Vilniaus rajono Karužiškių kaimo tragediją vis dar gaubia paslaptis. Išsilavinęs, inteligentiškas, mylėjęs tėvus ir nuolat atvažiuodavęs jiems padėti. Taip apie 34 metų R.Špilevskį kalbėjo pažįstami.
Žmonės teigė, kad iki nelaimės R.Špilevskis savo elgesiu nebuvo sukėlęs jokių įtarimų, todėl sunku patikėti, jog šis ramus ir santūrus vyras galėjo mirtinai užkapoti savo 82 metų tėvą ir dešimčia metų jaunesnę motiną.
Tuo patikėti negali ir sostinės Adomo Mickevičiaus gimnazijos, kurioje mokėsi R.Špilevskis ir iki pensijos mokytoja dirbo jo motina T.Špilevskaja, pedagogai.
„Jis buvo labai geras berniukas, draugiškas, gabus – vienas geriausių mūsų mokinių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė R.Špilevskio klasės auklėtoja Eugenija Petrovič.
Jai pritarė ir jaunuolį chemijos mokiusi Teresa Samsonova: „Jis buvo kompanijos siela: atviras, smagiai bendraujantis, kultūringas. Negaliu apie jį pasakyti nieko blogo.“
R.Špilevskį mokę pedagogai iki šiol prisimena, kaip paauglys gražiai piešė, ir sakė visai nenustebę, kad baigęs mokyklą jis pasirinko architektūros studijas ir kurį laiką dirbo šį darbą.
Šiltų žodžių apie nužudytus Špilevskius negailėjo jų buvę bendradarbiai.
Jų teigimu, tėvai labai rūpinosi ir mylėjo visus tris savo vaikus – ir vyresnius dukrą bei sūnų, ir jaunėlį Romualdą.
„Ši šeima buvo labai vieninga – lyg kumštis“, – tvirtino buvusi E.Špilevskio, kuris buvo profesorius, garsus matematikas, bendradarbė Ramutė Pajedienė.
„Jam tikrai galvoje kažkas pasidarė, juk negalėjo specialiai taip pasielgti su tokia didele meile augintas vaikas“, – kalbėjo T.Samsonova.
Medikai mano, kad psichikos liga, kuri jau prieš metus kankino jauną vyrą, galėjo paūmėti ištikus alkoholinei psichozei.
Manoma, kad vietoj savo tėvų vyras matė jį puolančias pabaisas ir bandė nuo jų gintis.
Tai paaiškintų, kodėl Špilevskiai buvo nužudyti taip žiauriai – kastuvu jiems visiškai suknežintos galvos. Todėl pirmieji į įvykio vietą atvykę policininkai pamanė, kad jos nupjautos.
Kad R.Špilevskis mėgo kilnoti taurelę, liudija ir kaimynai.
