Byla teisme pradedama nagrinėti praėjus beveik dvejiems metams nuo avarijos ir kraujo mėginių sukeitimo aferos ligoninėje. Tiek laiko prireikė teisėsaugai, kad byla būtų ištirta ir perduota į teismą.
Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui, gydytojui Artūrui Šulniui ir slaugytojai Salomėjai Skersienei pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu, o D.Gineikaitei – kurstymu piktnaudžiauti.
„Nesutinku su man pateiktais kaltinimais, esu nekalta. Tačiau jaučiuosi nepatogiai dėl to, kad medikai pateko į tokią situaciją, noriu jų atsiprašyti“, – naujienų portalui lrytas.lt prieš posėdį pareiškė D.Gineikaitė. Ji nepanoro atsakyti į klausimą, kaip atsirado du kraujo mėginiai.
Byloje figūruoja ir buvęs vidaus reikalų ministras, avarijos metu D.Gineikaitės patarėju dirbęs Gintaras Furmanavičius, kuriam ji taip pat skambino po avarijos. D.Gineikaitės pokalbių legaliai klausėsi teisėsauga dėl kitų galimų nusikaltimų.
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, D.Gineikaitė prašė G.Furmanavičiaus imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – D.Stankevičius paaiškino, kodėl G.Furmanavičiui nebuvo pareikšti įtarimai.
Prokuroras neslėpė, kad D.Gineikaitė po avarijos puolė skambinti daugeliui žmonių: susisiekė su maždaug 10 savo pažįstamų, tarp jų – ir aukštas pareigas einančių valstybės pareigūnų.
G.Furmanavičius, anot D.Stankevičiaus, puolė irgi daug kam skambinti: skambučių sulaukė ir aukštas Kauno policijos pareigūnas Remigijus Stukas, ir net tuometis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Buvo skambinta ir Policijos departamento atstovams, atsakingiems už ryšius su visuomene, – jų prašyta, kad įvykis nepatektų į viešas suvestines.
Prokuroras pareiškė, kad D.Gineikaitės ir kitų kaltinamųjų žingsniai padarė didelę žalą valstybinių institucijų autoritetui ir pačiai valstybei.
Karštligiškai ieškojo pagalbos
Siekiant išvengti bylos vilkinimo iš anksto buvo paskirti net aštuoni teismo posėdžiai – nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio vidurio. Rezonansinę bylą nagrinėja Rimanto Sipavičiaus vadovaujama teisėjų kolegija.
D.Gineikaitė avariją Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis) ji karštligiškai puolė ieškoti pagalbos, skambino pažįstamiems, tarp jų – Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, lankėsi šioje gydymo įstaigoje.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
STT rado du kraujo mėginius
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas. Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio. A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Norėjo nušalinti teisėją
Teisme ketvirtadienį pasirodė visi penki kaltinamieji – D.Gineikaitė ir keturi medikai.
„Jaučiamės, lyg būtume baudžiami antrą kartą", – žurnalistams pareiškė A.Šulnius.
Nei jis, nei S.Skersienė D.Gineikaitės apsilankymo ligoninėje aplinkybių komentuoti korespondentams nepanoro,
Tokie pat nekalbūs su žurnalistais buvo ligoninės vadovai G.Abeciūnas ir K.Grigonis.
„Nevaidinau jokio vaidmens", – tvirtino K.Grigonis.
Prasidėjus posėdžiui gydytojas A.Šulnius pareiškė prašymą nušalinti vieną teisėjų kolegijos narių – Dainių Ročį.
Mediko advokatas Aleksandras Jakubauskas pareiškė, kad Kauno apylinkės teisme A.Šulniui ir S.Skersienei 2016 metų lapkritį buvo priimtos dvi nepalankios nutartys administracinėse bylose, kurias priėmė šio teismo teisėja Liuba Kymantienė. Kadangi ji dirba Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, o D.Ročys yra teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms, turintis administracinius įgaliojimus, todėl byla gali būti nagrinėjama neobjektyviai.
Šios administracinės bylos yra susijusios su D.Gineikaitės kraujo mėginių slėpimu – prokuratūra nutraukė baudžiamosios bylos tyrimą dėl duomenų klastojimo ir perdavė šį klausimą spręsti administracine tvarka. Baudžiamojoje dalyje liko tik kaltinimai piktnaudžiavimu. Pareigūnai nusprendė, kad klastojimo epizodas vertas administracinės nuobaudos.
„Sąryšis perdaug tolimas. Teisėjas D.Ročys niekam nedarė įtakos, jo nušalinti nėra pagrindo", – atkirto prokuroras D.Stankevičius, nesutikęs su advokato prašymu dėl D.Ročio nušalinimo.
Pasitarusi ir priėmusi atitinkamą nutartį teisėjų kolegija po pusvalandžio atmetė prašymą dėl D.Ročio nušalinimo.
Ištraukė naujus prašymus
Atrodo, kad bylos nagrinėjimas truks ilgai. Po neilgos pertraukos advokatas A.Jakubauskas pateikė dar vieną prašymą. Juristo nuomone, šis baudžiamasis procesas iš viso negali būti nagrinėjamas teisme A.Šulniaus ir S.Skersienės atžvilgiu.
Esą jie jau buvo nubausti Kauno apylinkės teisme administracine tvarka dėl kraujo mėginių sukeitimo, o antrą kartą už tą patį negalima bausti.
A.Šulniui ir S.Skersienei skirtos administracinės nuobaudos dėl melagintų parodymų teikimo, sukeičiant kraujo mėginius,
„Tai ideali nusikaltimo sutaptis“, – tvirtino advokatas A.Jakubauskas.
