Saugumo ekspertai anksčiau įvardijo, kad bepiločio orlaivio sunaikinimas galėjo atsieiti daugiau nei milijoną eurų. Jie tvirtino, kad Lietuva turėtų ieškoti pigesnių alternatyvų.
„Vienintelis dalykas – kad tas džiaugsmas dėl numušimo neužtemdytų sveiko proto. Nes džiaugtis nėra kuo. Beveik milijoną kainuojančia raketa „oras-oras“ numušėme keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojantį taikinį. Tai tiek ir to džiaugsmo“, – Lrytas komentavo Ukrainoje kariavęs saugumo ekspertas Arūnas Kumpis.
Lrytas su klausimu, kiek galėjo kainuoti ši operacija ir kas už ją sumoka, kreipėsi į pačią Krašto apsaugos ministeriją.
D. Gaižauskas, V. Čmilytė-Nielsen, K. Aleksa: ar daromos klaidos kovoje su dronais?
Kelias dienas informaciją rinkę ministerijos atstovai galiausiai nurodė, kad konkrečių sumų įvardyti negali, tačiau pabrėžė, jog „oro grėsmę naikinančios priemonės kaina niekada nebus didesnė nei galimos pasekmės, nukentėjus Lietuvos piliečiams“.
Ministerijos atstovai paaiškino, kad NATO oro gynybos misiją vykdanti šalis pati padengia oro grėsmės naikinimo išlaidas. Vadinasi, šiuo atveju drono numušimo išlaidos teko italams.
Pamatykite: užfiksavo, kaip antradienio rytą atrodo drono numušimo vieta
„Vykdant NATO oro gynybos misiją, kiekviena situacija yra vertinama atskirai, operacinių detalių plačiau komentuoti negalime“, – tikino KAM atstovai.
Kaip trečiadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs rusiškas „Gerbera“ tipo dronas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl incidento trečiadienį įteikė šaliai griežto protesto notą dėl valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimo.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Susiję straipsniai
Prezidento teigimu, šis incidentas nebūtinai yra tiesioginis Rusijos bandymas konfrontuoti su Aljansu. Vis tik, G. Nausėdos vertinimu, dronams galbūt sąmoningai leidžiama nukrypti nuo kurso.
„Tokie incidentai, kad ir visai neseniai numuštas dronas, kiti dronai, tai nebūtinai bus Rusijos tiesioginė ataka prieš NATO. Tikriausiai šiame etape rusai tam yra nepasiruošę ir nenori šito. Bet tai gali būti sąmoningai leidžiama dronui nukrypti nuo kurso ir patekti į nebūtinai Lietuvos, bet į Baltijos šalių, Lenkijos teritoriją tam, kad visuomenę palaikyti įtampoje. Tai be jokios abejonės Rusijai yra naudinga“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Europoje besikartojantys incidentai yra dar vienas Kremliaus bandymas paveikti labiausiai Ukrainą remiančias valstybes.