Toks susipriešinimas gali peraugti ir į tautinės nesantaikos kurstymą – tarpusavio įtampų kontekste vėl suveši antisemitinės, ksenofobinės nuostatos, nukreiptos ir į Lietuvos tautinių bendrijų atstovus.
Ar Lietuvoje vis dar gebame vieni kitus išklausyti, nepaisant nuomonių bei tautinės tapatybės skirtumų? Ar susikalbame?
„Radio R“ programų direktorius, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin tvirtina – daugeliu atvejų šalies gyventojams pavyksta susišnekėti. Tačiau, jo manymu, ieškodami bendrų taškų ir visuomenės darnos, darome vieną klaidą.
E. Alesin: tai, kad tautinės bendrijos yra atskirtos nuo likusios Lietuvos – visų mūsų klaida
„Daugeliu atvejų tikrai susikalbame, susišnekame. Galbūt ne visi, ne su visais. Bet kiekvieną kartą darome tokią nedidelę klaidą – mes bandome iškart išspręsti visas problemas iškeldami vieną klausimą ir ieškodami vieno atsakymo. Taip nebus“, – laidoje „Ar susikalbam?“ kalbėjo jis.
„Manau, kad vienas iš didžiausių mūsų nesusikalbėjimų yra apie tai, kas yra Lietuvos istorinės tautinės bendrijos“, – pirštu į problemą bedė E. Alesin.
Anot „Radio R“ programų direktoriaus, šiuo atveju galima išskirti keturias visuomenės grupes. Pirmoji – tie, kurie laiko Lietuvą tėvyne ir prisideda prie valstybės kūrimo. Antroji – tautinių bendrijų atstovai, kurie gyvena baimėje, nes galbūt po nepriklausomybės atkūrimo nesugebėjo prisitaikyti prie naujosios kasdienybės: „Ir dvejoja, ar tai jų tėvynė“.
Trečioji kategorija – permainų laukiantieji. Ir naujausioji grupė – į Lietuvą atvykę imigrantai.
Susiję straipsniai
„Tarp tų migrantų yra daug panašių tautybių arba kalbančių panašiomis kalbomis kaip istorinės Lietuvos tautinės bendrijos atstovų. Ir čia nutiko didžiulė, mano nuomone, problema – kad iššūkiai kurie atsirado su jais, šiuo metu (dėl jų – Lrytas) atsakomybė pritaikoma ir istorinėms bendrijoms“, – dėstė E. Alesin.
Vienas tokių pavyzdžių – maždaug prieš metus užvirusios viešos diskusijos dėl Lietuvos sostinėje viešose erdvėse itin dažnai girdimos rusų kalbos. E. Alesin įsitikinimu, tai dažniausiai ne Lietuvos rusų, o į šalį atvykusių imigrantų balsai.
„Politiniai migrantai – Rusijos, Baltarusijos opozicinių partijų atstovai, kurie yra Lietuvoje ir kurie, mano manymu, nepadarė jokio suartėjimo žingsnio link Lietuvos istorinių tautinių bendrijų. Kada mes kalbame apie daug gatvėse girdimos rusų kalbos, tai dažniausiai nėra Vilniaus gyventojai ir tai dažniausiai nėra Lietuvos piliečiai. Dažniausiai mes girdime imigrantų balsus. Ir, vėlgi, ši tema tapo atspirties tašku kalbėti, kad yra kažko per daug“, – dėstė „Radio R“ programų direktorius.
Tautinių bendrijų požiūris į Lietuvos valstybingumą
Tuo metu kalbėdamas apie gana plačiai paplitusį stereotipą, kad Lietuvos tautinės bendrijos gali būti nelojalios valstybei ar turi mažiau valstybiškas pažiūras, E. Alesin atkreipė dėmesį – tai veikiau mitas.
V.Skaraičio nuotr.
Taip jis tikino kalbėdamas apie 2024-ųjų prezidento rinkimus, kai Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiausiai gyvena Lietuvos lenkai bei rusai, didelio palaikymo sulaukė atvirai prorusiškas kandidatas Eduardas Vaitkus.
Anot „Radio R“ programų direktoriaus, pasigilinus į situaciją, matosi, jog padėtis nėra tokia vienareikšmiška. E. Alesin pabrėžė – jaunoji Lietuvos lenkų ir rusų karta yra visiškai kitokia: jų vertybės ir požiūris į valstybę, į Europą, į Vakarus yra tokios pat, kaip ir daugelio Lietuvos piliečių.
„Jaunimo tarpe skamba rusiška muzika, ar jie dėl to prorusiški? Ne, jie net rusų kalbos nežino“, – pridūrė jis.
„Kalbant apie žmones iki 30 (metų – Lrytas), aš sakyčiau, kad tos problemos nėra“, – patikino žurnalistas.
Nepaisant to, pabrėžia jis, reikia pripažinti, kad Pietryčių Lietuva yra tam tikra prasme atskira nuo likusios Lietuvos.
V.Skaraičio nuotr.
„Tai yra mūsų visų klaida“, – mano jis, akcentuodamas, kad Šalčininkams ir visam Vilniaus kraštui trūksta nacionalinės valdžios dėmesio.
Žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis svarba
E. Alesin yra ir Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas. Kalbėdamas apie tautinių bendrijų atskirties mažinimą bei siekį, jog visi Lietuvos piliečiai, nepaisant jų gimtosios kalbos, gautų patikrintą ir teisingą informaciją bei nenuklystų į propagandinius kanalus, jis pabrėžė – žiniasklaidos lenkų, rusų kalbomis indėlis yra itin svarbus.
Tačiau, apgailestavo „Radio R“ programų direktorius, tokių leidinių redakcijoms sudėtinga išgyventi.
„Dar nevėlu pradėti padėti tai žiniasklaidai išgyventi, nes ji gyvena visiškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir žiniasklaida lietuvių kalba. Ji išgyvena tą patį reguliavimą, išgyvena tas pačias išlaidų, kaštų analizes, kvalifikuotų žmonių nebuvimą“, – laidoje kalbėjo jis.
„Ar ji (žiniasklaida tautinių bendrijų kalbomis – Lrytas) gali konkuruoti su propaganda? Ne. Kodėl? Todėl, nes mes susikūrėme iliuziją, kad mes viską išjungėme ir niekas jos nevartoja“, – pridūrė E. Alesin.