Vytautas J. prieš kurį laiką glaudėsi kitame namo bute. Tačiau savininkai nusprendė jį parduoti, todėl savo kampo neturintis Vytautas J. turėjo išsikraustyti.
Vyras neieškojo pastogės toli – užėmė antrame aukšte esantį butą, kuriame seniai niekas negyvena.
Šis būstas yra avarinis. Lubos įlūžusios, nuo slenksčio iki slenksčio nutiestos lentos – supuvusiomis grindimis vaikščioti negalima, nes žmogus nugarmėtų į pirmą aukštą.
Vakar apie 4 val. ryto šiukšlėmis, baldų nuolaužomis užverstame kambaryje gulintis vilkaviškietis pajuto dūmus ir pastebėjo, kad smilksta čiužinys.
Vėliau benamis teigė, kad tąnakt jį kamavo nemiga, todėl beprasidedantį gaisrą jis pastebėjo pačiu laiku.
Ugniagesiai teigė, kad jei Vytautas J. būtų miegojęs, tikrai būtų ne tik pats žuvęs gaisre, bet ir supleškinęs visą šešių butų namą.
Vyriškis, pamatęs, kokią grėsmę sukėlė dėl neatsargaus rūkymo, pats bandė gesinti čiužinį ir žadino kaimynus, kad jie iškviestų ugniagesius.
Jie iš dūmuose skendinčių patalpų vyriškį išvedė į lauką, rusenantį čiužinį perliejo vandeniu ir išmetė į lauką.
Po gaisro Vytautas J. liko tame pačiame bute. Ugniagesiai benamį įspėjo, kad neatsargiai elgdamasis jis kelia didelį pavojų sau ir aplinkiniams. Žūties išvengęs vilkaviškietis nelabai sielojosi dėl šio įvykio ir nuolat laidė juokelius.
