Iš salės jaunuoliai išėjo nuleidę galvas ir garsiai besikeikdami – jų mokytojai buvo išteisinti.
Net aštuoni Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojai buvo kaltinami žiauriu elgesiu su nepilnamečiais – skausmo sukėlimu bei neteisėtu laisvės atėmimu.
Tyrimas dėl pedagogų elgesio buvo pradėtas 2009 metais, kai skriaudžiamus nepilnamečius teisėsaugai papasakojo anksčiau šiame centre dirbęs ir per vadinamąjį Garliavos pedofilijos skandalą išgarsėjęs Marius Kuprevičius. Jis atvyko ir į teismo posėdį, bet išgirdęs, kad buvę jo kolegos išteisinti, M.Kuprevičius skubiai išbėgo iš salės.
Kai į salę buvo atvesti nukentėjusiais pripažinti, bet už įvairius nusikaltimus šiuo metu bausmę atliekantys jaunuoliai, vienas pedagogų šį procesą pavadino absurdišku. „Tai būtų tas pats, jei Kauno nusikaltėlių autoritetas Henrikas Daktaras prašytų skundą, pagal kurį būtų teisiami jį sulaikę teisėsaugos pareigūnai“.
Kaltu pripažintas tik vienas iš auklėtojų Janas Šibakovskis. Jis neatlygintinai turės 50 valandų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.
Byloje teigiama, jog šis pedagogas vienam auklėtinių išmušė dantį. Buvusi Vėliučionių socializacijos centro direktorė, šiuo metu to paties kaimo mokykloje etiką dėstanti Julijana Mažuolytė stebėjosi tokiu teismo sprendimu. Jos teigimu, vaikinas buvo nuvežtas pas odontologą, kuris nenustatė jokių sužalojimų. Pati J.Mažuolytė buvo kaltinama net 15 kartų sukėlusi fizinį skausmą auklėtiniams, tačiau nė vienas kaltinimas nepasitvirtino. Buvo gauta skundų, kad direktorė nepaklusniems moksleiviams trenkdavo per veidą, daužydavusi gumine lazda ir šluota.
Išteisinta pedagogė teigė, jog M.Kuprevičius bandė apkaltinti ją vieną: „Tie septyni žmonės tikrai nekalti, bet jie pateko į tą pačią mėsmalę ir, kaip buvusi vadovė, jaučiuosi labai nepatogiai“.
Pradėjus nagrinėti šią bylą, nukentėjusiaisiais pripažinta dvylika buvusių šio centro auklėtinių. Teisėsaugos pareigūnų į šią įstaigą atvežti jaunuoliai skundėsi, kad už nusižengimus būdavo uždaromi į vadinamąjį karcerį. Vėliučionyse juo buvo paverstas poilsio kambarys.
Į karcerį jie esą i būdavo uždaromi vien su apatinėmis kelnaitėmis, o ten būdavo labai šalta. Jie teigė negaudavę ir įprasto maisto – tik vandens, arbatos ir batono. Tie, kurie jautėsi labiausiai nukentėję, teisme nebuvo apklausti. Dalis jų atlieka bausmę įkalinimo įstaigose, kai kurių nepavyko rasti net policijos pareigūnams.
