysiu. Nežinau.
– Tiek to. Tai jūs pripažįstat, kad su ponu Sinkevičiumi jau anksčiau kalbėjot apie galimybę jums užimti šias pareigas. Jūs jam pats buvot išreiškęs norą, ar jis jums pasiūlė, teiravosi, ar jūs norėtumėt?
– Diskusijų buvo. Vis tiek paklausia – kur save matai? Komisijoje? Komiteto pirmininku ar pavaduotoju? Čia kaip pavyzdys. Užsimindavau, kad Jaunimo ir sporto reikalų komisija mane (domintų, – Lrytas), kadangi esu jos narys nuo pat pirmos dienos, tai jeigu būtų komisijos ar pirmininko pavaduotojo, ar pirmininko pozicija... Bet konkrečiai tikrai nebuvo tokios kalbos. Ne, kalba buvo, bet konkrečiai nebuvo...
– Kada jūs kalbėjotės?
– Nepasakysiu. Buvo užsiminta. Nenoriu sutikslinti terminų, kad skaičiais pasakyti – tokia ir tokia data. Bet tikrai ne vakar ir ne užvakar.
– Kodėl būtent jūs? Papasakokit, kuo jūs esat susijęs su sportu.
– Mano visas gyvenimas yra sportas, renginių organizavimas. 1976 metais, kai buvau antroje klasėje, rajone iškovojau pirmą vietą šaškių, sekančiais metais – šachmatų (turnyre, – Lrytas ). Sportas yra nuo vaikystės. Pats mokiausi Kėdainiuose (...), žaidžiau krepšinį ir už Raseinių komandą, teko lankyti ir boksą, ir lengvąją atletiką, kas be ko, ir futbolą. Bet pagrinde – krepšinis.
Ir dabar su Seimo komanda teko žaisti, esu vienas iš žaidėjų. Buvome ir Estijoje, ir draugiškas rungtynes žaidžiame, sportuojame. O šiaip mano visas gyvenimas, kadangi kažkada dirbau versle ir buvau aktyvus visuomenininkas, tai yra renginių organizavimas, komandų, turnyrų darymas – tai buvo vienas iš mano hobių. Sportas man buvo viskas.
– Bet jūs nesportavote profesionaliai? Kai kalbate apie krepšinį, turit omeny mėgėjų lygas?
– Taip. Kaip pavyzdys, esu ir Norvegijos vicečempionas, ir Italijos, ir Kroatijos. Pas mane apdovanojimai į priekabą netilptų. Tiek padėkos raštų aš turiu... Kaišiadoryse, turiu omeny.
– Tai čia su kokia komanda?
– Čia kam virš 35 metų, labai daug kur keliavome, daug varžybų turėjome. Vadinkime, veteranai. Tai 35 metai, 45 metai, 50 metų, 55 metai... Žaisdavau ir už Kaišiadorių, ir už Kauno komandas – kur tik jaučiau, kad galiu žaisti, ir kur mane pakviesdavo, aš mielai dalyvaudavau.
– Užsiminėt apie tą Seimo krepšinio komandą. Kiek žinau, šiemet Baltijos šalių turnyre užėmėt trečią iš trijų vietų.
– Sportas, kaip sako olimpinis principas – svarbiausia dalyvauti. Kai trys komandos, trečia vieta galbūt skamba kaip paskutinė, bet mes kovojome...
– Ne skamba kaip paskutinė, o ir yra paskutinė.
– Na, gal taip sutapo, nes kai kas negalėjo išvykti, buvo ir traumų (...), kai iškrenta pora stiprių žaidėjų. Diena nelygi dienai.
Pasižiūrėkime, kas dabar atsitiko su mūsų Lietuvos rinktine. Nei trečios, nei ketvirtos – iškrito. Sportas toks dalykas. Aišku, didelis dalykas yra sėkmė, kaip iškrenta kortos – su kuo žaidi, kaip žaidi. Svarbus ir pačių sportininkų atsidavimas. Nėra sportininko, kuris nenorėtų pasiekti rezultato.
– Tai kad dar neiškrito mūsų rinktinė, dar yra šansų.
– Tai čia kalba, matote... Dar gal 2 proc... Bet ne trečia vieta. Situacija labai liūdna. Sportas lieka sportu.
