Didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlusią buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės girtumo slėpimo istoriją netrukus narplios Kauno apylinkės teismas – jau yra suplanuoti net aštuoni bylos posėdžiai. Jie turėtų įvykti nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio vidurio.
Pirmą teismo posėdį ketinama surengti rugsėjo 22 dieną.
Rezonansinę bylą svarstys Rimanto Sipavičiaus vadovaujama trijų teisėjų kolegija.
Piktnaudžiavimo byloje kaltinimai yra pareikšti girtai avariją sukėlusiai 35 metų D.Gineikaitei ir keturiems Kauno klinikinės ligoninės medikams – direktoriui Gediminui Abeciūnui, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui, gydytojui Artūrui Šulniui ir slaugytojai Salomėjai Skersienei.
Medikai kaltinami piktnaudžiavimu, o D.Gineikaitė – kurstymo piktnaudžiauti.
D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas narpliotas beveik pusantrų metų – avariją NŽT vadovė sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), ji skambino Kauno klinikinės ligoninės vadovui Gediminui Abeciūnui, lankėsi šioje gydymo įstaigoje.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorė puolė karštligiškai ieškoti pagalbos, skambino savo pažįstamiems, tarp jų – KKL direktoriui G.Abeciūnui.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budėjusiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių, – sunaikintas.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, jog jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, jog viskas yra suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Taačiau po penkių mėnesių A.Šulnius prabilo jau kitaip – K.Grigonis jam esą nedavė neteisėtų nurodymų.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus patvirtino slaugytoja S.Skersienė. Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą, A.Šulnius pareiškė, jog ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą.
S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas. Slaugytojai pasakius, jog taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas yra suderinta su G.Abeciūnu ir A.Šulniumi.
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje, pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia.
Tačiau teisėsaugos dokumentuose parašyta, jog G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
G.Abeciūnas pažinojo D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
