VRK pripažino, kad minėtos kampanijos buvo finansuotos bendrovių „Tvari statyba“ bei „Lajota“ lėšomis, pervedamomis per politinės jėgos vicepirmininką Robertą Puchovičių. Jis yra vienintelis abiejų šių įmonių akcininkas. Iš viso tokiu būdu partiją pasiekė 24,2 tūkst. eurų – ši suma laikoma juridinių asmenų auka, o įmonės pripažintos pažeidusios Rinkimų kodeksą.
Taip pat VRK nusprendė, kad juridinio asmens auka yra ir „Tvari statyba“ lėšos – 4,5 tūkst. eurų – pervestos R. Puchovičiui. Šis, kaip atskleidė tyrimas, sumą pervedė R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansavimui.
Be to, įvertinusi tyrimo pažymą, VRK konstatavo, kad R. Puchovičius finansavo minėtas rinkimines kampanijas ir per trečiuosius asmenis. Painiose schemose dalyvavo R. Puchovičiaus žmona Eva Puchovič ir tėvas Edvardas Puchovičius, pervedę partijai 4 tūkst. eurų kaip nario mokestį. Taip pat 300 eurų paaukojo politiko brolio verslo partneris Paulius Kazilionis. Šias lėšas jie gavo, kaip teigiama tyrimo pažymoje, iš R. Puchovičiaus.
VRK atidėjo „Nemuno aušros“ finansavimo klausimą: atsižvelgė į prašymus
VRK pripažino, kad minėti asmenys pažeidė Politinių organizacijų įstatymą, o R. Puchovičius – ir Rinkimų kodeksą.
Taip pat komisija nusprendė, kad per trečiuosius asmenis partiją rėmė ir buvęs „aušriečių“ kandidatas į Seimą Aleksandras Fursas, 5 tūkst. eurų pervedęs parlamentarei Linai Šukytei-Korsakei. Pastaroji R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai šią sumą paaukojo kaip asmenines lėšas. VRK pripažino, kad A. Fursas ir L. Šukytė-Korsakė pažeidė Rinkimų kodeksą.
Susiję straipsniai
VRK sprendimu, „Nemuno aušros“ lyderis įpareigotas į valstybės biudžetą pervesti prezidento rinkimų kampanijos metu gautą neteisėtą finansavimo sumą – 9,5 tūkst. eurų.
Tiesa, „aušriečiams“ gali tekti valstybei sumokėti ir didesnę sumą – 28,5 tūkst. eurų. Tačiau sprendimas dėl šios išvados dalies atidėtas – iki tol, kol bus išspręstas partijų dotacijos klausimas.
Jau antras šiurkštus pažeidimas
Pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai reiškia, kad „aušriečiams“ gresia netekti valstybės dotacijos. Tokios sankcijos partija jau buvo sulaukusi ir anksčiau.
Dėl šių pažeidimų netrukus „aušriečiai“ neteko 2026 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto dotacijos, siekiančios 2,5 mln. eurų.
Po naujausio VRK sprendimo „Nemuno aušrai“ gresia dar kartą negauti valstybės dotacijos. Šį kartą partijai gali tekti netekti ir didesnės sumos pinigų.
„Iš tiesų, dotacijų klausimas bus svarstomas rudenį. Yra numatyta, kad jeigu partija šiurkščiai pažeidė Politinių organizacijų įstatymą arba politinių kampanijų finansavimo nuostatas, VRK iki dviejų metų gali neskirti valstybės biudžeto asignavimų. Svarstant valstybės biudžeto asignavimų skyrimą antrąjį pusmetį, sprendime šį klausimą“, – po posėdžio žurnalistams sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Ar realu, jog dėl pakartotinių pažeidimų „Nemuno aušra“ neteks ne vieno pusmečio dotacijos?
