Kaip lrytas.lt sakė Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas vyr. leitenantas Kazimiras Bogdanas, Totoriškių ežero išminavimo operacija trečiadienį buvo sustabdyta apie 20 val., kadangi artinosi tamsa. Ketvirtadienį iš ryto operacija atnaujinta.
Išminuotojai į Trakus iškviesti po to, kai Totoriškių ežero dugne patyręs nardymo instruktorius Gintautas Krakauskas ir Vilniaus miesto aplinkos apsaugos pareigūnas Jonas Bacevičius po vandeniu rado Antrojo pasaulinio karo palikimą – keturias minosvaidžio minas.
Sprogmenys buvo pastebėti maždaug 3 metrų gylyje, netoli maudyklos lieptelio, nuo kurio į vandenį šokinėjo vaikai.
„Nusileidę prie dugno iš pradžių pamatėme vieną mažą sprogmenį. Pakėlę akis matėme, kaip tiesiai virš minų vandenyje turškiasi vaikai. Jie plaukiojo, taškėsi vandeniu. Gerai, kad nesiekė dugno. Šioje vietoje vandens telkinys gilėja staigiai. Visai netoli pastebėjome dar tris didesnius sprogmenis“, – pasakojo nardymo centro „Diugonis“ instruktorius G.Krakauskas.
Iš Kauno atvykęs kariuomenės išminuotojas, parengtas dirbti po vandeniu, tris minas iškėlė iš ežero dugno. Paaiškėjo, kad tai yra rusiškos 82 mm minosvaidžio minos. Išminuotojai taip pat nustatė, kad jos nebuvo iššautos, minos be sprogdiklių. Gali būti, kad jos buvo tiesiog sumestos į vandenį.
Nuspręsta ketvirto sprogmens paiešką atidėti ketvirtadieniui. Rastos minos buvo sunaikintos Senųjų Trakų karjere, o įvykio vieta per naktį buvo saugoma.
Rasta daugiau sprogmenų, nei tikėtasi
„Šiandien (ketvirtadienį – red. past.) į Trakus atvyko narų grupė iš Kauno ir tęsė paiešką. Jau surasta ir ketvirtas sprogmuo. Tai irgi 82 mm minosvaidžio mina. Apžiūrint ežero dugną aptiktas ir dar vienas sprogmuo – rankinė granata. Ji irgi jau iškelta į krantą, narai dirba toliau“, – ketvirtadienį vidurdienį lrytas.lt sakė vyr. ltn. K.Bogdanas.
Kad ežero dugne rasta ir daugiau sprogmenų, vietos gyventojų nenustebino. Dar trečiadienį jie pasakojo, kad Totoriškių ežere sprogmenų buvo rasta ir anksčiau. Anot trakiškių, netoli ežero buvo vokiečių Gestapo būstinė, buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės dalinys. Seni vietiniai žmonės teigia, kad rusų pajėgų antpuolis Trakuose buvo labai galingas ir staigus, todėl vokiečiai dalį savo amunicijos ir sprogmenų nuskandino, kad šie neatitektų priešams.
O ir atėjus rusams, NKVD karininkai į ežerą mesdavo gyventojų atiduotus ginklus ir amuniciją. Tarp gyventojų sklinda net legendos apie ežere nuskendusį rusų tanką, kuris riogso 14 metrų gylyje.
„Išminuotojai juokauja, kad tokiais atvejais kiekvienas kaimo ežeras turi po nuskendusį tanką. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju sprogmenų ežere iš tiesų gali būti ir daugiau. Dažnai būna, kad pradinė informacija apie rastus sprogmenis nepasitvirtina. Tačiau šiuo atveju informacija pasitvirtino pilnai, mes jau radome ir daugiau sprogmenų“, – sakė Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas.
Vandenyje išsilaiko geriau
Pasak vyr. ltn. K.Bogdano, sezono metu, kai galima nardyti, kariuomenės išminuotojai per mėnesį vidutiniškai 1-2 kartus vis vyksta neutralizuotų sprogmenų, rastų vandens telkiniuose. Tai rodo, kad vandenyje sprogmenų dar yra likę.
Kad vandenyje gulintys sprogmenys kelia didesnį pavojų, nei aptinkami sausumoje, išminuotojai sako negalintys patvirtinti.
„Bet koks sprogmuo, jei su juo nesielgiama netinkamai, jei jis nėra judinamas, pats nesprogsta. bent jau mūsų praktikoje dar nėra buvę atvejo, kad sprogtų pats. O vandenyje sprogmenys kartais išsilaiko net geriau, nei aptinkami sausumoje. Svarbiausia, pamačius tokį daiktą, jo neliesti ir nejudinti“, – įspėja išminuotojas.