– Sutikite, kad sportuoti – profesionaliai ar ne – nėra tas pats, kas išmanyti sporto politiką. Ar jūs tame turit patirties, suprantat, kokios problemos yra šioje srityje?
– Kai kas klausė ar diskutavo, girdėjau iš nuošalės, kad jis bus komisijos pirmininkas, kokia patirtis ar laimėjimai... Aš duočiau kaip pavyzdį, kad ligoninėje, medicinoje vyr. gydytojas, vadovas, mano supratimu, turėtų turėti medicininį išsilavinimą, bet paprastai būna vadybininkas, tam tikros srities specialistas, bet ne medikas. Kas gan puikiai sekasi tai daryti. Aš nemanau, kad Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys būtinai turi būti pasaulio čempionas. Tuo labiau, aš dirbau su jaunimu, turėjau labai daug komandų, buvau kaip mecenatas, kaip rėmėjas. Turėčiau labai daug medžiagos jums parodyti.
– Kuo jūs būsit geresnis pirmininkas nei buvo L. Asadauskaitė?
– Nereikia peršokti upelio ir sakyti op – kad bus taip ar taip. Aš įrodysiu ne žodžiais, o savo darbais. Mano tikslas visada yra susikalbėjimas, ieškojimas bendro kompromiso, nes tik per kompromisą yra pasiekiami šauniausi, protingiausi sprendimai.
– Ne paslaptis, kad L. Asadauskaitė partijos ir M. Sinkevičiaus nemalonę užsitraukė dėl pasipriešinimo sporto reformai. Kokia yra jūsų pozicija šituo klausimu? Jūs palaikot tą reformą? Ji jums atrodo reikalinga?
– Aš nemanyčiau, kad dėl to. Gal tai prisidėjo, bet nemanyčiau, kad dėl to. Galbūt kokie kiti dalykai, aš nežinau. Manau Laura, kuri jaučia, geriau pasakytų. Skundėsi, kad ir dėl lankomumo, ir Seimo statistikoje pažiūrėjus, plenarinių, frakcijos posėdžių lankymas – praktiškai pačiame gale. Jeigu esi komisijos pirmininkas, privalai savo pavyzdžiu rodyti lankomumą, stebėjimą, įsiklausymą, turi girdėti kitus žmones. Gal tas prisidėjo.
– Pats M. Sinkevičius jau pripažino, kad viena iš priežasčių buvo tas reformos vilkinimas. Bet tiek to. Jūs taip ir neatsakėte, kokia jūsų nuomonė dėl šitos reformos.
– Labai puikiai komisijos metu išsakė viceministras Grybauskas, viskas buvo gerai išdėstyta – čia mano nuomonė. Man atrodo, jokių pažeidimų nebuvo, viskas buvo daroma nuosekliai, buvo diskutuojama. Tikrai nebuvo kaip kiti kartais mini, kad stumiama su buldozeriu ar dar kažkaip. Tikrai buvo pristatyta ir komisijose...
Žinote, komisija yra ne tas balsas, pagrindinius balsavimus priima vis tiek Švietimo ir sporto komitetas (Švietimo ir mokslo komitetas, – Lrytas). Buvo diskutuota tikrai plačiai ir su visais.
– Bet kaip jūs įvardytumėt, kam tos reformos reikia? Kam ji reikalinga?
– Na, aš, kaip sakau, kas įvyko, tas įvyko. Jeigu aš būsiu – išanalizuosim, išdiskutuosim ir stebėsim, kaip bus toliau.
– Tai vis tiek turbūt turit motyvus, kam reikia reformos.
– Aš jau atsakiau. Išanalizuosime, išdiskutuosime – kas dirbome, tie dirbsime toliau.
– Pabaigai – kokias išskirtumėt tris šiuo metu problemas sporte, kurias jūs, kaip naujasis komisijos pirmininkas, norėtumėte išspręsti?
– Kadangi netikėtas laikas, tai aš geriau susilaikysiu nuo komentarų. Pasakysiu, kaip dabar manau, kaip jau patvirtintas ir tada aš jums atsakysiu.
– Gavot iš L. Asadauskaitės kokį patarimą ar repliką?
– Nieko nesakė, nieko nesilabino, nieko. Gyvenimas yra toks dalykas – įvyko tai įvyko. Reikia diplomatijos, susitaikymo, gal jai irgi netikėta, kaip skaičiau.