Tačiau baudžiamojoje byloje A.Šulniui ir S.Skersienei palikti kaltinimai ne dėl melagingų parodymų teikimo, o dėl piktnaudžiavimo. Vargu ar tai galima traktuoti kaip dvi tas pačias veikas.
Nutraukti baudžiamąjį procesą D.Gineikaitės atžvilgiu paprašė ir jos advokatas Stasys Liutkevičius – esą D.Gineikaitės byla taip pat jau išnagrinėta administracine tvarka dėl melagingų parodymų teikimo. Netrukus prie tokių pat prašymų prisidėjo G.Abeciūno ir K.Grigonio advokatai.
Prokuroras D.Stankevičius pareiškė, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį baudžiamojo pobūdžio nusikaltimą, tačiau visiems kaltinamiesiems melagingų parodymų teikimo dalyje buvo iškeltos administracinės bylos.
„Kaltinimai baudžiamoje byloje dėl piktnaudžiavimo pateikti pagrįstai“, – tvirtino prokuroras.
Teismas vėl išėjo tartis į pasitarimų kambarį dėl šių prašymų. Jie buvo atmesti - byla nesubliuško, kaip to siekė kaltinamieji ir jų advokatai.
Byloje – ir garsios pavardės
Prieš vidurdienį posėdis buvo tęsiamas. Prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą.
„D.Gineikaitė, būdama neblaivi, siekdama išvengti administracinės ir drausminės atsakomybės, skambino savo pavaldiniui G.Furmanavičiui, prašydama, jog jis jai padėtų pasinaudodamas pažintimis.
G.Furmanavičius skambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkui Remigijui Stukui, tačiau šis padėti atsisakė. Buvo skambinta ir tuomečiam susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui, už viešuosius ryšius atsakingiems policijos atstovams, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida", - kalbėjo prokuroras D.Stankevičius.
Visi šie pašnekovai, jų pačių laimei, nepuolė padėti vykdyti G.Furmanavičiaus prašymų. Pastarasis teismo proceso metu turėtų duoti parodymus, bet tik kaip liudininkas.
Pasak prokuroro, be to, D.Gineikaitė pakurstė Kauno valstybės tarnautojus, G.Abeciūną ir G.Grigonį, kitus ligoninės darbuotojus padaryti neteisėtus veiksmus.
Praėjus maždaug trims valandoms nuo avarijos, apie 16 valandą, D.Gineikaitė ligoninėje davė kraujo pirmą kartą, o kitą dieną apie 6 val. ryto atvažiavo antrą kartą.
Sumenkintas valstybės autoritetas
Pirmajame D.Gineikaitės kraujo mėginyje buvo 1,01 promilės alkoholio, o antrasis buvo švarus,
Kompromituojamą pirma mėginį pareigūnai aptiko netoli S.Skersienės namų Kauno rajone – slaugytoja buvo jį išmetusi į šiukšliadėžę.
„Dėl korupcinių ryšių buvo sumenkintas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios ligoninės autoritetas, padaryta didelė žala valstybei. Buvo pažeista ir gydytojo etika. Buvo siekiama sumenkinti policijos autoritetą, būtų kilę abejonių dėl alkoholio matuoklių patikimumo“, – tvirtino prokuroras.
Pasak prokuroro, G.Abeciūnas, pakurstytas D.Ginekaitės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – davė nurodymus nuslėpti jos girtumą.
G.Abeciūnas liepė vykti D.Gineikaitei į ligoninę
Kaltinamaje akte teigiama, kad gydytojas A.Šulnius, vykdydamas G.Abeciūno ir K.Grigonio nurodymus, D.Gineikaitei pasakė atvykti kitą dieną duoti kraujo antrą kartą, tačiau išsiblaiviusios valdininkės antras vizitas niekur nebuvo užfiksuotas. A.Šulnius davė atitinkamus nurodymus slaugytojai S.Skersienei.
Akte taip pat teigiama, kad K.Grigonis telefonu susitarė su G.Abeciūnu nuslėpti G.Gineikaitės girtumą, tuo tikslu buvo duotas nurodymas žemesnės grandies ligoninės darbuotojams.
Tokiais veiksmais buvo sudaryta galimybė D.Gineikaitei įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą dėl alkoholio kiekio kraujuje, taip būtų sukladintas teismas, Žemės ūkio ministerija, draudimo bendrovė.
Prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą A.Šulnius ir S.Skersienė sutiko duoti parodymus iš karto, o D.Gineikaitė ir G.Abeciūnas pageidavo būti apklausiami tik po kitų bylos dalyvių apklausų.
Po vidurdienio teismo posėdis buvo baigtas, kitas posėdis vyks lapkritį.
Artimiausių posėdžių metu planuojama apklausti A.Šulnių, S.Skersienę, keturis Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojus, vairuotoją, su kurio mašina susidūrė D.Gineikaitė, kitus liudytojus.
Gydytojas pakeitė parodymus
Praėjus penkiems mėnesiams gydytojas A.Šulnius teisėsaugai prabilo jau kitaip nei per pirmą apklausą – K.Grigonis jam esą nedavė neteisėtų nurodymų.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus patvirtino slaugytoja S.Skersienė.
Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą A.Šulnius pareiškė, kad ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą.
S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas.
Slaugytojai pasakius, kad taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas suderinta su vadovybe.
Slapta klausėsi pokalbių
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi tuometės jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia – esą jokių neteisėtų nurodymų nebuvo davę.
Tačiau teisėsaugos dokumentuose parašyta, kad G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
G.Abeciūnas pažįsta D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
