69 metų žudikas Pranas Kenstavičius, ilgą laiką konfliktavęs su kaimynais, ryžosi kraupiam poelgiui – paleido mirtinus šūvius į 79 metų Zinaidą Aleksejevą ir jos žentą 57 metų Anatolijų Nemkovą, o paskui, jau atvykus policijai, ir pats nusišovė.
Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
Po tragedijos sunkiai atsigauti sekasi mylimos močiutės Z.Aleksejevos netekusiai jos anūkei. Tačiau moteris pripažino, kad aukų šioje istorijoje galėjo būti ir daugiau.
Motina išvyko ryte į Vokietiją
Kaimyno aukomis tapę Z.Aleksejeva ir jos žentas A.Nemkovas buvo pašarvoti toje pačioje Tauragės gedulo namų salėje. Mylimos močiutės gedinti Z.Aleksejevos anūkė guodėsi tik tuo, kad dėl laimingo atsitiktinumo tokios pat lemties pavyko išvengti jos motinai, o galbūt ir jai pačiai su vyru ir vaikais.
„Mano mama Liudmila Mozerienė į Vokietiją slaugyti senolių turėjo išvykti sekmadienį, tačiau pasikeitus autobuso maršrutui kelionę teko paankstinti. Mama į Vokietiją išvažiavo šeštadienį ryte, o tragedija įvyko tos pačios dienos vakare.
Tądien pas močiutę neužsukome ir mes su vaikais, nors čia dažnai leisdavome laiką“, – sakė nužudytos moters anūkė.
Brolį kurstė sesuo?
Pasak Z.Aleksejevos anūkės, atsikraustęs į Eidintus P.Kenstavičius iš pradžių elgėsi normaliai.
„Viskas prasidėjo po to, kai mano močiutės kaimynystėje įsikūrė iš Vokietijos su vyru čia gyventi persikrausčiusi P.Kenstavičiaus sesuo Liudvyda.
Jai nepatiko viskas – ir mūsų vaikų žaidimai, ir iš kaimyno tvarto sklindantis kvapas, ir neva per garsiai grojanti muzika. Prasidėjo skundai, fotografavimai, filmavimai. Aš manau, kad Liudvyda ėmė kurstyti ir prieš mus nuteikinėti savo brolį P.Kenstavičių.
Viena kaimynė neapsikentusi šių priekabių pardavė sodybą ir išsikraustė gyventi kitur, o mano mama – tvirto būdo moteris. Ji nusileisti neketino ir į jų skundus atsakė tuo pačiu“, – sakė Z.Aleksejevos anūkė.
Negailėjo ir gerų žodžių
Apie dviejų žmonių žudiku tapusį P.Kenstavičių Eidintų kaimo žmonės atsiliepė nevienareikšmiškai. Eidintuose augęs P.Kenstavičius vėliau išvyko į didmiestį.
Gyveno Kaune, turėjo verslą, kartu su sūnumis gręždavo giluminius gręžinius. Sulaukęs pensinio amžiaus jis susitvarkė mirusių tėvų sodybą Eidintuose ir persikėlė čia gyventi su žmona.
Savo sodybą išpuoselėjęs P.Kenstavičius be darbo nesėdėjo. Kurį laiką jis dar dirbo apsaugininku viename Tauragės prekybos centre. Paklaustas, kodėl nesiilsi išėjęs į pensiją, vyras atsakydavo, kad nori prasiblaškyti.
„Nors toks poelgis daug ką nubraukė, būčiau neteisi sakydama, kad P.Kenstavičius buvo blogas žmogus. Kai vienam automobilius remontavusiam Eidintų kaimo gyventojui sudegė garažas, Pranas ištiesė pagalbos ranką – supirko padegėliui instrumentų darbui. P.Kenstavičius turėjo savo miško, tad vis važiuodavo jo tvarkyti.
Šį mišką matę žmonės sakė, kad po Prano įdėto triūso jis tapo panašus į parką. Eidintuose yra daugiabučių namų, kurių gyventojai šalia dirba po lopinėlį žemės. Pranas savo traktoriuku už simbolinį mokestį šią žemę močiutėms suardavo. Ir mūsų bendruomenei jis buvo naudingas – talkininkaudavo rengiant bendruomenės šventes“, – sakė Eidintų bendruomenės pirmininkė Vaida Laugalienė.
