Šiandien regionuose daug kalbama apie potencialą, kurį galima išnaudoti stiprinant ryšį tarp mokymo ir darbo rinkos. Vis dažniau švietimo ir verslo atstovai sutaria, kad viena veiksmingiausių priemonių šiai situacijai keisti yra pameistrystė – mokymosi forma, leidžianti profesijos mokytis derinant teorines žinias su darbu tikroje darbo aplinkoje. Pameistrystė ne tik padeda įgyti įgūdžių, bet ir formuoja atsakomybės pojūtį bei suvokimą apie profesiją.
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla per kelerius pastaruosius metus tapo aktyvia pameistrystės diegėja regione. Mokyklos patirtis rodo, kad gerai veikianti partnerystė su verslu gali ne tik pagerinti mokinių pasirengimą darbo rinkai, bet ir stiprina vietos ekonomiką. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesniuose miestuose.
Programų pasirinkimas – nuo statybų iki socialinių paslaugų
Susiję straipsniai
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla siūlo platų profesinio mokymo spektrą. Čia galima įgyti apdailininko, transporto priemonių remontininko, padavėjo ir barmeno, virėjo, apskaitininko, individualios priežiūros darbuotojo, pedagogo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo ar suvirintojo specialybes. Visose programose galima rinktis pameistrystę, kuri leidžia greičiau pastebėti asmeninius gebėjimus ir juos tikslingai plėtoti.
„Pameistriais dažniausiai tampa socialinės bei statybų sričių mokiniai. Ypač populiarios ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, pedagogo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo ir apdailininko programos“, – sako mokyklos profesinio skyriaus vedėja Daiva Tumelionytė.
Tai natūralu – šios profesijos tiesiogiai susijusios su kasdieniais visuomenės poreikiais ir paslaugų kokybe, jų specialistai regione nuolat reikalingi, o praktiniai įgūdžiai čia – itin svarbūs. Mokiniai, pasirinkę pameistrystę, nuo pat pradžių įsitraukia į darbo procesus ir greitai supranta, kokių gebėjimų iš jų tikimasi. Tai skatina pasitikėjimą savimi ir padeda formuoti profesinę tapatybę dar nebaigus mokslų.
Partnerystė su verslu yra abipusė nauda
Pameistrystės sėkmė labai priklauso nuo glaudaus ryšio su darbdaviais. Mokykla aktyviai bendradarbiauja su vietos verslais ir kviečia juos įsitraukti į mokymo procesą. Neretai iniciatyva kyla ir iš pačių darbdavių, kurie ieško būsimų darbuotojų, o mokykla tampa svarbiu tarpininku tarp jaunimo ir darbo rinkos.
„Įmonės dažnai pačios kreipiasi į mus, prašydamos rekomenduoti atsakingus ir gerai besimokančius mokinius pameistrystei“, – pasakoja D. Tumelionytė.
Bendradarbiavimas su įmonėmis vyksta įvairiomis formomis: organizuojami susitikimai, profesinio orientavimo renginiai, prisistatymai mokykloje. Darbdaviai taip pat dalijasi patirtimi, dalyvauja mokinių kompetencijų vertinime. Ši sąveika padeda užtikrinti kad mokymo turinys išliktų aktualus ir atitiktų rinkos poreikius.
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla nuolat bendradarbiauja su 7–10 partnerių. Daugiausia tai automobilių servisai, statybos įmonės, vaikų darželiai, mokyklos, socialinės globos namai bei socialinių paslaugų centrai. Toks partnerių tinklas leidžia užtikrinti įvairiapusę praktinę patirtį skirtingose veiklos srityse.
Pameistrystę vadina investicija, kuri atsiperka
Nors pameistrystė reikalauja papildomo dėmesio ir laiko, vis daugiau darbdavių ją vertina kaip ilgalaikę investiciją. Įsitraukti į pameistrystę juos skatina galimybė užsiauginti darbuotoją pagal savo poreikius ir nuo pirmųjų dienų supažindinti su darbo specifika.
Darbdaviai neslepia, kad pameistrystė padeda spręsti ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. „Įmonės siekia, kad pameistriai taptų jų būsimais darbuotojais“, – teigia D. Tumelionytė.
Darbdaviams itin svarbu aiškumas: suprantama tvarka, sklandus bendradarbiavimas su mokykla ir pagalba sprendžiant organizacinius klausimus. Aiški struktūra padeda išvengti nesusipratimų ir didina pasitikėjimą procesu.
Kodėl mokiniai renkasi pameistrystės kelią?
