Šleinių medžiotojų būrelio vadovas Valdas Pauliukonis, netoli Trakiškių turintis privataus miško plotą, stebėjosi, jog vilkai nepabūgo pulti avių prie pat visą parą judrios magistralės „Via Baltica“.
„Netoli tos vietos, kur buvo išpjautos avys, jaunuolyne aptikome 4–5 vilkų pėdsakus. Nuo jų ganyklose kasmet nukenčia aplinkinių gyventojų avys ir veršiai. Ir aš praradau kelis veršius.
Miške turime įrengę dvi vaizdo stebėjimo kameras. Viena jų užfiksavo vilką, kurį tik tokiu būdu ir matome. Vilkai gudrūs, miške mums, medžiotojams, į akis nepapuola. Medžioju 19 metų, tačiau vilko neteko nušauti“, – pasakojo V.Pauliukonis.
Jis tik atsiduso, išgirdęs, jog šiemet visame Marijampolės regione (Vilkaviškio, Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės) apylinkėse bus leidžiama sumedžioti tik tris vilkus: „Na, tada greit jų daugybė privis“.
V.Pauliukonis teigė, jog į Kalvarijos apylinkes atklysta vilkų ir iš pasienio su Lenkija brūzgynų, į kuriuos neįmanoma įkelti kojos.
„Per naktį nubėgti apie 40 kilometrų vilkui yra vieni niekai. Kalvarijos apylinkėse praėjusiais metais medžiotojai matė apie 20 vilkų, nors apskaitoje užfiksuoti tik kelių plėšrūnų pėdsakai.
Atklysta vilkų ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Rusijos miškų.
Vilkės palikuonių atsivedė balandžio mėnesį, todėl dabar jos kaip tik moko savo vilkiukus susirasti ir pulti grobį.
Gerai, kad valstybė atlygina ūkininkams žalą. Manau, jei miškuose būtų daugiau stirnų, vilkai nepjautų ganyklose gyvulių. Gamtoje turi būti pusiausvyra.
Ūkininkams siūloma ganyklas aptverti elektriniais piemenimis. Manau, jog tai yra tik šiek tiek veiksminga priemonė“, – teigė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Egidijus Baltrušaitis.
