2009-aisiais JAV prezidento Baracko Obamos paskelbta santykių su Rusija „perkrovimo“ politika Baltijos šalims sukėlė tikrą šoką. Anot D. Grybauskaitės, po šia „draugyste“ slėpėsi pavojingas nesusipratimas, kurio kaina galėjo tapti Baltijos šalių ir dalies Lenkijos saugumo interesai. Tuometiniuose slaptuose dokumentuose netgi figūravo planai atiduoti regiono oro gynybos „skėtį“ Rusijos atsakomybei.
„Buvo sunku apie tai kalbėti viešai, bet buvo aišku, kad mes negalime to priimti“, – prisimena ji. Reaguodama į tai, D. Grybauskaitė kartu su tuomečiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu demonstratyviai atmetė B. Obamos kvietimą vykti į Prahą vakarienės.
„Pasakėme, kad negersime šampano už tokio pobūdžio susitarimus“, – sako prezidentė. Toks žingsnis akimirksniu sukėlė priešpriešą su naująja JAV administracija, tačiau po pusmečio Vašingtonas savo klaidą suprato ir šiuos klausimus iš darbotvarkės išbraukė.
Iškilmingoje ceremonijoje – skirtingos minios reakcijos: plojimų sulaukė ne visi
Kitas Maskvos ginklas buvo gerokai klastingesnis – tai korupcija ir manipuliacija Vakarų elito godumu. Rusija sėkmingai naudojosi ne tik gražia retorika, bet ir šešėliniais metodais: finansavo radikalias opozicines partijas bei naudojo energetiką kaip svertą.
D. Grybauskaitė pabrėžia, kad būtent energetiniai interesai leido Maskvai sėkmingai korumpuoti Europos lyderius.
Susiję straipsniai
„Matėme Vokietijos „šrioderizaciją“, vėliau – kaip Prancūzijos ministras pirmininkas taip pat pasidavė energetiniams interesams“, – teigia ji, pridurdama, kad Vakarų sprendimams didžiulę įtaką darė tiesiog elementarus ekonominis godumas.
Ką reiškia bandyti ieškoti kompromisų su Maskva, buvusi prezidentė ypač aiškiai pajuto 2010 m. Helsinkyje, pirmojo susitikimo su Vladimiru Putinu metu. Lietuva, tuo metu visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų ir mokėjusi 30–40 proc. brangiau nei Vokietija, išgirdo atvirą ultimatumą.
„Diskusijose tapo aišku, kad kalba eina apie paklusnumą, apie pasidavimą“, – pasakoja D. Grybauskaitė. V. Putinas tiesiog perskaitė reikalavimų sąrašą, akivaizdžiai parodydamas savo požiūrį į kaimynus: „arba klūpai, arba esi priešas, ir nieko per vidurį.“
Supratusi, kad susitarti su Rusija neįmanoma nepaminant valstybės orumo, Lietuvos vadovė inicijavo spartų Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Iki 2014 m. pabaigos šis sprendimas leido Lietuvai pirmajai Europoje visiškai atsikratyti „Gazprom“ priklausomybės.
Tuo tarpu likusi Europa budo kur kas lėčiau. Ilgus metus bendravusi su Vokietijos kanclere Angela Merkel, D. Grybauskaitė matė, kaip Vokietijos elitas buvo paralyžiuotas komercinių interesų. Nors A. Merkel žinojo, kokį pavojų kelia V. Putinas, jos prioritetas buvo taika bet kokia kaina.
Prezidentė prisimena tiesiai klaususi A. Merkel, kodėl ši taip dažnai vyksta į Maskvą, nors V. Putinas atvirai ją žemina.
„Taip, žinau, bet aš ten vyksiu tiek, kiek reikės, kad išvengčiau karo“, – Vokietijos kanclerės atsakymą cituoja D. Grybauskaitė. Būtent dėl šios priežasties Baltijos šalių perspėjimai apie Rusijos grėsmę ir „Nord Stream“ geopolitinį pavojų ilgą laiką atsimušdavo lyg į sieną. Vakarai tai atkakliai vadino tiesiog komercija.
Tačiau šiandien politinė realybė kitokia.
„Dabar, kai susitinku net su ponia Clinton ar kitais, pirmas dalykas, kurį jie pasako, yra: „Dalia, mes jūsų neklausėme dėl grėsmių po Krymo okupacijos, o jūs visą laiką buvote teisi“, – dalijasi buvusi prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, lemiamas lūžis įvyko 2014 m. Vilniaus viršūnių susitikime. Nors Europos lyderiai, įskaitant A. Merkel, sutiko iš ES biudžeto kompensuoti Ukrainai Rusijos sankcijų nuostolius, tuometis prezidentas Viktoras Janukovyčius sutartį pasirašyti atsisakė.
„Buvo aišku, kad jis išsigandęs ir asmeniškai paveiktas, galbūt net ir fizinio susidorojimo grėsmės“, – vertina D. Grybauskaitė.
Šis kapituliavimas perpildė ukrainiečių kantrybę ir įžiebė Maidano revoliuciją.
Prisimindama 2022 m. prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją, buvusi Lietuvos vadovė neslepia nuostabos dėl tokio Maskvos žingsnio absurdiškumo.
„Mane nustebino Rusijos kvailumas. Joms nereikia naujų teritorijų. Vien tam, kad eitų pažeminti tautos ir padarytų ukrainiečius priešais amžinai“, – svarsto ji.
Karas, anot prezidentės, ne tik sukūrė tokią stiprią ukrainiečių tapatybę, kokios niekada nebuvo, bet ir pavertė istoriškai artimas tautas priešėmis ištisiems šimtmečiams.
Paklausta, ar Rusija kada nors sugebės pasikeisti, D. Grybauskaitė teigia apie tai svajojanti ir linkinti Rusijos žmonėms gyventi demokratinėje visuomenėje, apsaugotoje nuo juos persekiojančių valdovų. Tačiau ji išlieka realistė.
„Ar Rusija pasikeis? Nežinau. Jei jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“, – teigė ji.