Teisinėje erdvėje sklando begalė mitų: vieni įsitikinę, kad darbdavys turi teisę atleisti tarnauti išvykstantį darbuotoją, kiti – kad karys civiliniame gyvenime tampa visiškai neliečiamas. Advokatės Vilijos Gražulytės profesinės bendrijos „Ratio Legis“ advokatės padėjėja Saulė Narmontaitė atsakė į svarbiausius klausimus apie darbo vietos išsaugojimą, finansinius saugiklius bankuose, subsidijas verslui ir tai, kaip teisiškai nepaslysti patiriant darbdavio spaudimą.
– Jeigu darbuotojas pašaukiamas atlikti karo prievolės, ar darbdavys gali jį atleisti iš darbo?
– Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 61 straipsnio 4 dalis draudžia atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva (nesant darbuotojo kaltės), jei jis pašauktas atlikti privalomosios karo tarnybos.
Susiję straipsniai
Ši apsauga taip pat taikoma kariams savanoriams (KASP) ir atliekantiems alternatyviąją tarnybą. Karo prievolę atliekantys asmenys tarnybos laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų, tačiau išsaugo savo darbo vietą ir pareigas.
– Kokias pagrindines garantijas valstybė suteikia šauktiniui ar savanoriui?
– Garantijos panašios, tačiau skiriasi jų taikymo specifika. Abi grupės išsaugo darbo vietą, o tarnybos metu valstybė jas aprūpina apranga, maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir sveikatos priežiūra. Šauktiniams mokamos išmokos buitinėms ir kelionių išlaidoms.
Savanoriams kelionės išlaidos ir dienpinigiai mokami vykstant į mokymus užsienyje. Šauktiniai ir savanoriai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis.
Šauktiniai papildomai draudžiami pensijų, nedarbo, motinystės ir nelaimingų atsitikimų socialiniu draudimu. Savanoriai šiomis rūšimis draudžiami tik dienomis, kai yra pašaukti į pratybas ar mokymus, o jų tarnyba teisiškai laikoma valstybinių pareigų atlikimu.
– Ar tiesa, kad darbdavys privalo išsaugoti ne tik darbo vietą, bet ir tą patį atlyginimą bei pareigas?
– Taip, tai tiesa. Pagal DK 34 ir 45 straipsnius darbo užmokestis ir pareigos yra būtinosios sutarties sąlygos. Jas vienašališkai pakeisti ar sumažinti darbdaviui draudžiama – tam reikalingas rašytinis darbuotojo sutikimas.
Kadangi darbo sutartis tarnybos metu lieka galioti, darbuotojui grįžus jo sąlygos privalo likti tokios pačios. Tačiau darbdavys neprivalo mokėti atlyginimo tarnybos metu (jį užtikrina valstybė) ir neprivalo automatiškai pakelti algos, jei per tą laiką atlyginimai padidėjo įmonėje likusiems kolegoms.
– Kas konkrečiai moka atlyginimą karo tarnyboje esančiam piliečiui ir kas moka kariui savanoriui?
– Šauktiniui darbdavys algos nemoka – valstybė jam skiria skatinamąsias pinigines išmokas iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų. Jos priklauso nuo tarnybos trukmės ir karinių viršininkų įvertinimo (už labai gerą tarnybą skiriamos 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį, už gerą – 3 BSI, už patenkinamą – 2 BSI). Savo noru tarnauti užsirašiusiems asmenims išmokos didinamos 15–30 proc. ir išmokamos sėkmingai baigus tarnybą. Kariams savanoriams už pratybų dienas mokamas tarnybinis atlyginimas, atitinkantis profesinės karo tarnybos kario užmokestį. Jei savanorio alga civiliniame darbe didesnė, valstybė kompensuoja šį skirtumą (neviršijant dvigubo šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio).
– Ką daryti jaunam žmogui, jei vadovas spaudžia: „Pasirašyk prašymą išeiti savo noru, o kai grįši, priimsiu atgal“?
– Griežtai nieko nepasirašinėti. Pasirašydamas prašymą išeiti savo noru (pagal DK 55 str.) darbuotojas pats teisiškai atsisako visų valstybės garantijų. Žodinis vadovo pažadas priimti atgal neturi jokios teisinės galios.
Jei patiriate spaudimą, rinkite įrodymus (trumpąsias telefono žinutes, elektroninius laiškus) ir kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją. Jei prašymą jau pasirašėte, jį galima atšaukti per 3 darbo dienas. Praleidus šį terminą per vieną mėnesį galima pateikti skundą Darbo ginčų komisijai dėl neteisėto atleidimo naudojant spaudimą.
– Nuo ko pradėti teisinį pasiruošimą darbuotojui, gavusiam šaukimą?
– Pradėkite nuo darbdavio informavimo. DK 25 straipsnis įpareigoja šalis laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti sutarties vykdymą. Informuoti darbdavį elektroniniu paštu (prisegant šaukimo išrašą) reikėtų per protingą terminą arba pagal įmonės vidaus tvarką. Taip pat būtina pateikti nurodymus atvykti pasitikrinti sveikatos į medicinos komisiją – tai bus teisėtas nebuvimo darbe pagrindas ir apsaugos jus nuo kaltinimų dėl pravaikštų.
