Prieš teismą dėl piktnaudžiavimo stojo ne tik buvusi NŽT vadovė, bet ir keturi Kauno klinikinės ligoninės medikai – direktorius Gediminas Abeciūnas, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, gydytojas Artūras Šulnius, slaugytoja Salomėja Skersienė.
Teisme duodamas parodymus A.Šulnius pasakė skandalingą faktą - D.Gineikaitės byloje sankcionuojant pokalbių telefonu pasiklausymą, per klaidą buvo nurodytas kitam žmogui priklausantis telefono numeris. Tai buvo tuomečio Lietuvos banko darbuotojo, dabartinio finansų ministro Viliaus Šapokos numeris. V.Šapoka šioje istorijoje niekuo dėtas, tačiau, pasak A.Šulniaus, pokalbių buvo klausoma mėnesį.
Sveikatos apsaugos ministerija po skandalų virtinės atšaukė G.Abeciūną iš ligoninės vadovo pareigų.
Lapkričio 9-osios posėdyje A.Šulniaus ir S.Skersienės advokatas Aleksandras Jakubauskas prašė teismo baudžiamąjį procesą nutraukti, nes jo ginamieji esą jau anksčiau buvo teisiami dėl tų pačių aplinkybių administracine tvarka, antrąsyk už tas pačias veikas teisti negalima.
Tam pritarė ir kitų teisiamųjų advokatai, prašę nutraukti baudžiamąjį procesą ir jų ginamųjų atžvilgiu. Po šių prašymų teismas posėdį nutraukė ir išėjo tartis, kitą posėdį paskyręs lapkričio 21 dienai.
Teisėjų kolegija antradienio rytą atmetė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą ir nusprendė tęsti jos svarstymą.
Kraujo mėginių sukeitimo istorijoje D.Gineikaitė ir medikai buvo teisiami administracine tvarka dėl melagingų duomenų teikimo (klastojimo epizodas), o dabar teisme vyksta baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo nagrinėjimas.
Prašydami nutraukti baudžiamąjį procesą, advokatai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria buvo atmestas policijos prašymas dėl administracinės bylos atnaujinimo G.Abeciūnui.
LAT pareiškė, kad administracinis ir baudžiamasis procesai vyksta iš esmės dėl to paties G.Abeciūno poelgio, įvykusio po D.Gineikaitės sukeltos avarijos.
Tačiau advokatai nepasakė svarbaus dalyko – atmesdamas policijos prašymą Aukščiausiasis teismas nurodė, jog administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jei dėl to pažeidimo yra iškelta baudžiamoji byla: „Administracinė atsakomybė atsiranda, jei savo pobūdžiu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“.
Kitaip sakant, pagal LAT argumentus negalimas administracinis procesas, o ne baudžiamasis procesas, nors susidaro įspūdis, kad advokatai įtikinėjo priešingai.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius prašė teismo atmesti prašymus dėl baudžiamojo proceso nutraukimo ir toliau nagrinėti bylą: „Nusikalstamų veikų spektras baudžiamojoje byloje yra gerokai platesnis“.
Prokuroro įsitikinimu, kaltinimai baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo pateikti pagrįstai
Antradienį parodymus davė kaltinamieji A.Šulnius ir S.Skersienė.
D.Gineikaitės, G.Abeciūno ir K.Grigonio advokatai pareiškė, jog jų ginamieji parodymus duos po kitų bylos dalyvių apklausų.
Tyrė beveik 2 metus
G.Abeciūnas buvo atleistas iš pareigų lapkričio pradžioje, D.Gineikaitė šilto posto neteko gerokai anksčiau, išaiškėjus įžūliai kraujo mėginių sukeitimo aferai.
Kauno klinikinės ligoninės medikams pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, o D.Gineikaitė kaltinama kurstymu piktnaudžiauti.
Kol byla pasiekė teismą, praėjo beveik dveji metai.
