Kaip teigiama VU pranešime spaudai, P. Repšys yra laikomas vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų.
„Profesorius derina kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją. Tai – medaliai, skirti istorinėms ir istorija virstančioms asmenybėms, ryškią istorinę dimensiją turintys religinės dailės kūriniai – Varnių katedros altoriaus antepedijus, skirtas Žemaičių krikštui, reljefas „Lietuvos krikšto tūkstantmečiui“ su Lietuvos krikštytojais ir šventaisiais, paminklas dailininko bičiuliui, poetui Sigitui Gedai Užupyje“, – teigiama universiteto pranešime.
VU Lituanistikos centro antrajame aukšte eksponuojama prof. P. Repšio sukurta freska „Metų laikai“. 1974–1986 m. nutapytame kūrinyje vaizduojami įvairūs lietuvių papročiai, kurie apima visą metų ciklą ir kartu pasakoja ilgamečių papročių epą.
Susiję straipsniai
Grafikas prof. P. Repšys yra ir VU vėliavos, herbo, antspaudo ir kitų heraldinių ženklų kūrėjas. Pagal profesoriaus projektą sukurta VU Didžiajame kieme esanti Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui, VU įkūrėjui Steponui Batorui skirta atminimo plokštė. Profesorius taip pat yra sukūręs bareljefą „Išnykusioms baltų gentims“.
Tuo metu, anot VU, M. Ferraris yra vienas žymiausių šiandienos italų filosofų, Turino universiteto profesorius, šio universiteto tyrimų centrų „LabOnt“ ir „Scienza Nuova“ prezidentas, žurnalo „Rivista di Estetica“ vyriausiasis redaktorius.
Kaip skelbia universitetas, M. Ferrario figūra simbolizuoja ilgametį Turino universiteto ir VU bendradarbiavimą filosofijos srityje.
Nuo 2008 metų VU Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Turino universiteto Filosofijos katedra yra užmezgę intensyvų teorinį ir mokslinį dialogą – vyksta mainai, rengiamos bendros konferencijos, leidžiamos bendros mokslinės publikacijos.
VU pažymi, kad M. Ferraris gerokai prisidėjo prie beveik 18 metų trunkančių profesorių dėstymo vizitų mainų, ne kartą lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas VU, dalyvavo konferencijose.
Per savo mokslininko karjerą M. Ferraris pasižymėjo mažiausiai šešiose studijų srityse – hermeneutikos istorijoje, estetikoje, socialinėje ontologijoje, metafizikoje, technologinėje antropologijoje ir ekonomikos filosofijoje.