Juose – ir jau visiems gerai pažįstamos mokyklos bei aukštojo mokslo įstaigos, ir joms ant kulnų lipantys kiti žaidėjai.
Šių reitingų dėmesio centre – geriausiai jaunuolius paruošiančios mokyklos ir šviežiausios švietimo tendencijos. Pavyzdžiui, jau pastebima, kad į vadinamąsias prestižines gimnazijas įstoti tapo sunkiau nei į universitetus.
Taip pat, tvirtina žurnalo „Reitingai“ rengėjai, tampa aišku, kad net ir toje pačioje gatvėje esančių gimnazijų lygis gali skirtis 3–4 kartus, kelią toliau taip pat sparčiai skinasi privačios mokyklos.
Kokios naujienos šiemet?
Pateikiame šių metų gimnazijų vertinimą pagal mokinių rezultatus.
Matematikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. LSMU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. Vilniaus V. Kačialovo gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Kauno jėzuitų gimnazija
Informatikos geriausiai išmoko:
1. Kaišiadorių raj. Rumšiškių A. Baranausko gimnazija
2. Vilniaus A. Puškino gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. Klaipėdos licėjus
Chemijos geriausiai išmoko:
1. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
2. Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Klaipėdos licėjus
Fizikos geriausiai išmoko:
1. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Šv. Juozapo mokykla (Vilnius)
5. KTU gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno jėzuitų gimnazija
4. Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija
5. LSMU gimnazija
Ekonomikos ir verslumo geriausiai išmoko:
1. Kauno jėzuitų gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus V. Kačialovo gimnazija
Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko:
1. Kauno jėzuitų gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno J. Jablonskio gimnazija
4. Ignalinos Č. Kudabos gimnazija
5. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija
Kaip teigė žurnalo „Reitingai“ atstovai, vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė, valstybinių ir savivaldybių gimnazijų, padedančių abiturientams pasiekti jų akademinių galimybių maksimumą, dar sumažėjo.
Pažymima, jog švietimo kokybės standartus vis labiau diktuoja keletas privačių mokyklų, taip pat tos, kurios mokinius atsirenka pačios.
„Mokyklų vadovai, vertindami pastarąją valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, viena vertus džiaugėsi, kad dar niekada istorijoje nebuvę tiek 100-ukų, kita vertus, visi supranta, kad didžiuma jų nebuvo sąžiningai „uždirbti“.
Tuo pat metu direktoriai pastebi, kad labai nykiai atrodė ir trikdė klaidos VBE užduotyse. Viena kalbintų gimnazijų direktorė atvirai klausė, ar galima dar labiau nusiristi, kai matai, kad valstybinių brandos egzaminų užduotis rengia ekspertai/profesionalai, bet jos tokio lygio, kad abiturientams teko egzamino metu taisyti klaidas: tiek dalykines, tiek gramatikos.
Tad, pasak šios pašnekovės, apie kokį mokytojo profesijos prestižą mes kalbame, kai negebame pademonstruoti pedagoginių ekspertinių kompetencijų?
Jaunuoliams, anot kitos kalbintos gimnazijos direktorės, yra sunku suprasti, kaip švietimo srityje ir ypač kalbant apie baigiamuosius egzaminus, gali būti tiek neprofesionalumo ir net nekompetencijos“, – pristatydami skaičius tvirtino „Reitingų“ atstovai.
Žurnalistai priminė, kad šiemet grupė abiturientų tėvų kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydami ištirti galimus abiturientų teisių pažeidimus, Lietuvoje chaotiškai organizuojant brandos egzaminus.
„Taigi, garsas apie ydingai organizuojamus ir vykdomus egzaminus jau peržengė mūsų valstybės sienas.
Paradoksalu, bet dėl visų šių nesusipratimų kaltų nėra. Iki pat šiandien nėra nė vieno atsakingo ar kalto už šiais metais per valstybinius brandos egzaminus padarytas klaidas“, – teigė žurnalo atstovai.
Be tradiciškai pateikiamų valstybinių brandos egzaminų, tokių kaip lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, istorijos ir geografijos rezultatų lentelių, reitinguose atsirado ir naujos: ekonomikos, filosofijos, inžinerinių technologijų, lenkų kalbos (gimtakalbiams) ir rusų kalbos (gimtakalbiams).