Vyras jautė savo vertę
Tiesa, bendruomenės pirmininkė pastebėjo, kad Pranas bendraudavo ne su bet kuo.
„Jis mėgo jaustis reikalingas, reikšmingas, jautė savo vertę. Šiaip buvo inteligentiškas, pasitempęs, su moterimis galantiškas vyras. Jam nebuvo gaila ir kokiam latriukui butelį dovanoti. Vargingai gyvenančiam kaimynui jis nupirko chemikalų, kad jis galėtų nupurkšti savo pievą.
Manau, kad jam paprasčiausiai nepatiko tie, kurie jam prieštaravo. O velionės Z.Aleksejevos duktė L.Mozerienė – būtent tokia. Tai moteris, mokanti apginti savo nuomonę“, – sakė V.Laugalienė.
Apie nužudytuosius – tik geri žodžiai
Blogo žodžio Eidintų bendruomenės pirmininkė negalėjo pasakyti ir apie P.Kenstavičiaus aukomis tapusius žmones.
Pretenzijų iš kitų kaimynų dėl Z.Aleksejevos ir jos šeimos narių pirmininkė nebuvo sulaukusi.
Apie Z.Aleksejevos žentą Latvijos pilietį A.Nemkovą V.Laugalienė atsiliepė kaip apie ramų, darbštų žmogų, kuris pats tvarkė ir gražino uošvės namą.
Trenkė moteriai per veidą
Iš kitų Eidintų gyventojų ko nors blogo neteko išgirsti ir apie P.Kenstavičių. Su vienais vyras bendravo artimiau, su kitais ne, tačiau sveikinosi.
Tiesa, daug kam įstrigo prieš dvejus metus per kaimo bendruomenės gegužinę kilęs incidentas.
Kai į gegužinę atėjo į P.Kentavičiaus nemalonę dėl nuo jų tvarto sklindančios smarvės užsitraukę kaimynai, nuo stalo pakilęs jau kiek įkaušęs P.Kenstavičius priėjo prie moters ir nieko nesakęs trenkė jai per veidą.
Po to vyras vėl lyg niekur nieko sugrįžo prie stalo.
Į kitą gegužinę išpuolį patyrę kaimynai jau nebėjo.
Prieš šaudynes – poilsis kurorte
Kas P.Kenstavičiui sukėlė įtūžį praėjusį šeštadienį, eidintiškiai tik spėliojo.
Kalbinti žmonės sakė, kad Pranas buvo neseniai sugrįžęs iš poilsinės kelionės – vyras ilsėjosi viename Ispanijos kurorte.
Kodėl po tokio poilsio sugrįžęs namo jis prisigėrė, o prisigėręs griebėsi ginklo ir patraukė žudyti kaimynų, liko mįslė, kurią galbūt įmins dėl šios tragedijos ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai.
Buvo policijos rėmėjas
Mirtinus šūvius P.Kenstavičius paleido iš legaliai įsigyto pistoleto „Glock-17“, kurio dėtuvėje telpa 15 šovinių.
Be pistoleto, vyras namuose laikė ir lygiavamzdį šautuvą.
Leidimas įsigyti pistoletą ir lygiavamzdį šautuvą P.Kenstavičiui buvo išduotas 2014 metais.
Patikrinimas dėl ginklo laikymo sąlygų, per kurį jokių pažeidimų nebuvo rasta, P.Kenstavičiaus namuose buvo atliktas šiemet vasario 19 dieną.
Į pensiją išėjęs ir pastaruoju metu niekur nedirbęs P.Kenstavičius buvo policijos rėmėjas.
Skundai – mažareikšmiai
Du žmones nušovęs vyras anksčiau į policijos akiratį nebuvo patekęs – jis nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka.
Policija iš tarpusavyje nesutariančių kaimynų buvo gavusi nemažai pranešimų dėl triukšmo, nesutarimų, tačiau išnagrinėję šiuos skundus pareigūnai teisės pažeidimo požymių nenustatė.
