Vasaros laikas Europoje baigiasi paskutinį spalio mėnesio sekmadienį – tuomet laikrodžio rodykles reikia persukti viena valanda atgal.
Žvelgiant į kalendorių, pernai paskutinis mėnesio sekmadienis buvo spalio 26 diena, 2024-aisiais – spalio 27 diena, 2023 metais – spalio 29 diena, o 2022 metais – spalio 30-oji.
Visgi šiemet ši data yra spalio 25-oji – vadinasi, laikrodžius šį rudenį turėsime persukti kiek anksčiau nei jau tapo įprasta.
Laiko sukimą laiko bloga praktika: pastebi – pagausėja ne vien ligų, bet ir nelaimingų atsitikimų
Laiko sukimas – tai laiko persukimas pavasarį ir rudenį, kai įvedamas vasaros arba žiemos laikas. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėn. sekmadienį, kai 3 valandą ryto laikas laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Tuo metu žiemos laikas įvedamas paskutinį spalio mėn. sekmadienį 4 valandą ryto laiką persukant viena valanda atgal.
Tiesa, pastebima, jog kai kuriems gyventojams laiko persukimas išbalansuoja sveikatą – sutrinka koncentracija, miego kokybė, budrumas. Mokslininkai ir gydytojai teigia, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas.
Susiję straipsniai
Teigiama, kad laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.
Ekspremjerė Inga Ruginienė pavasarį teigė, kad Lietuva galės imtis lyderystės šiuo klausimu kitąmet, pirmininkavimo ES Tarybai metu.
„Jau seniai diskutuojame dėl laiko sukimo, dabar vėl paskutinį kovo savaitgalį persukome laikrodžius. Seniai nerimsta diskusijos, ar tikrai to reikia, ar negalime pasirinkti vieno laiko ir jo turėti visus metus. Šiai dienai tikrai turėjome kliūčių. Jei tai būtų tik nacionalinės teisėkūros pakeitimai, būtų labai paprasta susitarti ir pakeisti, tačiau tokie sprendimai yra daromi ES lygmeniu“, – teigė buvusi ministrė pirmininkė.
„Pasitarę nusprendėme, kad Lietuva galėtų imtis lyderystės šio klausimo sprendimu. Šiai dienai daugelis valstybių išreiškia nepasitenkinimą dėl laiko sukiojimo, mes – lygiai taip pat. Todėl puiki proga per pirmininkavimą (ES Tarybai – ELTA) parodyti lyderystę“, – pridūrė I. Ruginienė.
Anot politikės, lyderystę posėdžiuose galės rodyti diskusijose šiuo klausimu ES Taryboje dalyvaujančios Susisiekimo ministerijos vadovas Juras Taminskas.
„Čia matau tą lyderystę, kurią gali parodyti susisiekimo ministras, 2027-ųjų metų pirmą pusmetį pirmininkaudamas posėdžiams“, – sakė I. Ruginienė.
„Mūsų tikslas eiti link susitarimo, kad pagaliau visoms ES šalims nereikėtų sukioti laiko“, — akcentavo ji.
Sukti laiką visose ES valstybėse narėse buvo nutarta 1980 metais siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Vis tik ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninį laiką.
2019 m. Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą. Nauja tvarka turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Bet valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.