Pritrūkti pedagogų gali jau netrukus
Specialistės teigimu, Lietuvos švietimo sistemai reikia jau naujos injekcijos, jaunų ir kvalifikuotų švietimo specialistų.
„Lietuvoje pedagogų amžiaus vidurkis yra maždaug 51 metai. Jei pasižiūrėtumėme į kitas šalis, pavyzdžiui, labai dažnai minimas Singapūras, pasižymintis aukštais akademiniais rezultatais, tai mokytojų amžiaus vidurkis siekia 26-30 metų. Matome labai didelius skirtumus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo VDU švietimo kanclerė.
Kodėl taip nutiko? Pasak L.Kaminskienės, jau maždaug penkerius metus pastebimas ryškus stojančiųjų į pedagogikos studijų programą skaičiaus kritimas.
„Tas laiko tarpsnis nepadėjo užpildyti augančio pedagogų trūkumo. Jeigu realizuosis vyresniųjų pedagogų sprendimas palikti savo veiklą, tai Lietuva tikrai susidurs su didele problema, mokyklose trūks specialistų“, – aiškino ji.
Kanclerės teigimu, priemonių reikėtų imtis jau dabar – pavyzdžiui, skatinti pedagogikos studijas rinktis net ir tuos, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą.
„Turime atverti pedagogų rengimo būdus, tai yra, nesifokusuoti tik į bakalauro studijas, bet vienodai skatinti atėjimą į pedagogikos studijas ir šią profesiją nuosekliuoju būdu – jau kai žmonės yra baigę bakalauro studijas kurioje nors kryptyje. Kartais matome, kad tai yra žmonės, kurie baigia magistro studijas ar doktorantūrą, ir priima sprendimą ateiti į mokyklas.
Dar vienas būdas, kuris taip pat yra augantis – gretutinės studijos. Jau studijų metu tie, kurie studijuoja ne pedagogikos programose, kaip gretutinę specializaciją renkasi pedagogiką“, – kalbėjo L.Kaminskienė.
Ji kaip gerą sprendimą išskyrė ir pedagogų perkvalifikavimą, kai jau dirbantys mokytojai įgyja dar vieną papildomą kvalifikaciją ir tai jiems atveria kur kas daugiau galimybių dirbti.
Prestižine profesija dar netaps?
Pasak kanclerės, pastaruoju metu pastebimas stojančiųjų ne tik į pedagogikos, bet ir į tiksliuosius mokslus skaičiaus mažėjimas – vis mažiau jaunuolių renkasi chemiją, biologiją, informatiką, gamtos mokslus. Pažymima, kad su tuo susiduria ne tik Lietuva, bet ir daugelis pasaulio valstybių.
„Priežastys įvairiausios – galbūt keičiasi šių mokslų pritaikomumas praktikoje, kitas dalykas – lėtai kinta mokyklose dėstomas turinys, kuris išlieka dar pakankamai sausas, teoriškas. Trūksta darbo laboratorijose, lauko aplinkose, kas tikrai paskatintų jaunuolius rinktis šias specialybes.
Manau, kad čia reikėtų labai stipriai dirbti tiek pedagogus rengiančioms institucijoms, tiek dirbti ir su verslu. Ten, kur ateina gamtos mokslus baigiantys specialistai, viešinti galimybes, rodyti patrauklumą, nes šiuolaikinis pasaulis, verslas ir mokslas tikrai labai stokoja šių specialistų“, – pastebėjo VDU švietimo kanclerė.
Paklausta, ar iki 2025-ųjų mokytojo profesija dar gali tapti prestižine, specialistė teigė, kad nuveikti reikia dar labai daug.
„Dabar yra daugiau kalbėjimo, o labai realių žingsnių dar tikrai nematome. Čia turime kalbėti ne tik apie socialinius aspektus, bet ir apie pačių pedagogų profesionalumą.
Kalbant apie profesijos prestižą, yra objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Subjektyvioji yra tada, kai patys mokytojai vertina tą profesiją, ir labai įdomu, kad daugelyje šalių pedagogai savo profesiją yra labiau linkę vertinti kritiškai.
Lietuvoje, jeigu pasižiūrėtumėme į tyrimų rezultatus, matome, kad viešas diskursas yra labiau neigiamas, negu teigiamas, ir šios tendencijos nedidina šios profesijos prestižo“, – aiškino L.Kaminskienė.
