ELTA glaustai: J. Oleko abejonės dėl A. Bilotaitės, ikiteisminis tyrimas L. Slušnio atžvilgiu

Antradienį policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio rusų kalba galimai nekonsultavusio psichiatro Lino Slušnio.

Taip pat paaiškėjo, kad „čekiukų“ baudžiamojoje byloje nuteistas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys, buvęs Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, socdemų atsakingasis sekretorius ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Justas Pankauskas.

Tuo metu prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Benas Mikutavičius yra kaltinamas dviejų moterų nužudymu Kaune.

Užsienio aktualijose – JAV prezidento pareiškimas apie taikos susitarimo labiau už Ukrainą esą norinčią Rusiją, Tarptautinio valiutos fondo pagerinta pasaulio ekonomikos augimo prognozė, dronų ataka prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje prie Bulgarijos ir popiežiaus Leono XIV operacija.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė turintis nepatvirtintos informacijos, keliančios abejonių dėl konservatorės Agnės Bilotaitės pasitraukimo iš Seimo motyvų. Jis neatskleidė, kokia tai informacija, ir tikino, kad ji dar turi būti patikrinta. Pasiteiravus, ar jo turima informacija galėtų būti susijusi su teisėsaugos veiksmais, J. Olekas konkretaus atsakymo taip pat nepateikė. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas Seimo pirmininko užuominas apie kolegės pasitraukimą vadino negarbingomis. Pati A. Bilotaitė tikino parlamentarės mandato atsisakiusi dėl asmeninių priežasčių. Jos įgaliojimai nutrūks spalio 14 dieną, o Seime ją turėtų pakeisti konservatorius Kęstutis Masiulis.

Alytaus apylinkės teismas VRK įtakingą socialdemokratų politiką J. Pankauską pripažino kaltu „čekiukų“ byloje. Ji susijusi su politiko darbu Lazdijų rajono savivaldybės taryboje. Už turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimą bei disponavimą suklastotu dokumentu einant tarybos nario pareigas socdemui skirta 4 tūkst. eurų bauda. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejus metus atimta teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas. Socdemai paskelbė, kad J. Pankauskas toliau eis pareigas partijoje, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis bus skundžiamas apeliacine tvarka.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio rusų kalba galimai nekonsultavusio psichiatro Lino Slušnio. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl tarnybos pareigų neatlikimo, kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Taip pat dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, ir dėl diskriminavimo dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. Kaip skelbė ELTA, Vilniaus Santaros klinikose dirbantis vaikų psichologas L. Slušnys anksčiau paskelbė gavęs vaiko teisių gynėjų skundą šiam atsisakius rusiškai bendrauti su į kliniką atvežtu mažamečiu. Jis teigė siūlęs mažametį atlydėjusiems Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams vertėjauti, tačiau šie esą atsisakė tai daryti. Po šio incidento socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti, ar gydytojas nepadarė nusikalstamos veikos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad užsieniečių piktnaudžiavimo studento statusu problema nėra tokia didelė, kaip teigiama. Jos teigimu, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, aukštosios mokyklos turėtų griežtinti stojančiųjų anglų kalbos reikalavimus. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 17 tūkst. užsieniečių, o praėjusiais metais dėl studijų nutraukimo panaikinta 900 vizų. Konservatoriai siūlo užsienio studentų darbo laiką riboti iki 20 valandų per savaitę ir griežtinti kitas jų atvykimo sąlygas.