Piktnaudžiavimo bylą sudaro net 12 tomų, yra daugiau nei 20 liudininkų.
Valstybei – didelė žala
D.Gineikaitė avariją Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis) ji karštligiškai puolė ieškoti pagalbos, skambino pažįstamiems, tarp jų – Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, lankėsi šioje gydymo įstaigoje.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Kaltinamaje akte teigiama, kad gydytojas A.Šulnius, vykdydamas G.Abeciūno ir K.Grigonio nurodymus, D.Gineikaitei pasakė atvykti kitą dieną duoti kraujo antrą kartą, tačiau išsiblaiviusios valdininkės antras vizitas niekur nebuvo užfiksuotas.
A.Šulnius davė atitinkamus nurodymus slaugytojai S.Skersienei. Akte taip pat teigiama, kad K.Grigonis telefonu susitarė su G.Abeciūnu nuslėpti G.Gineikaitės girtumą, tuo tikslu buvo duotas nurodymas žemesnės grandies ligoninės darbuotojams.
Tokiais veiksmais buvo sudaryta galimybė D.Gineikaitei įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą dėl alkoholio kiekio kraujuje, taip būtų suklaidintas teismas, Žemės ūkio ministerija, draudimo bendrovė.
„Dėl korupcinių ryšių buvo sumenkintas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios ligoninės autoritetas, padaryta didelė žala valstybei. Buvo pažeista ir gydytojo etika. Buvo siekiama sumenkinti policijos autoritetą, būtų kilę abejonių dėl alkoholio matuoklių patikimumo“, – tvirtino Generalinės prokuratūros prokuroras D.Stankevičius.
Pasak prokuroro, G.Abeciūnas, pakurstytas D.Gineikaitės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – davė nurodymus nuslėpti jos girtumą.
Gydytojo A.Šulniaus parodymai
"Negaliu suvokti, esu kaltas ar ne", - antradienį teisme pareiškė A.Šulnius.
Pasak gydytojo A.Šulniaus, jam iš ligoninės po pietų grįžtant namo autobusu, paskambino STT pareigūnas ir paprašė grįžti.
Mediko darbo vietoje buvo atlikta krata, paskui jis išvežtas į STT Kauno valdybą. Apklausa truko apie tris valandas. Buvo paimtas ir A.Šulniaus telefonas.
Tekstą rašė tyrėjas, tačiau pasak mediko, dalis turinio nebuvo įrašyta į protokolą.
A.Šulnius tvirtino, jog apklausoje ne viskas buvo teisingai įrašyta, ką jis pasakė - tyrėjas esą neteisingai užfiksavo jo pasakojimą.
"Jokių neteisėtų nurodymų, apart to, kad D.Gineikaitę reikia kuo skubiau priimti, nebuvau gavęs.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas K.Grigonis man pasakė, kad į ligoninę atvyks G.Abeciūno pažįstamas žmogus, kuris duos kraują alkoholio koncentracijai organizme nustatyti", - pasakojo gydytojas A.Šulnius.
D.Gineikaitė į ligoninę atvyko kartu su savo tėvu Vytautu Gineika.
Pastarasis, anot A.Šulniaus, siūlė duoti savo kraujo, tačiau gydytojas pareiškė, kad D.Gineikaitė atvyktų kraujo duoti ir kitą dieną, antrą kartą.
Tėvas aiškino, jog jo kraujo grupė sutampa, jis kelias dienas nevartojo alkoholio.
"Pasidaviau įkalbinėjimams. Viskam vadovavo D.Gineikaitės tėvas", - aiškino gydytojas, liepęs slaugytojai S.Skersienei priimti D.Gineikaitę antrą sykį.
Anot A.Šulniaus, ligoninės vadovybė jam nedavė neteisėtų nurodymų dėl D.Gineikaitės girtumo nuslėpimo, nors pareigūnų duomenimis, tokie nurodymai buvo duoti.
