Šleinių medžiotojų būrelio vadovas Valdas Pauliukonis, netoli Trakiškių
turintis privataus miško plotą, stebėjosi, jog vilkai nepabūgo pulti
avių prie pat visą parą judrios magistralės „Via Baltica“.
„Netoli tos vietos, kur buvo išpjautos avys, jaunuolyne aptikome 4–5
vilkų pėdsakus. Nuo jų ganyklose kasmet nukenčia aplinkinių gyventojų
avys ir veršiai. Ir aš praradau kelis veršius.
Miške turime įrengę dvi vaizdo stebėjimo kameras. Viena jų užfiksavo
vilką, kurį tik tokiu būdu ir matome. Vilkai gudrūs, miške mums,
medžiotojams, į akis nepapuola. Medžioju 19 metų, tačiau vilko neteko
nušauti“, – pasakojo V.Pauliukonis.
Jis tik atsiduso, išgirdęs, jog šiemet visame Marijampolės regione
(Vilkaviškio, Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės) apylinkėse
bus leidžiama sumedžioti tik tris vilkus: „Na, tada greit jų daugybė
privis“.
V.Pauliukonis teigė, jog į Kalvarijos apylinkes atklysta vilkų ir iš
pasienio su Lenkija brūzgynų, į kuriuos neįmanoma įkelti kojos.
„Per naktį nubėgti apie 40 kilometrų vilkui yra vieni niekai. Kalvarijos
apylinkėse praėjusiais metais medžiotojai matė apie 20 vilkų, nors
apskaitoje užfiksuoti tik kelių plėšrūnų pėdsakai.
Atklysta vilkų ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Rusijos miškų.
Vilkės palikuonių atsivedė balandžio mėnesį, todėl dabar jos kaip tik
moko savo vilkiukus susirasti ir pulti grobį.
Gerai, kad valstybė atlygina ūkininkams žalą. Manau, jei miškuose būtų
daugiau stirnų, vilkai nepjautų ganyklose gyvulių. Gamtoje turi būti
pusiausvyra.
Ūkininkams siūloma ganyklas aptverti elektriniais piemenimis. Manau, jog
tai yra tik šiek tiek veiksminga priemonė“, – teigė Marijampolės
regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos
inspekcijos vyresnysis specialistas Egidijus Baltrušaitis.