Skundus be D.Gineikaitės pateikė buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, kuriam paskambino girta avariją sukėlusi D.Gineikaitė, taip pat dar trys medikai – buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis, šios įstaigos gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė.
Aukščiausiajame teisme visų penkių kasatorių skundai turėjo būti pradėti svarstyti trečiadienio rytą, bet dėl vieno teisiamųjų advokato užimtumo posėdis buvo atidėtas rugsėjo 9 dienai. Procesas vyksta žodine tvarka.
Verdiktas – istorinis
D.Gineikaitę ir G.Abeciūną įklampino teisėsaugos pareigūnų legaliai įrašyti judviejų pokalbiai telefonu, o paskui grandinės principu įklimpo kiti medikai.
Baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas D.Gineikaitei skyrė 20 713 eurų , G.Abeciūnui – 13 181 euro, K.Grigoniui -11 298 eurų, A.Šulniui – 6402 eurų S.Skersienei – 3766 eurų dydžio baudas.
Šiuo nuosprendžiu D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose. G.Abeciūnas negalės vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis – dvejus metus.
Tai buvo istorinis verdiktas prieš pažinčių sistemą – pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, pasinaudojant ryšiais, telefonine teise, buvo mėginama sutvarkyti neskaidrius reikalus.
Baudą nurėžė trečdaliu
Kauno apygardos D.Gineikaitei nuosprendį sušvelnino, o visų keturių medikų skundus atmetė.
Dėl dalies epizodų buvusi Nacionalinės žemės tarnybos vadovė buvo išteisinta – pašalinta aplinkybė, kad ji sukurstė G.Abeciūną, taip pat konstatuota, jog ji nedavė nurodymų savo tuomečiam patarėjui Gintarui Furmanavičiui piktnaudžiauti tarnyba, o skambino jam kaip senam pažįstamui.
Tačiau D.Gineikaitė dėmės nenusiplovė – ji liko pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo bendrininkaujant.
Tiesa, Kauno apygardos teismas sumažino žemesnės instancijos jai skirta baudą iki 13,2 tūkst. eurų.
Skambino įtakingiems pažįstamiems
D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas prokuratūroje ir teismuose narpliojamas jau beveik 5 metus – tuometė NŽT vadovė avariją sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po avarijos įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 prom. alkoholio (vidutinis girtumas), valdininkė nepaleido iš rankų telefono – prokuratūros duomenimis, siekdama užglaistyti skandalą, skambino tokiems įtakingiems žmonėms kaip buvęs vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius ir tuometis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas nedarbo dieną – šeštadienį – greitai susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Mėginys – šiukšlių dėžėje
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė.
Mėginį su promilėmis ji išmetė į šiukšliadėžę, esančią netoli savo namų.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
A.Šulniaus ir S.Skersienės skunduose Kauno apygardos teismui buvo tvirtinama, kad jie negali būti antrą kartą teisiami esą tuo pačiu pagrindu, nes jiems jau buvo skirtos administracinės naudos.
Pasak advokato A.Jokūbausko, pirmos instancijos teismas juos nubaudė nepagrįstai. Gynėjo tvirtinimu, apklausiant A.Šulnių ir S.Skersienę nebuvo tinkamai išaiškintos jų teisės.
