Lygių galimybių kontrolierė, sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ komentuodama referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyvą, teigė, kad tokiu referendumu Lietuva gali patekti į situaciją, kurioje imtų kvestionuoti savo narystę Europos Sąjungoje, savo pasiryžimą paisyti tarptautinių sutarčių, kurias yra ratifikavusi, principus.
„Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kitų tarptautinių sutarčių narė, Europos žmogaus teisių konvencijos narė. Europos žmogaus teisių konvencija ne kartą yra suformavusi tokį principą, kad asmens teisė į pagarbą jo privačiam, šeimos gyvenimui apima tiek tas šeimas, kurios sukurtos santuokos pagrindu, tiek ir tas, kurios nesukurtos santuokos pagrindu, tai gali būti partnerystė arba tiesiog nuolatiniai ryšiai, kuriuos sieja tarpusavio pagarba ir apie tai ne kartą yra pasisakęs ir mūsų Konstitucinis Teismas. Tai kas tokiu patariamuoju referendumu būtų daroma ir kokio rezultato yra tikimasi?“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Lygių galimybių kontrolierė teigė mananti, kad tuo atveju, jei referendume dėl šeimos sampratos visuomenė pritartų teikiamam šeimos apibrėžimui ir Seimas pagal tai pakoreguotų įstatymus, Lietuva žengtų žingsnį žmogaus teisių siaurinimo keliu.
Ką rodo valstiečių ultimatumas socialdemokratams: įnešė irzulio, bet nebus sunku įgyvendinti
„Yra tam tikras užslėptas tikslas po šiuo neva patariamuoju referendumu – tai paklauskime visuomenės nuomonės, nepateikdami visos informacijos. Ką mes tuo pačiu darome? Galimai mes sprendžiame tuo pačiu savo vietos Europos Sąjungoje klausimą, galimai mes sprendžiame šiaip žmogaus teisių ribojimo klausimą, nes toks straipsnis – jei jis būtų priimtas Seimo po patariamojo referendumo, pamodeliavus ateitį – tai galimai reikštų didelį žmogaus teisių susiaurinimą, kuris gali eiti ir kitų teisių siaurinimo linkme“, – svarstė B. Sabatauskaitė.
Lygių teisių kontrolierės manymu, referendumas dėl šeimos sampratos padidintų visuomenės susiskaldymą.
Susiję straipsniai
„Tai yra tam tikra prasme visuomenės poliarizacijos didinimas ir skaldymas. Man atrodo tikrai šiuo metu, tikrai tokiu jautriu metu nors nesinori kalbėti apie karą, bet yra tas egzistencinis klausimas, iškylantis neabejotinai daug kam. Tai kam dar didinti tą poliarizaciją vietoje to, kad būtų dedamos pastangos ją mažinti“, – komentavo B. Sabatauskaitė.
Kaip skelbė ELTA, Seimo narių grupė kovą registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Jei Seimas tokiai iniciatyvai pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Balandį Seimas po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo trijų universitetų – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Mykolo Romerio – ekspertines išvadas, bet šis klausimas komiteto posėdyje svarstytas dar nebuvo.
Rugsėjį Seimo nariai kreipėsi į komiteto pirmininką Julių Sabatauską, ragindami pateikti ekspertines išvadas komiteto nariams, įtraukti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę ir užtikrinti, kad jis būtų apsvarstytas laiku.
Po kreipimosi buvo paskelbti spalio 1 d. numatyti komiteto klausymai, bet jų išvakarėse pranešta apie atšaukimą. Kreipimesi pabrėžiama, kad tam, jog Seimas galėtų priimti sprendimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo, būtinas procedūras reikia užbaigti iki gruodžio 7 d.
Prezidentūra Eltai nurodė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, jog patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyva būtų įgyvendinta, tačiau prezidentas nevertina iniciatyvos autorių pasiūlytos formuluotės.