Byloje dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti be D.Gineikaitės teisiami keturi medikai – dabar jau buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, KKL direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis, gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.
Įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 promilės (vidutinis girtumas), D.Gineikaitė puolė karšligiškai skambinti savo įtakingų pažįstamų ratui – teisėsaugos pareigūnams, medikams, politikams, net „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
D.Gineikaitės apdaužyto automobilio vairuotojas Adomas Sabaliauskas tvirtino, jog po avarijos ji lakstė su telefonu, prašė pašnekovų padėti.
Ketvirtadienį į teismą liudyti pakviestas R.Kurlianskis, buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, buvęs Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Šilainių policijos nuovadai vadovavęs Gintautas Kvietkauskas, D.Gineikaitės tėvas Vytautas Gineika ir Lietuvos automobilių klubo prezidentas Rolandas Dovidaitis.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose parodymus davė kaltinamieji A.Šulnius ir S.Skersienė, Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnai, A.Sabaliauskas, kiti bylos dalyviai. Iš viso yra daugiau nei 20 liudininkų.
S.Skersienei dėl ligos neatvykus į posėdį, ketvirtadienio rytą parodymus davė R.Dovydaitis ir G.Kvietkauskas, o V.Gineika pasinaudojo savo teise neliudyti prieš šeimos narį.
Po pietų bus apklausti S.Girdauskas ir R.Kurlianskis.
Teismas atmetė kaltinamųjų prašymą rengti neviešus posėdžius.
Bijojo viešumo
D.Gineikaitė avariją sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Tuo metu jos pokalbių telefonu slapta legaliai klausėsi teisėsaugos pareigūnai, įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Matuoklyje įsižiebus nepalankiems skaičiams, ji susisiekė su LNK grupės valdybos pirmininku R.Kurlianskiu, kuris, manoma, tuo metu turėjo didelę įtaką tam tikroms žiniasklaidos priemonėms.
NŽT vadovė prisipažino R.Kurlianskui, jog pateko į avariją, jai nustatytas girtumas.
„Ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą?“ – pašnekovė teiravosi R.Kurlianskio.
„R.Kurlianskis atsakė, jog pažiūrės, pabandys tai padaryti. Telefonu pažadas buvo duotas.
Tačiau per apklausą jis tvirtino, jog po pokalbio jokių veiksmų nesiėmė“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo kaltinimą D.Gineikaitės byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius.
R.Kurlianskis šiuo metu yra įtariamas garsioje korupcijos byloje kartu su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu ir kitais praėjusios kadencijos Seimo nariais.
Skambučiai – vienas po kito
NŽT direktorė po avarijos paskambino maždaug dešimčiai žmonių.
Buvusio vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus, kuris tuo metu jos patarėjo pareigas, D.Gineikaitė prašė imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
Apie tai paskelbė prokuroras D.Stankevičius, Kauno apylinkės teismui atvertus bylą.
G.Furmanavičius ir D.Gineikaitė priklausė Darbo partijai.
„G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – prokuroras D.Stankevičius portalui lrytas.lt paaiškino, kodėl buvęs ministras nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovė paskambino tuo metu tuomečiui Darbo partijos deleguotam susisiekimo ministrui S.Girdauskui ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkui Remigijui Stukui.
Buvo skambinta ir Policijos departamento atstovams, atsakingiems už ryšius su visuomene, – jų prašyta, kad įvykis nepatektų į viešas suvestines.
Pašnekovų laimei, dauguma jų nepuolė vykdyti D.Gineikaitės pageidavimų, o jei kas ir bandė tai daryti, iki nusikaltimo neprieita.
Klasta išaiškėjo
D.Gineikaitė po avarijos paskambino ir tuometiniam Kauno klinikinės ligoninės vadui G.Abeciūnui, su kuriuo buvo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė. Mėginys su promilėmis aptiktas prie jos namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus, o ligoninės vadovai tikino, jog jis veikęs savarankiškai. Kilus skandalui, D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų, vėliau buvo atleistas ir G.Abeciūnas.