– Finansiniai įsipareigojimai: ar bankai privalo taikyti šauktiniams vadinamąsias kredito atostogas?
– Taip, tačiau apsauga skiriasi. Vartojimo kreditai: bankas, gavęs rašytinį kario prašymą, privalo atidėti pagrindinių įmokų mokėjimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Būsto kreditai: pagal KPĮ 38 straipsnį bankas privalo atidėti pagrindinės kredito dalies mokėjimą visam 9 mėnesių tarnybos laikotarpiui. Svarbu: atidedamas tik pačios paskolos grąžinimas. Palūkanas tarnybos metu karys privalo mokėti toliau (jas galima mokėti kas mėnesį arba išskirstyti pagal naują grafiką po tarnybos). Valstybė palūkanų nedengia.
– Kokios dar lengvatos ir socialinės garantijos galioja šauktiniams?
– Atlikusiems visą 9 mėnesių tarnybą ir per 12 mėnesių po jos įgijusiems teisę vairuoti valstybė kompensuoja B kategorijos vairavimo kursų išlaidas (iki 10 BSI). Taip pat buvusiems šauktiniams skiriama papildomai 0,5 konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas, o jau studijuojantiems KPĮ 38 straipsnis garantuoja tikslų studijų vietos išsaugojimą.
– Nemažai jaunuolių bijo tarnybos emociškai – atsilikti nuo technologijų ar kad juos pakeitęs žmogus pasirodys geresnis. Kaip vertinti šias baimes?
– Šios baimės dinamiškoje rinkoje yra visiškai natūralios, bet teisiškai grįžtantis darbuotojas yra saugomas – laikinai jį pavadavęs žmogus negali užimti jo vietos po tarnybos. Pagal DK 26 straipsnį darbdavys privalo sudaryti vienodas galimybes kelti kvalifikaciją ir nediskriminuoti darbuotojų, tad grįžusiam kariui turi būti sudarytos sąlygos pritapti prie pasikeitusių darbo procesų ir technologijų.
– Šiuolaikinis jaunimas dažnai dirba turėdamas individualios veiklos pažymą arba kuria startuolius. Kokias garantijas valstybė siūlo jiems?
– Savarankiškai dirbančių asmenų apsauga yra siauresnė, nes Darbo kodeksas jų nesaugo. Valstybė jiems garantuoja tik aprūpinimą, išmokas po tarnybos ir PSD dengimą.
Tačiau, siekiant išvengti verslo žlugimo, KPĮ 10 straipsnis leidžia prašyti tarnybos atidėjimo arba pakeisti jos formą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Jie vyksta savaitgaliais dalimis iki 3 metų, leidžiant suderinti tarnybą su verslo valdymu. Kiekvieną prašymą KAM vertina individualiai.
– Jei darbdavys neteisėtai atleidžia karį, kokios pasekmės jo laukia?
– Jei atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbdavys privalo grąžinti darbuotoją į pareigas ir išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (iki 1 metų), taip pat atlyginti turtinę ir moralinę žalą. Jei darbdavys piktybiškai nevykdo sprendimo, jam gali būti skirta iki 500 eurų bauda už kiekvieną praleistą savaitę darbuotojo naudai (DK 232 str. 1 d.).
– Jei įmonėje vyksta masinis etatų mažinimas tuo metu, kai darbuotojas tarnauja, ar jis bus atleistas kartu su visais?
– Kario statusas nesuteikia išskirtinės pirmenybės pasilikti darbe (DK 57 str. 3 d. pirmenybę teikia asmenims, turintiems ilgą stažą ar auginantiems daug vaikų). Tačiau dėl DK 61 straipsnio 4 dalies draudimo darbdavys negali įteikti įspėjimo ar atleisti kario, kol jis yra tarnyboje. Įmonė privalo laukti jo sugrįžimo. Tik darbuotojui grįžus, jei jo pareigybės neliko, darbdavys gali pradėti standartinę atleidimo procedūrą nesant darbuotojo kaltės ir siūlyti kitas laisvas vietas.
– Kaip valstybė mažina finansinę naštą darbdaviams, prarandantiems darbuotojus dėl šalies gynybos interesų?
– Pagal KPĮ 39 straipsnį, darbuotojui po tarnybos grįžus į darbą (arba įdarbinus kitą buvusį šauktinį per 3 mėnesius), darbdaviui mokama kasmėnesinė darbo užmokesčio subsidija, kuri gali siekti iki 1,17 MMA. Po 9 mėnesių tarnybos subsidija mokama pusmetį. Jei darbuotojas po tarnybos negrįžta, darbdaviui išmokama vienkartinė 1 MMA dydžio subsidija.
– Ar egzistuoja bent viena teisiškai legali išimtis, kada karo prievolę atliekantis žmogus gali būti atleistas?
– Taip, draudimas netaikomas visiško įmonės bankroto ar likvidavimo atveju – tada karys atleidžiamas bendra tvarka su visais. Taip pat sutartis teisėtai nutraukiama pasibaigus terminuotosios darbo sutarties terminui, paties darbuotojo iniciatyva arba jei darbuotojas dar iki išvykdamas į tarnybą padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 str.).
Išvada. Jeigu darbuotojas pašaukiamas atlikti karo prievolės, egzistuoja teisinė sistema, kad jam būtų išsaugota darbo vieta ir pareigos.
