Briuselyje jau aptariamas sprendimas suvienodinti visų tabako ir nikotino gaminių reguliavimą. galimi nauji skonių, rinkodaros ir pakuočių draudimai. Tačiau tokie pokyčiai gali turėti pasekmių ir valstybių ekonomikai.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja: priemonės prieš legalią rinką dalį pirkėjų gali tiesiog persikelti į kaimyninių šalių ekonomikas arba šešėlį.
Bręsta nauji ribojimai
Susiję straipsniai
Europos Komisija planuoja 2026 m. gruodį pateikti pasiūlymą iš esmės atnaujinti Tabako produktų ir tabako reklamos direktyvas.
Lrytas.lt redakcijos turimi Briuselio susitikimų protokolai rodo kad tarp svarstomų priemonių – nauji skonių, pakuočių, skaitmeninės rinkodaros ribojimai ir vienodas visų tabako ir nikotino gaminių mokestinis reguliavimas.
Tokie pokyčiai paliestų visą legalią tabako ir nikotino gaminių rinką. Taip pat iš esmės stabdytų tradicines kenksmingesnes cigretes bandančių pakeisti inovatyvių gaminių gaminių rinką, orientuotą į mažesnės žalos koncepciją.
Griežtesnį reguliavimą palaikančių europarlamentarų grupėje yra ir Lietuvos atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis kartu su dar dviem kairiųjų pažiūrų europarlamentarais – Vlad Voiculescu ir Tilly Metz kartu susitiko su eurokomisaru Olivér Várhelyi.
Susitikime, kurio poziciją apibūdino šūkis „nikotinas yra nikotinas“, aptarta galimybė vienodai reguloiuoti, taip ir mokestine prasme, visus tabako ir nikotino gaminius. Pastarasis klausimas apibūdinamas kaip centrinė šio susitikimo tema.
Europarlamentarų teigimu tradicinės cigaretės dabar yra reguliuojamos gerokai griežčiau nei elektroninės cigaretės, nikotino pagalvėlės ar kaitinamasis tabakas. Todėl mažiau žalingais vadinamų produktų reguliavimą, jų teigimų, reikėtų suvienodinti su tradiciniais rūkalais. Tai esą padėtų labiau apsaugoti jaunimą.
Šaltinių teigimu, toks susitikimas gali reikšti ir bręstančią koaliciją prieš Europos Komisijai paskelbiant atnaujintus direktyvus projektus, kurių gali laukti didelis pasipriešinimas. Su eurokomisaru susitikę parlamentarai priklauso tai pačiai politinei šeimai, o susitikimas surengtas likus maždaug mėnesiui iki projekto paskelbimo. Taigi atbejonių kyla dėl to, ar greta vykstančio teisėkūros proceso nebandoma iš anksto formuoti tam tikrų politinių jėgų palankumo, suvokiant, kad tokie aptariami pasiūlymai gali sukelti itin aštrią viešosios nuomonės reakciją.
Europos Komisijos viešosios konsultacijos rezultatai jau atskleidė aktyvią ES gyventojų ir organizacijų priešpriešą dėl griežtesnių taisyklių. Iš konsultacijos metu sulauktų 41 693 piliečių atsakymų 14 418 buvo susiję su koordinuotomis kampanijomis, o 27 iš 32 kampanijų pasisakė prieš griežtesnį reguliavimą.
Tuo metu pati Komisija pripažįsta, kad galiojusios tabako kontrolės taisyklės prisidėjo prie rūkančiųjų dalies mažėjimo ES: nuo 28 proc. 2012 m. iki 24 proc. 2026 m. Dabar svarstoma, kokių papildomų ribojimų imtis ir kokias pasekmes jie turėtų rinkai.
Kita priklausomybių problema lieka šešėlyje?
Aptariama ambicija vienodai reguliuoti visus tabako ir nikotino gaminius pirmiausia reikštų esminius ekcizų mokesčių pakitimus. Lietuvoje tabako ir nikotino gaminių akcizai kasmet papildo valstybės biudžetą šimtais milijonų eurų. Tačiau, pasak Ž. Maurico, vertinant šių pajamų reikšmę būtina atsižvelgti ir į tai, kaip į mokestinius pokyčius reaguoja vartotojai.
„Akcizo dydis yra didelis, ir nors rūkančiųjų skaičius mažėja, pakankamai didelė suma vis dar surenkama“, – sako ekonomistas.
Be to, svarbi ir kita rinkos pusė: dalis Lietuvoje parduodamų gaminių anksčiau būdavo išvežama į Vakarų Europos valstybes, kuriose akcizai didesni.
Jo teigimu, Lietuva jau susiduria su tabako gaminių importo iš trečiųjų šalių, ypač Baltarusijos, iššūkiais.
Šešėlinės rinkos mastas Lietuvoje jau kelia rimtų iššūkių. KPMG duomenimis, 2025 m. kontrabandinės ir suklastotos cigaretės sudarė 21,1 proc. šalies rinkos. Dėl nelegalios prekybos valstybė kasmet netenka apie 110 mln. eurų mokestinių pajamų.
Vertindamas ES diskusijas, Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą.
„Gal būsiu nepopuliarus, bet sakyčiau, kad labai didelė grėsmė kyla iš narkotinių medžiagų stipraus plitimo.
Šia tema viešojoje erdvėje dar mažai kalbama, bet pastarųjų metų tendencijos ir kitose Baltijos šalyse, ir bendrai Europos Sąjungoje rodo stiprų narkotinių medžiagų vartojimo augimą. Klausimas, ar tam skiriama pakankamai dėmesio ir resursų“, – sako ekonomistas.
„Svarbu, kad nebūtų nuo vilko ant meškos. Su viena problema mes kovojame, bet kita, žymiai didesnė grėsmė jau yra atėjusi ir sparčiai plinta. Todėl manau, kad dėmesio reikėtų skirti ir tai sričiai. Jeigu tikrai norime pasiekti sveikatos tikslų, o ne tik pasipildyti biudžetą“, – pabrėžia Ž. Mauricas.
Briuselyje svarstomi ribojimai gali pakeisti visos Europos tabako ir nikotino gaminių rinkos taisykles, tačiau jų pasekmės kiekvienai valstybei bus skirtingos.