Pasakė skandalingą faktą
A.Šulnius posėdžio metu pasakė skandalingą faktą - D.Gineikaitės byloje duodant sankcijas klausytis jo pokalbių telefonu, per klaidą buvo nurodytas kito žmogaus telefono numeris.
Tai - tuomečio aukštas pareigas Lietuvos banke užėmusio pareigūno, dabartinio finansų ministro Viliaus Šapokos numeris.
Pokalbių buvo klausomasi visą mėnesį.
"Nežinia, kokią informaciją pareigūnams pavyko gauti, klausantis V.Šapokos pokalbių", - svarstė A.Šulnius, pabrėžęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytą klaidą
Neblaivi viešnia ašarojo
Pasak A.Šulniaus, D.Gineikaitė ligoninėje buvo susinervinusi ir apsiašarojusi. Šalia tarpduryje stovėjo jos tėvas, netrukus atėjo ir S.Skersienė.
Avarijos sukėlimo dieną buvo užpildyti kraujo paėmimo dokumentai.
"Norėdamas nuraminti D.Gineikaitę ir pasidavęs jos tėvo Vytauto Gineikos įkalbinėjimams, pasiūliau priduoti kraujo antrą kartą. Norėjau greičiau baigti tą epizodą, nes manęs laukė kiti pacentai.
Galvojau, kad D.Gineikaitė neatvyks kitą rytą, tačiau ji atvažiavo.
Nesakiau slaugytojai S.Skersienei, kad ji sukeistų kraujo mėginius. Jie neturėjo būti sukeisti. Antrą kartą kraujas turėjo būti paimtas tik D.Gineikaitės nuraminimui, taip ir pasakiau S.Skersienei", - pasakojo A.Šulnius.
Teismui pasidomėjus, kaip iš viso galėjo kilti mintis apie mėginių sukeitimą, A.Šulnius aiškino to neatsimenantis.
D.Gineikaitei davus kraujo antrą kartą, A.Šulnius skambino ją priėmusiai slaugytojai S.Skersienei, klausė apie NŽT vadovės vizitą.
Davė kraujo du kartus
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną, 2015 metų gruodžio 19-ąją, ir gruodžio 20-osios rytą, jau išsiblaiviusi.
Praėjus maždaug trims valandoms nuo avarijos, apie 16 valandą, D.Gineikaitė ligoninėje davė kraujo pirmą kartą, o kitą dieną apie 6 val. ryto atvažiavo antrą kartą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Pirmajame D.Gineikaitės kraujo mėginyje buvo 1,01 promilės alkoholio, o antrasis buvo švarus.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
"Paėmus kraują pasakiau D.Gineikaitei, kad ji gertų daug skysčių ir atvyktų kraujo duoti kitą dieną, kad tuo metu jau nebūtų alkoholio pėdsakų", - tokius pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė gydytojas A.Šulnius.
Medikas pakeitė parodymus
Praėjus penkiems mėnesiams nuo D.Gineikaitės avarijos gydytojas A.Šulnius teisėsaugai prabilo jau kitaip nei per pirmą apklausą – K.Grigonis jam esą nedavė neteisėtų nurodymų.
Teisme jis antradienį pareiškė, jog per pirminę apklausą buvo neteisingai suprastas.
"Buvau ištiktas streso, pavargęs, be akinių. Praėjus dvejiems metams, sunku viską atsiminti", - A.Šulnius antradienį aiškino neatsimenantis, ką jis sakė per pirmines aplausas, kurių metu jo žodžiai neva buvo užrašyti neteisingai.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino slaugytoja S.Skersienė.
Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą A.Šulnius pareiškė, kad ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą. S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas.
Slaugytojai pasakius, kad taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas suderinta su vadovybe.
Teismas pagarsino apklausą
Kauno apylinkės teismas pagarsino gydytojo A.Šulniaus parodymus, kuriuos jis davė pirminės apklausos metu.