„Tačiau šiemet nepateikiame vokiečių ir prancūzų kalbų vertinimų, nes nepaisant viešų politikų kalbų apie šių užsienio kalbų svarbą ir plėtrą, realiai laikančių šių kalbų VBE kasmet mažėja.
Vokiečių kalbos VBE laikė tik pavieniai mokiniai 20-yje šalies mokyklų, o prancūzų kalbos VBE – tik šešiose gimnazijose, tad nėra ką ir su kuo lyginti.
2025 m. laidos abiturientai yra pirmoji karta, kuri nuo 2023 m. mokėsi pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą. Tai pirmoji laida, kuri laikė į dvi dalis išskaidytą valstybinį brandos egzaminą: pirmą jo dalį – vienuoliktoje klasėje, o antrąją – dvyliktoje klasėje. Dalykiniame vertinime pateiktas bendras, tai yra abiejų laikytų VBE dalių, vidurkis.
Bet, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet dalykiniame reitinge pateikiame ne visų gimnazijų, kurių Lietuvoje yra apie 350, kiekvieno dalyko, kurį laikė abiturientai, vidurkius, o tik 60-ies gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai“, – tvirtino žurnalo „Reitingai“ atstovai.
Kaip sekasi aukštosioms mokykloms?
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė ir lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.
Iš viso buvo vertintos 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys bei 83 magistrantūros studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas lyderiauja 40-yje bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių specialistų rengime bei 37-iose magistrantų rengimo studijų kryptyse.
2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 11-oje bakalaurų rengimo studijų krypčių ir 11-oje magistrantų rengimo studijų krypčių.
3. Kauno technologijos universitetas lyderiauja 7-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 13-oje magistrantų rengimo studijų krypčių.
4. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje bakalaurų ir vientisųjų studijų specialistų rengimo krypčių ir 7-ose magistrantų parengimo studijų kryptyse.
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas lyderiauja 7-ose bakalaurų ir vientisųjų studijų specialistų rengimo kryptyse ir 3-ose magistrantų rengimo studijų kryptyse.
6. Klaipėdos universitetas pirmauja 4-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magistrantų rengimo studijų kryptyse; Vilniaus dailės akademija taip pat pirmauja 4-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magistrantų parengimo studijų kryptyse; o Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 3-ose magistrantų parengimo studijų kryptyse.
7. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 3-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magistrantų parengimo studijų kryptyse.
8. Lietuvos sporto universitetas lyderiauja 2-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 1-oje magistrantų rengimo studijų kryptyje.
9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja vienoje bakalauro studijų rengimo krypčių ir 1-oje magistrantų parengimo studijų krypčių.
10. Mykolo Romerio universitetas lyderiauja vienoje magistrų rengimo studijų kryptyje.
Taip pat pristatytas iš viso 48 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimas. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija lyderiauja 20-yje profesinių bakalaurų rengimo studijų krypčių.
2. Kauno kolegija pirmauja 9-iose studijų kryptyse.
3. Lietuvos inžinerijos kolegija lyderiauja 5-iose vertintose studijų kryptyse.
4. Panevėžio kolegija pirmauja 4-iose studijų kryptyse.
5. Klaipėdos valstybinė kolegija ir VILNIUS TECH universiteto Jūreivystės akademija lyderiauja 2-ose studijų kryptyse.
6. Po vieną profesinio bakalauro rengimo kryptį, kurioje lyderiauja, turi: Utenos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus dizaino kolegija ir Vilniaus verslo kolegija.
Kai kurios tendencijos priverčia susimąstyti
Reitingų rengėjai šiemet dėmesį atkreipia ir į kelias pastaruoju metu stebimas tendencijas. Pavyzdžiui, pastebima, kad įstoti į prestižines gimnazijas jau tampa sunkiau nei į universitetus.
„Pastaraisiais metais, o ypač šiemet, konkursai į Lietuvos aukštąsias mokyklas kur kas mažesni nei į stiprias, prestižines gimnazijas. Kalbant konkrečiai, šalies universitetuose inžinerijos studijų programose konkurencija buvo minimali – į vieną valstybės finansuojamą vietą pretendavo vidutiniškai 1,14 pretendento, į vieną vietą teisės studijų programose – 1,84 pretendento, medicinos studijų programose – 1,94 pretendento, sporto studijų programose – 2,45 pretendento, verslo ir viešosios vadybos studijų programose – 3,76 pretendento.