„Iš tiesų, VRK, vertindama, kokiam laikotarpiui neskirti valstybės biudžeto asignavimų, atsižvelgia į visas aplinkybes – ar yra pakartotinumas, į pažeidimo mastą. Tikrai į šias aplinkybes bus atsižvelgta, bet sprendimas bus priimtas rudenį“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad šį klausimą VRK turėtų išspręsti iki lapkričio 15 d.
Tyrimas svarstytas ne viename posėdyje: VRK teko aiškintis ir STT
VRK klausimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo turėjo svarstyti jau liepos pradžioje. Tačiau tuomet, atsižvelgus į „Nemuno aušros“ bei tyrime figūruojančių įmonių prašymus, nuspręsta svarstymą atidėti.
Prie svarstymo grįžta liepos pabaigoje. Tačiau tuomet VRK taip pat padarė pertrauką – skyrė R. Puchovičiaus įmonėms papildomo laiko pateikti reikiamą informaciją.
„Priminsiu, kad sprendimo priėmimas buvo atidėtas, komisijai nusprendus suteikti galimybę patikti informaciją ir dokumentus, kurie įmonių atstovams ir kitiems suinteresuotiems asmenims galėtų atrodyti reikšmingi, jų posėdžio metu išsakytiems argumentams pagrįsti“, – ketvirtadienį posėdyje priminė VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Milda Pocevičiūtė.
„Įmonių pateikti papildomi paaiškinimai ir pateikti dokumentai nepaneigia tyrimo išvadų ir nekeičia siūlomo sprendimo projekto“, – pabrėžė ji.
Tiesa, paaiškėjo, kad VRK atstovams dėl šio tyrimo jau teko aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„Šį pirmadienį VRK iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavo raštą, kuriame į Generalinę prokuratūrą besikreipę asmenys bando kelti abejones atlikto tyrimo objektyvumu ir pagrįstumu, vadindami tyrimo išvadas galimai neatitinkančiomis tikrovės, teigdami, kad pažymos rengėjai galimai tyčia iš pažymos pašalino esminę ir pažymos esmę paneigiančią informaciją, kaltindami duomenų iškarpymu ir iš anksto suformuotomis išvadomis, kurias bandyta pagrįsti tariamai atliktu tyrimu.
Tai atsakymas ir papildomi dokumentai institucijai jau yra pateikti. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams reikės papildomos informacijos, mes esame pasiruošę bendradarbiauti ir pateikti visą medžiagą, ką esame surinkę.
Be to, pažymėsiu, kad vienas iš pažymos siūlymų yra informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus“, – VRK nariams teigė M. Pocevičiūtė.
L. Petronienė po posėdžio žurnalistams teigė, jog natūralu, kad gavusi kreipimąsi STT kreipėsi į komisiją. Ji patikino, kad VRK atmeta bet kokias keliamas abejones dėl atlikto tyrimo objektyvumo ir tikslumo.
Nors VRK posėdyje nebuvo pranešta, kas kreipėsi į teisėsaugą, L. Petronienė tokį žingsnį pavadino „gynybine pozicija“.
„Labai dažnai, kai yra siūlomi rimti pažeidimai – ypač, jeigu yra siūlomi šiurkštūs pažeidimai – tai labai dažnai yra bandoma sukelti abejonę VRK kompetencija. Ar VRK galėjo tyrimą atlikti, taip pat politiškumu kaltinama. Tai, turbūt, čia yra įprasta praktika. Aš tai vertinčiau kaip gynybinę poziciją“, – pridūrė VRK pirmininkė.
Ką nustatė VRK tyrimas?
Įtarimai, jog „Nemuno aušros“ politinė kampanija galėjo būti finansuota neskaidriai, VRK kilo dar pernai – atliekant kitą tyrimą dėl šios partijos finansų.
Siekiant išsiaiškinti, ar atsiradusios abejonės turi pagrindo, VRK kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) – kad jie savo turimais įrankiais patikrintų, ar nėra paslėpto neteisėto finansavimo požymių. Kitaip tariant, ar nebuvo pažeisti reikalavimai dėl „Nemuno aušros“ ir šios partijos 2024 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo.