Seimas svartys siūlymą griežtinti baudas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą ir neteisėtas pacientų priemokas. Socialdemokratės Orintos Leiputės teikiamomis pataisomis siūloma už žalą biudžetui skirti baudas, siekiančias iki 100 proc. padarytos žalos sumos, o už neteisėtai iš pacientų paimtus mokesčius – iki 15 kartų didesnes nei gauta suma. 2025 m. per patikrinimus nustatyta 1,5 mln. eurų žala PSDF biudžetui, o neteisėtų pacientų priemokų suma siekė 400 tūkst. eurų. Taip pat siūloma, nutraukus sutartį su ligonių kasa dėl pažeidimų, naują sutartį leisti sudaryti ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Seimas svarstys siūlymus griežtinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomus ribojimus. Vyriausybės parengtomis pataisomis numatoma apriboti jų galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ir dalyvauti tam tikroje viešojoje veikloje švietimo, mokslo, kultūros, meno, pramogų bei sporto srityse. NT įsigijimo ribojimai būtų taikomi tiek leidimą gyventi Lietuvoje turintiems, tiek jo neturintiems asmenims, taip pat su jais susijusioms įmonėms. Viešosios veiklos apribojimai būtų taikomi subjektams, remiantiems agresiją prieš Ukrainą, represijas ar pažeidžiantiems šios šalies suverenitetą. Svarstymas dėl galimo ribojimų griežtinimo numatomas lapkritį.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis teigia, kad apie galimas sankcijas Lietuvai dėl 2027 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficito kalbėti dar per anksti. Anot jo, jei deficitas viršytų Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, vertinant galimą pažeidimą būtų atsižvelgiama į gynybos ir energetinio saugumo išlaidoms taikomas išlygas. EK oficialų Lietuvos biudžeto vertinimą paskelbs lapkritį, o pagal pavasario prognozes šalis jau šiemet gali išnaudoti papildomoms gynybos išlaidoms numatytą fiskalinį lankstumą. Tuo metu Valstybės kontrolės (VK) Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė įspėja, kad viršijus 3 proc. BVP deficito ribą galėtų būti pradėta perviršinio deficito procedūra, o ilgalaikis fiskalinės drausmės nesilaikymas didintų valstybės skolinimosi kainą. Jei valstybė nevykdytų nustatytų reikalavimų mažinti deficitą, jai galėtų grėsti iki 0,05 proc. praėjusių metų BVP dydžio baudos kas šešis mėnesius. Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius užsiminė, kad 2027 m. valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP.

Seimas svarstys siūlymus stiprinti skaitmeninėse darbo platformose dirbančių asmenų teisių apsaugą. Pataisomis siekiama užtikrinti algoritminio valdymo skaidrumą, apriboti automatizuotų sistemų galias priimant sprendimus dėl darbuotojų paskyrų ir aiškiau apibrėžti, kada platformose dirbantys asmenys laikytini darbuotojais. Platformos taip pat turėtų paaiškinti automatizuotus sprendimus, o paskyrų blokavimo ar darbo santykių nutraukimo sprendimus priimtų žmogus. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk teigimu, Lietuvoje platformose dirba apie 141 tūkst. žmonių, kurių dalis neturi socialinių garantijų, nors jų darbo pobūdis gali atitikti darbo santykius.

„Bankera“ dar siekia Europos Sąjungos (ES) banko licencijos, teigia vienas įmonės įkūrėjų Vytautas Karalevičius. Anot jo, pirminiai kripto žetonų platinimo projekto tikslai pasiekti. Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą dėl „Bankeros“ įkūrėjų veiksmų. Tyrimas pradėtas po portalo „15min“ žurnalistinio tyrimo, atskleidusio, kad 2017–2018 metais platindama „Banker“ (BNK) žetonus bendrovė pritraukė daugiau kaip 100 mln. eurų iš daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o per 45 mln. eurų galėjo būti pervesta į banko „Pacific Private Bank“, kurį nusipirko „Bankeros“ įkūrėjai, sąskaitą. V. Karalevičius tvirtina, kad žetonų vertė priklauso nuo rinkos, o platinimo dokumente numatyti tikslai įgyvendinti ir tai patvirtino nepriklausomas auditas. Tuo metu tyrimą atlikusiems žurnalistams investuotojai teigė, kad žetonai yra beverčiai. V. Karalevičius taip pat nurodė neketinantis grįžti į Lietuvą apklausai dėl šeiminių priežasčių, tačiau sakė bendradarbiaujantis su teisėsauga, esąs pasirengęs atsakyti į klausimus nuotoliniu būdu.

JAV įsigytų baltarusiškų trąšų gabenimą per Rusiją prezidento patarėja Asta Skaisgirytė vadina normalia prekybine schema. Anot jos, trečiosios šalys baltarusiškas trąšas pirko ir anksčiau, nepaisydamos Europos Sąjungos (ES) sankcijų, o dabartinis JAV įsigytas kiekis nėra reikšmingas. A. Skaisgirytės teigimu, Vašingtono sprendimą galėjo lemti artėjantys vidurio kadencijos rinkimai ir siekis parodyti, kad rūpinamasi šalies ūkininkais, kuriems siūloma alternatyva kanadietiškoms trąšoms. Prezidento patarėja neatmetė galimybės šį klausimą aptarti su strateginiais partneriais, tačiau abejojo, ar tai pakeistų jau priimtą JAV sprendimą. ES sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė 2022 metais, o „Lietuvos geležinkeliai“ pagal Vyriausybės sprendimą nutraukė jų tranzito sutartį.

