D.Gineikaitei girtai sukėlus avariją, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Neseniai nusprendusi, jog byloje dėl dokumentų klastojimo epizodo negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės, Generalinė prokuratūra medžiagą perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir policijai – šių institucijų atstovai turi spręsti dėl drausminės ir administracinės atsakomybės taikymo.
Ministerija – palanki ligoninės direktoriui
Tyrimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo policijoje dar vyksta, o SAM atstovai jau žengė žingsnį, kuris gali nudžiuginti ligoninės atstovus.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Goldbergaitė naujienų portalui lrytas.lt antradienį pareiškė, jog nuobaudos gali būti skiriamos praėjus ne daugiau kaip pusmečiui nuo įvykdyto nusižengimo. Skandalas dėl D.Gineikaitės ir jos įklampintų KKL medikų plykstelėjo 2015 metų gruodį.
„Todėl G.Abeciūnui už 2015 metų gruodžio 19-20 dienų veiksmus drausminė nuobauda negali būti skiriama, nes būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos“, – aiškino A.Goldbergaitė, pridūrusi, jog dėl kitų KKL darbuotojų atsakomybės sprendžia pati ligoninė.
Be G.Abeciūno, įtarimai D.Gineikaitės byloje yra pareikšti jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui.
Pagal SAM klerkų logiką dėl nuobaudos skyrimo K.Grigoniui turėtų spręsti gydymo įstaiga, kuriai vadovauja toje pačioje byloje įtariamas direktorius. Tačiau pusmetis jau praėjo, tad ir K.Grigoniui nuobauda tarsi nebekvepia.
Tyrimas – be pabaigos
D.Gineikaitės bylos tyrimas vyksta jau daugiau nei 10 mėnesių. Generalinės prokuratūros pokuroras Gintas Ivanauskas bylos į teismą neperdavė, nors STT savo tyrimo veiksmus baigė dar birželį. Maždaug prieš pora savaičių bylos vairą perėmė G.Ivanausko kolega prokuroras Irmantas Mikelionis.
Jei G.Ivanauskas nutarimą dėl atsisakymo taikyti baudžiamąją atsakomybę dokumentų klastojimo epizode būtų priėmęs greičiau nei per pusmetį nuo skandalingų įvykių pradžios, G.Abeciūnas galėjo ir neišvengti drausminės atsakomybės?
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė pažadėjo išsiaiškinti, ar pusmečio terminas nuobaudos skyrimui, kurį mini Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A.Goldbergaitė, yra teisingai traktuojamas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai jau keletą mėnesių nepateikia žiniasklaidai Kauno klinikinės ligoninės audito išvadų, neatsako į klausimus, ar jos palankios šios gydymo įstaigos vadovų atžvilgiu, ar nuspręsta jiems skirti nuobaudas.
Po avarijos – D.Gineikaitės skambutis G.Abeciūnui
2015 metų gruodžio 19 dieną D.Gineikaitei girtai sukėlus avariją Kaune, baudžiamoji byla buvo iškelta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Galimai D.Gineikaitei padėjusiems Kauno klinikinės ligoninės vadovui Gediminui Abeciūnui ir jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui dar šių metų gegužę buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o pagrindinei skandalo herojei – dėl kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti.
D.Gineikaitė iškart po eismo įvykio paskambino G.Abeciūnui. Avarijoje dalyvavęs vairuotojas Adomas Sabaliauskas ir patruliai girdėjo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos vadovė šaukia: „Ištrauk mane!“. Po skambučio ji nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę ir davė joje kraują, siekdama nuginčyti policijos matuoklio parodymus
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gydymo įstaigoje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Manoma, kad kitą dieną ji vėl atvyko į KKL ir antrą kartą davė kraują. Po to mėginiai, manoma, būtų buvę sukeisti – paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių – sunaikintas.
Bylos dalyviai savo kaltę neigia.