Taip pat keltas klausimas, ar šiai partijai aukojusių ir nario mokesčius mokėjusių asmenų pajamos atitiko įstatymo reikalavimus, ar jie turėjo pakankamai pajamų skirti aukas.
Gavus FNTT ir VMI atsakymus metų pradžioje inicijuotas tyrimas. Dalis VRK turėtų įtarimų pasitvirtino ir susipažinus su Generalinės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis STT.
Iš R. Puchovičiaus įmonių partiją pasiekė tūkstančiai eurų: pavedimai – minučių skirtumu
Išanalizavus institucijų duomenis bei „aušriečių“ pateiktus atsakymus, nustatyta, kad „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo du juridiniai asmenys: UAB „Lajota“ ir UAB „Tvari statyba“.
Šių bendrovių vienintelis akcininkas – „Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotojas, parlamentaras R. Puchovičius. 2024-ųjų Seimo rinkimų kampanijos metu jis vadovavo ir partijos štabui.
„Lajota“ ir „Tvari statyba“, kaip atskleidė tyrimas, tarpininkaujant R. Puchovičiui, atskirais pavedimais iš viso pervedė partijai 24,2 tūkst. eurų.
Dar 4,5 tūkst. politikas pervedė savo aplinkos žmonėms, kad šie paaukotų lėšas į „aušriečių“ biudžetą. Šiose schemoje, kaip nustatė VRK, dalyvavo R. Puchovičiaus žmona E. Puchovič, tėvas E. Puchovičius. Jie iš R. Puchovičiaus gautus 4 tūkst. eurų pervedė partijai.
Svarbi detalė – daugelis šių pavedimų iš įmonių sąskaitų į R. Puchovičiaus sąskaitą, o iš jos – į artimųjų ar „aušriečių“ sąskaitas vyko minučių skirtumu.
Seimo narė L. Šukytė-Korsakė rėmė pirmininką A. Furso pinigais
Analizuojant 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją ir aukotojų sąrašą, VRK nustatė, kad tuomet šalies vadovo posto siekusį R. Žemaitaitį bandė paremti A. Fursas. Jis ketino skirti partijos pirmininkui 5 tūkst. eurų, tačiau „aušriečių“ iždininkas atmetė auką, motyvuodamas, kad nepavyko nustatyti aukotojo. Šie pinigai buvo grąžinti A. Fursui.
Tą pačią dieną 3 tūkst. eurų sumą A. Furs pervedė į Lino Narbuto sąskaitą. Tačiau šią piniginę auką partijos iždininkas grąžino L. Narbutui dėl nepakankamų aukotojo deklaruotų pajamų. Nepriimtus pinigus L. Narbutas tą pačią dieną grąžino A. Fursui.
Praėjus 3 dienoms, A. Fursas 5 tūkst. eurų sumą pervedė partijos pirmininko pavaduotojai, parlamentarei L. Šukytei-Korsakei. Suma pervesta į jos asmeninę sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „auka“.
Dieną po to politikė atliko 5 tūkst. eurų pavedimą į „aušriečių“ lyderio kampanijos sąskaitą.
Pati L. Šukytė-Korsakė atsakymuose VRK nurodė, kad dėl aukos R. Žemaitaičiui niekas į ją nesikreipė ir neprašė pervesti pinigų – 5 tūkst. eurų ji tikino skyrusi savanoriškai, esą iš savų lėšų.
VMI duomenimis, A. Fursas nebuvo pateikęs pajamų mokesčio deklaracijos, dėl ko jo auka ir negalėjo būti nepriimta. Todėl, daro išvadą VRK, lėšų pervedimas iš pradžių L. Narbutui, po to L. Šukytei-Korsakei buvo suplanuotas veiksmas ir siekis finansuoti R. Žemaitaičio kampaniją per trečiąjį asmenį.