K.Grigonis pareiškė A.Šulniui, kad į ligoninę atvyks Nacionalinės žemės tarnybos direktorė.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas leido suprasti patiriantis G.Abeciūno spaudimą, kad D.Gineikaitės kraujuje nebūtų aptikta alkoholio.
A.Šulnius pasakė slaugytojai S.Skersienei, kad rekės sukeisti kraują.
D.Gineikaitei davus kraują antrąsyk, A.Šulnius paskambino slaugytojai, klausė, kaip viskas pavyko.
Slaugytoja atsakė mėginius jau sukeitusi.
A.Šulnius po pirminės apklausos protokolu pasirašė, jog parodymus davė nuoširdžiai, gailisi dėl savo veiksmų.
Tačiau vėliau gydytojas ėmė aiškinti, jog jo žodžiai neva buvo suprasti neteisingai.
Slaugytojos parodymai teisme
S.Skersienė tvirtino, jog D.Gineikaitės avarijos sukėlimo dieną vykdydama A.Šulniaus nurodymus, dukart paėmė iš jos kraują.
Abiejų mėginių paėmimas užrašytas vienoda data.
Gydytojas pasakė, kad antrąsyk reikės paimti kraują kitos dienos rytą, baigiantis slaugytojos pamainai. S.Skersienė žinojo, kad D.Gineikaitė buvo nutverta prie vairo neblaivi.
"A.Šulnius sakė, kad dėl D.Gineikaitės buvo skambinta" - prisiminė S.Skersienė, kitą rytą sukeitusi abu mėginius.
Paimtą iš ligoninės pirmąjį, D.Gineikaitę kompromituojantį mėginį S.Skersienė vėžėsi namo į Kauno rajoną, o paskui išmetė jį netoli namų: "Nežinojau, ką su juo daryti".
Pareigūnai vėliau esą reikalavo, kad S.Skersienė pasakytų, jog buvo paimti D.Gineikaitės ir jos tėvo kraujo mėginiai.
Slaugytoja aiškino, jog jai neva nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.
Pasak S.Skersienės, ji neturėtų būti teisiama dėl piktnaudžiavimo, nes jau yra nubausta administracine tvarka dėl melagingų parodymų teikimo.
"Vėliau su gydytoju A.Šulniumi kalbėjome, jog padarėme klaidą", - prisiminė S.Skersienė.
Patarėjas irgi puolė skambinti
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, Nacionalinės žemės tarnybos direktorė D.Gineikaitė telefonu po avarijos skambino savo patarėjui, buvusiam Vidaus reikalų ministrui G.Furmanavičiui ir prašė imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – D.Stankevičius paaiškino, kodėl G.Furmanavičiui nebuvo pareikšti įtarimai.
Prokuroras neslėpė, kad D.Gineikaitė po avarijos puolė skambinti daugeliui žmonių: susisiekė su maždaug 10 savo pažįstamų, tarp jų – ir aukštas pareigas einančiais valstybės pareigūnais.
G.Furmanavičius, anot D.Stankevičiaus, puolė irgi daug kam skambinti: skambučių sulaukė ir aukštas Kauno policijos pareigūnas Remigijus Stukas, ir net tuometis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Buvo skambinta ir Policijos departamento atstovams, atsakingiems už ryšius su visuomene, – jų prašyta, kad įvykis nepatektų į viešas suvestines.
Visi šie pašnekovai, jų pačių laimei, nepuolė padėti vykdyti G.Furmanavičiaus prašymų. Pastarasis teismo proceso metu turėtų duoti parodymus, bet tik kaip liudininkas.
Pokalbiai buvo įrašyti
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi tuometės jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia – esą jokių neteisėtų nurodymų nebuvo davę.
Tačiau teisėsaugos dokumentuose parašyta, kad G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
G.Abeciūnas pažįsta D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