Pameistrystė vis labiau įtraukia ir pačius mokinius. Pagrindinė priežastis – galimybė mokytis dirbant. Didžiąją laiko dalį mokiniai praleidžia darbo vietoje, todėl greičiau įgyja praktinių įgūdžių. Be to, pameistriai gauna atlyginimą, o tai ypač svarbu jauniems žmonėms, siekiantiems finansinio savarankiškumo, kuris dažnai tampa papildomu motyvacijos šaltiniu.
Dar vienas svarbus privalumas – didesnės įsidarbinimo galimybės. Baigę mokslus, mokiniai dažnai lieka dirbti toje pačioje įmonėje.
„Mokiniai dar mokydamiesi gali suprasti, ar pasirinkta profesija jiems tinka – tai padeda išvengti situacijų, kai vėliau tenka keisti kryptį“, – pabrėžia D. Tumelionytė.
Tačiau pameistrystės kelias nėra lengvas – jam reikia disciplinos, atsakomybės ir gebėjimo derinti mokslą su darbu, todėl ši mokymosi forma dažniausiai tinkama jau brandesniems mokiniams.
Verslas aktyviai įsitraukia į mokymo procesą
Vienas iš pameistrystės privalumų – darbdavių įsitraukimas į mokymo procesą. Įmonės ne tik priima mokinius, bet ir aktyviai padeda ugdyti praktinius įgūdžius.
Kartu su mokykla derinami individualūs mokymo planai, praktikos tvarkaraščiai, aptariamos užduotys. Darbdaviai teikia grįžtamąjį ryšį apie mokinių pažangą ir dalyvauja vertinimo procese, užtikrinant, kad mokiniai įgytų įgūdžių, kurių reikia darbo rinkai.
Įdomu tai, kad pačių mokymo programų keisti dažniausiai nereikia – jos jau yra lanksčios, tačiau praktinis mokymas organizuojamas pagal konkrečios įmonės darbo pobūdį.
„Dažniau koreguojame praktikos planus, kad mokinys galėtų susipažinti su konkrečios įmonės darbo ypatumais, naudojamomis technologijomis ar įranga. Toks lankstumas didina mokymo efektyvumą“, – aiškina D. Tumelionytė.
Sėkmės istorijos – geriausias įrodymas
Praėjusiais metais pameistrystės programose mokėsi 40 mokinių, šiuo metu jų yra 29. Dalis buvusių pameistrių jau sėkmingai įsidarbino.
„Nemažai mūsų mokyklos mokinių, baigusių pameistrystę, lieka dirbti juos priėmusiose įmonėse. Tai rodo, kad tiek mokiniai, tiek darbdaviai yra patenkinti bendradarbiavimu“, – sako D. Tumelionytė.
Darbdaviai vertina tai, kad nauji darbuotojai jau būna susipažinę su darbo procesais, įmonės kultūra ir standartais. Tai leidžia sutaupyti laiko ir išteklių, kuriuos reikėtų skirti naujų darbuotojų apmokymui.
Pameistrystės plėtra regionuose susiduria su iššūkiais: ribotu įmonių skaičiumi, išteklių stoka, kartais – ir mokinių motyvacijos trūkumu. Ne kiekviena įmonė gali skirti darbuotoją pameistrio ugdymui. Vis dėlto nauda akivaizdi: jaunimas gauna galimybę likti dirbti savo krašte, o įmonės – pasirengusius darbuotojus.
„Tai investicija į vietos jaunimą ir patikimos darbuotojų bazės kūrimas. Pameistriai ne tik mokosi, bet ir prisideda prie kasdienės įmonių veiklos, įneša naujų idėjų. Pameistrystė tampa svarbiu veiksniu regionų gyvybingumui“, – pabrėžia D. Tumelionytė.
Pameistrystės populiarumą rodo skaičiai
Valstybės politika ir skatinimo projektai labai prisideda populiarinant pameistrystę. Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ apėmė visus Lietuvos regionus. Per trejus metus į pameistrystę įsitraukė beveik 900 įmonių, o mokymai vyko pagal apie 100 profesinio mokymo programų.
Kupiškio pavyzdys rodo, kad net ir nedideliame mieste galima sukurti veikiančią sistemą, kuri duoda apčiuopiamų rezultatų. Tai mokymosi forma, kurią verta plėtoti ir kituose Lietuvos regionuose.
Reikšmingi veiksniai šiame procese – informavimas ir motyvavimas. Svarbu didinti informuotumą apie pameistrystės naudą, skatinti įmones aktyviau įsitraukti ir sudaryti galimybes mokiniams rinktis šią mokymo formą.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.