Tačiau vos prasidėjus teismui nuspręsta jį atidėti suteikiant laiko atsakovui – Lietuvai – susipažinti su byla. Kitas teismo posėdis įvyks spalio 24 dieną.
Vyriausybė praėjusią savaitę nutarė ginče pasinaudoti valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Tai reiškia, kad Lietuva nesutinka, jog V.Antonovo inicijuotą ginčą nagrinėtų Maskvos teismas.
Teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas BNS anksčiau teigė, kad Maskvos teismas nėra tarptautinėje teisėje pripažintas kaip arbitražo teismas. Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardyti teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais V.Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs „Snoro“ akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų): 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Rusijos teismas pagal V.Antonovo prašymą yra laikinai sustabdęs „Snorui“ priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų Rusijoje pardavimo procesą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusį V.Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.
Lietuva išsiuntė savo poziciją dėl V. Antonovo
Teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 30 d. gavo iš Maskvos miesto arbitražo teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad šiame teisme yra priimtas V. Antonovo ieškinys prieš Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės apie 555 mln. eurų žalos atlyginimo ir kurioje atsakovui buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą.
Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą, kuriame informavo teismą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kilęs ginčas nepriklauso šio teismo jurisdikcijai ir spręstinas Lietuvos teismuose. Be, to Lietuvos Respublika remiasi tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos (įskaitant imunitetą nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priverstinio sprendimų vykdymo ir kt.).
Pareiškime taip pat priminta, kad bylai taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, kurioje numatyta, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo yra sudarytas arbitražinis susitarimas, todėl visi ginčai dėl investicijų turi būti sprendžiami Tarptautiniame prekybos rūmų Arbitražiniame teisme , o Ieškovas pasinaudojo šia galimybe pateikdamas Pranešimą siūlydamas sudaryti Arbitražinį susitarimą. Tai užkerta kelią ieškinio nagrinėjimui Maskvos miesto arbitražo teisme.
Teisingumo ministerija taip pat grąžino Maskvos miesto arbitražo teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties kopiją bei informavo Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją, jog procesiniai dokumentai buvo atsiųsti nesilaikant tarp Lietuvos ir Rusijos galiojančių tarptautinės teisės aktų dėl teisinio bendradarbiavimo ir teisinės pagalbos teikimo nustatytos tvarkos ir šiuose aktuose nustatytų reikalavimų teisinės pagalbos prašymams. Lietuvos teisingumo ministerija paprašė Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją priminti Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo subjektams apie galiojantį tarptautinį teisinį reglamentavimą taikomą dokumentų įteikimui.