Dauguma kompensacijas dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų gausiančių ūkių valdo iki 10 ha žemės, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pagal preliminarų paskirstymą, parama pasieks daugiau kaip 81,9 tūkst. ūkių, iš kurių 60,7 tūkst., arba 74,1 proc., dirba iki 10 ha žemės. Ministerija taip atsako į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) kritiką, kad pasirinkta paramos schema palankesnė grūdų ir pieno sektoriams bei palieka nuošalyje dalį ūkininkų. ŽŪM tvirtina, kad kompensacijos bus skiriamos pagal dirbamos žemės plotą, nepriklausomai nuo auginamų kultūrų, o parama apims apie 1,66 mln. ha žemės. Kompensacijas numatoma išmokėti be ūkininkų paraiškų. Bendra paramos suma sieks beveik 20 mln. eurų – Europos Komisijos (EK) Lietuvai skirtus 9,8 mln. eurų Vyriausybė nusprendė padvigubinti.

Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje B. Mikutavičius yra kaltinamas dviejų moterų nužudymu Kaune. Viename bylos epizodų vyrui pateikti kaltinimai dėl nužudymo, o kitame – kaltinimai dėl nužudymo itin žiauriai. Už pastarąjį nusikaltimą gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad B. Mikutavičius nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę, tad prieita išvados, jog kaltinamasis gali stoti prieš teismą. Kaip pasakojo prokuroras Darius Jakutis, manoma, jog vienos moters nužudymo epizode B. Mikutavičiaus veiksmams įtakos turėjo jo ir aukos konfliktas, o kitos moters nužudymas esą galėjo būti labiau spontaniškas. Anot prokuratūros, vyras kaltę pripažįsta iš dalies, gailisi dėl savo veiksmų. Pasak prokurorų, dvi moteris nužudęs B. Mikutavičius slėpėsi Kaune, Kleboniškio miške, su savimi turėjo pasiėmęs papildomus rūbus, maisto, buvo įsigijęs kitą telefono aparatą. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas po to, kai pernai gruodžio 4 d. Kaune, Vinco Krėvės prospekte, rastas 2003 m. gimusios moters kūnas su pjautine žaizda. Vėliau pranešta, kad Pramonės prospekte esančiame bute rastas 2001 m. gimusios moters kūnas su smurto žymėmis. Tuomet skelbta, jog B. Mikutavičius galimai nužudė savo pusseserę ir nekilnojamojo turto brokerę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui. Teisme buvo išnagrinėtas direktoriaus skundas dėl ikiteisminio tyrimo dėl kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą nutraukimo. Teismo atsovas Giedrius Janonis Eltai sakė, kad teismas panaikino prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, selektyviai vertinti surinkti duomenys. Tačiau teismas netenkino skundo reikalavimo dėl kito prokuroro paskyrimo, kadangi tai nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio LKT vadovui. Tačiau Generalinė prokuratūra teigė, kad šis tyrimas yra nutrauktas.