Ir čia pavardinome kryptis, kur konkurencija ir konkursai tarsi ir didesni, bet iš tikrųjų daug kur jie sukasi apie vieną pretendentą į vieną studijų vietą, o kai kur – net 0,8–0,9 pretendento į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą.
O dabar pažvelkime, kokie konkursai pastaraisiais metais yra į stiprias šalies gimnazijas – tiek į atrankines, tiek į pažangias neatrankines. Taigi, norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų šiemet buvo tiek daug, kad susidarė konkursas – 4,8 pretendento į vieną vietą.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje į vieną vietą pretendavo po 4,21 pretendento, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – net 4,81 pretendento. Išties sunku šiemet patekti buvo ir į Vilniaus jėzuitų, ir į Vilniaus Vytauto Didžiojo, ir į Vilniaus S. Daukanto, ir į Vilniaus Gabijos gimnazijas.
Panašus vaizdas ir Kaune. Stipriausiose gimnazijose konkursai čia siekė po 3–4 pretendentus į vieną vietą. Kalbame apie tokias mokyklas, kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ar Kauno jėzuitų gimnazija“, – teigiama analizėje.
Dar viena tendencija – net toje pačioje gatvėje esančių gimnazijų lygis gali skirtis 3–4 kartus.
„Niekur nėra paskelbta, kad gimnazijų tikslas – ruošti darbininkus arba bedarbius, bet kai kurios tai daro. Ar stulbinamai sąlygomis skiriasi Daugai ir Pivašiūnai? Lyg ir ne: abu šie miesteliai yra Alytaus rajone. Bet štai jų dvyliktokų tolesni keliai skiriasi kardinaliai: iš Daugų gimnazijos daugiau nei du trečdaliai abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas, universitetus ir kolegijas, o iš Pivašiūnų – nulis. Iš Pivašiūnų gimnazijos 44,44 proc. baigusiųjų nuėjo dirbti, o dar 44,44 proc. niekur nei įstojo, nei dirba.
Arba dar vienas pavyzdys – Ukmergė. Joje veikia dvi gimnazijos: A. Smetonos ir J. Basanavičiaus. Abi jos yra ne tik tame pačiame mieste, bet net toje pačioje gatvėje ir atstumas tarp jų – vos 40 metrų. Bet štai skirtumai tarp jų rezultatų tokie dideli, lyg lygintume šimtais kilometrų nutolusias mokyklas, kurių viena veikia didmiestyje, kita – kaime, ir gal net amžiai skirtingi.
Panašus vaizdas ir skirtumai tarp mokyklų ir Utenos mieste, taip pat Telšiuose. Beje, stipriai stebina ir glumina tai, kad didžiausi skirtumai tarp mokyklų yra ne periferijoje, ne regioninėse, o didmiesčių savivaldybėse. Ir tie skirtumai tarp mokyklų pagal įvairiausius pjūvius sudaro 2–6 kartus“, – teigė „Reitingų“ atstovai.
Pažymima ir tai, jog per 13-ka metų privačių mokyklų skaičius Lietuvoje spėjo išaugti jau tris kartus. 2013 metais Lietuvoje tebuvo 35 privačios mokyklos, o dabar jų jau yra 106. Tačiau valstybinių ir savivaldybių mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1200 iki 776.
„Šiuo metu privačiose Lietuvos mokyklose mokosi 29 149 mokiniai, ir tai sudaro jau beveik 8 proc. visų mokinių.
Greičiausiai tai signalizuoja apie kintantį dalies šeimų požiūrį: auga nusivylimas chaosu švietimo sistemoje, didėja liūdesys dėl pradėtų labai prastai parengtų reformų, gilėja neviltis dėl mokinių interesų ignoravimo, erzina perpildytos klasės didžiųjų miestų mokyklose (30–34 mokiniai klasėje), todėl darosi net labai aišku, kodėl šeimos pradeda ieškoti alternatyvų valstybinėms ir savivaldybių mokykloms“, – teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistai.