Už neapykantos kurstymą P.Valickui yra skirta 5 tūkst. eurų bauda. Antradienį atmetus skundą, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rudenį jį pripažino kaltu dėl kurstymo prieš homoseksualius asmenis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kandidato pasisakymų per Seimo rinkimų debatus, tiesiogiai transliuotų Lietuvos radijo ir televizijos bei portalo LRT.lt eteryje.
Teismas konstatavo, kad kalbėdamas politinių debatų laidoje, pasisakydamas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, jis peržengė politinės kritikos ribas, viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl įsitikinimų ar pažiūrų ir dėl seksualinės orientacijos.
„Dabar tiesiai šviesiai – lytys yra dvi ir jokių kitokių nėra. Čia yra gamtos kūrinys, o ne visokių filosofų iškrypėlių sumanymas. Dabar kitas dalykas: prisidengdami labai gražiais lozungais apie moterų gynimą, jie nori prastumti homoseksualistų pederastų šeimas, įteisinti kaip normalias šeimas. Ką tai reiškia: o tai reiškia, kad jie, iškrypėliai, tada galės įsivaikinti vaikus, įsivaikinti, ir įsivaikinę juos kankinti, išnaudoti, žaginti. Ir tai yra paslėpta forma bandoma prastumti pedofilijos legalizavimą“, – laidoje teigė politikas.
Pažeidė homoseksualių žmonių grupės orumą
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad apelianto teiginiai buvo nukreipti tiesiogiai į socialinę žmonių grupę (homoseksualus) jų lytinės orientacijos pagrindu taip siekiant juos paniekinti.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog P.Valickas, kaip politinės partijos narys, tuo metu buvo kandidatas į Seimą, todėl tam tikra prasme gali būti laikomas visuomenės nuomonės formuotoju.
„Atsižvelgiant į pasisakymo kontekstą – nacionalinio transliuotojo eteryje transliuojami politiniai debatai – neapykantą kurstanti informacija potencialiai pasiekė didelį žiūrovų ir klausytojų skaičių“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Teisėjai paskelbė, kad būtina atsižvelgti ir į bendrą socialinį kontekstą Lietuvoje dėl homoseksualų santykių, jų šeimų kūrimo, įsivaikinimo. Kadangi seksualinės mažumos susiduria su tam tikru neigiamu konservatyviu dalies visuomenės požiūriu, nuteistojo P.Valicko teiginiai akivaizdžiai vertintini kaip nekorektiški, yra niekinamojo pobūdžio ir keliantys grėsmę homoseksualių žmonių grupės lygiateisiškumui, jos, kaip bendruomenės, orumui.
Jie, pasak teismo, kelia niekuo neparemtas prielaidas dėl homoseksualių asmenų galimai daromų sunkių nusikaltimų prieš vaikus.
Prašė panaikinti nuosprendį
P.Valickas prašė panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad taip išsakė savo nuomonę politiniu klausimu, susijusią su šeimos samprata, Stambulo konvencijos ratifikavimu, nes šis teisės aktas neabejotinai sukels atitinkamas teisines pasekmes Lietuvos visuomenei.
Apelianto teigimu, jis kalbėjo ne apie konkrečius asmenis ar jų grupę, o apie reiškinius, t. y. apie homoseksualizmą, pederastiją, pedofiliją, o toks argumentuotas nuomonės išsakymas negali būti kriminalizuojamas. P.Valicko vertinimu, tokias kaip jo pažiūras viešai išreiškia nedaug žmonių, taigi jis yra teismo baudžiamas dėl savo įsitikinimų.
Nuteistasis pažymėjo, kad išsakydamas savo nuomonę nesiekė tyčiotis ar niekinti žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, neturėjo tikslo ką nors įžeisti, sumenkinti ar pažeminti.
Jis nurodė, kad teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas, jog jis politinėje kovoje panaudojo neteisėtas politinę kritiką peržengiančias priemones, kuriomis siekė galimų rinkėjų balsų.
Įstatymas tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lrytas.lt apie P.Valicką ir jo pasisakymus, dėl homoseksualių asmenų tiesiogiai transliuotų Lietuvos radijo ir televizijos bei portalo LRT.lt eteryje, rašė dar praėjusių metų rudenį.
Tuo metu P.Valicką Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu dėl kurstymo prieš homoseksualius asmenis. Tuo metu jam buvo skirta bauda, kurią P.Valickas buvo įpareigotas sumokėti per dvejus metus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka.