Teismas apeliacine tvarka ėmė nagrinėti neblaivaus automobilį vairavusio žurnalisto ir politologo Vladimiro Laučiaus bylą. Politologas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu prašo maksimaliai sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir sumažinti konfiskuotiną piniginių lėšų sumą. Liepą teismas V. Laučių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu nutarta atimti iš žurnalisto teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Taip pat teismas nusprendė įpareigoti politologą vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, iš V. Laučiaus išieškoti automobilio, kurį jis vairavo, būdamas neblaivus, vertę atitinkančią sumą, tai yra 20 670 eurų. Pats V. Laučius pripažino kaltę ir gailėjosi, kad vairavo, būdamas neblaivus. Vyrui byla buvo iškelta dėl to, kad jis gegužę Vilniuje vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Žurnalistui tuomet nustatytas 2,32 prom. girtumas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, esą Rusija labiau nori taikos susitarimo, nei Ukraina. Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV užtikrinti, kad Rusija laikytųsi D. Trumpo paskelbtų paliaubų, kurios apima tik atakas prieš energetikos objektus. Pasak jo, reaguodamos į JAV prezidento pareiškimą, Ukrainos pajėgos naktį nesurengė atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Vis dėlto, V. Zelenskio teigimu, Rusijos reaktyviniai dronai pirmadienio rytą toliau atakavo Kyjivą. Žurnalistų paklaustas apie šias atakas, D. Trumpas kalbėjo apie „pažeidimus iš abiejų pusių“ ir pareiškė, kad visų pirma reikia pasiekti, jog Ukrainos prezidentas norėtų susitarti. Tuo metu kalbėdamas apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, JAV prezidentas teigė manantis, kad šis taikos susitarimo nori „labiau nei V. Zelenskis“.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį šiek tiek pagerino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę. TVF skaičiavimais, šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. – šiek tiek sparčiau nei liepą prognozuoti 3,0 proc., tačiau gerokai lėčiau nei 2025 m., kai augimas siekė 3,5 proc. Naujausioje TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad 2027 m. augimas turėtų paspartėti iki 3,4 proc. TVF vis dėlto perspėjo apie didėjančią riziką dėl augančio įsiskolinimo, įskaitant skolinimąsi investicijoms į dirbtinį intelektą (DI). Prognozėse atsižvelgiama į tai, kad šiemet naftos kainos pakils beveik 41 proc., o vidutinė barelio kaina sieks 96 JAV dolerius. Numatoma, kad pasaulinė infliacija 2026 m. sieks 4,7 proc., o kitais metais sumažės iki 4,1 proc. Taip pat daroma prielaida, kad iki kovo bus atnaujintas naftos ir dujų gabenimas per Hormuzo sąsiaurį, o DI paklausa augs lėčiau. TVF ekonomistų teigimu, spartus dirbtinio intelekto sektoriaus augimas padeda kompensuoti stipraus naftos ir dujų pabrangimo žalą ekonomikai, tačiau kartu kelia ir rizikų. Vis dėlto augimo nauda pasiskirsto netolygiai: ataskaitos duomenimis, JAV ir Kinijai tenka daugiau kaip trys ketvirtadaliai pasaulinės grynosios kompiuterių lustų ir kitos su DI susijusios įrangos importo paklausos.

Juodojoje jūroje netoli Bulgarijos krantų dronai atakavo du prekybinius laivus ir vieną jų nuskandino, pranešė šalies ministras pirmininkas Rumenas Radevas. Pasak jo, iš nuskendusio laivo buvo išgelbėtas vienas įgulos narys, tačiau daugiau informacijos apie kitus laive buvusius žmones jis nepateikė. R. Radevo teigimu, gelbėtojai evakavo visus 15 kito, su Maltos vėliava plaukiojančio laivo „Chelsea 3“ įgulos narių. Penkiems iš jų suteikta medicininė pagalba dėl lengvų sužalojimų. Bulgarijos premjeras pavadino išpuolius visiškai nepriimtinais ir kreipėsi pagalbos į NATO bei Europos Sąjungą (ES), siekiant nustatyti išpuolio kaltininką. Šias atakas pasmerkė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pavadindama jas „dar vienu Rusijos karo Ukrainoje eskalacijos frontu“. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte savo ruožtu pareiškė, kad Aljansas prireikus koreguos savo gynybą rytiniame flange. Vėliau antradienį Bulgarijos premjeras pareiškė, kad nors kol kas nesama, aiškių įrodymų, jog būtų galima apkaltinti kurią nors konkrečią pusę, tačiau „logika leidžia manyti, kad tokia įvykių baigtis yra naudinga Rusijos Federacijai“.

Popiežius Leonas XIV buvo paguldytas į Romos ligoninę, kur jam bus atlikta operacija. Jos metu bus šalinamas plaučių mazgelis – nedidelis audinio darinys plautyje – ir tai bus pirmoji 71-erių popiežiaus hospitalizacija nuo tada, kai 2025 m. gegužės 8 d. jis tapo Katalikų Bažnyčios vadovu. Sekmadienį po „Viešpaties angelo“ maldos pontifikas Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems netikėtai pranešė, kad per neseniai atliktus medicininius tyrimus gydytojai aptiko mazgelį „labai ankstyvoje stadijoje“. Operacija turėjo būti atlikta antradienio popietę. Vatikanas nurodė, kad operaciją atliks Džemelio ligoninės krūtinės chirurgų komanda, vadovaujama Stefano Margaritoros. Vatikano kardinolai teigė, kad pontifikas atrodė „labai ramiai“ nusiteikęs dėl šios procedūros. Manoma, kad popiežius sveiks apie savaitę. Leono XIV audiencijos atšauktos iki spalio 20 d.