Tėvai dažnai laukia per ilgai: kada vaikui iš tikrųjų reikalinga pagalba mokantis?

Didėjant konkurencijai stojant į stipriausias gimnazijas ir keičiantis valstybinių brandos egzaminų reikalavimams, lemiamu klausimu tampa ne tai, ar vaikui reikalinga papildoma pagalba, o kada ji reikalinga.

Ilgametė „Alfa Klasės“ patirtis rodo, kad mokinių rezultatus dažnai lemia ne paskutiniai mėnesiai prieš egzaminus, o tai, kaip nuosekliai buvo mokomasi ankstesnėse klasėse. Spragos retai atsiranda staiga – dažniausiai jos pradeda formuotis gerokai anksčiau, nei tai parodo prastėjantys pažymiai.

„Dažnai girdime tėvus sakant, kad korepetitoriaus ieškos prieš egzaminus, jeigu jo tikrai prireiks. Tačiau tada ne visada lieka pakankamai laiko pasiruošti egzaminui, nes tenka spręsti ir ankstesnių klasių problemas. Praktikoje pastebime, kad didžiausią progresą padaro mokiniai, kurie papildomai mokytis pradeda tada, kai dar yra laiko nuosekliai mokytis ir stiprinti žinias. Būtent toks pasiruošimas padeda vaikui pasiekti geriausių rezultatų“, – sako „Alfa Klasės“ vadovas Paulius Serva.

Natūralu manyti, kad papildomos pagalbos vaikui reikia tada, kai pradeda prastėti pažymiai. Tačiau dažnai jie rodo ne staiga atsiradusią problemą, o jau kurį laiką besitęsiančius sunkumus. Pirmieji ženklai paprastai pasirodo anksčiau: vaikui darosi sunkiau suprasti naujas temas, ilgiau užtrunka namų darbai, jis ima vengti tam tikro dalyko ar abejoti savo gebėjimais. Tik vėliau šie sunkumai atsispindi kontrolinių darbų rezultatuose.

Todėl svarbu stebėti ne tik pažymius, bet ir patį mokymosi procesą: ar vaikas supranta naują medžiagą, geba ją paaiškinti savais žodžiais ir pritaikyti spręsdamas užduotis. Jei mokytis darosi vis sunkiau, tai gali būti ženklas, kad pagalbos reikia jau dabar, net jei pažymiai reikšmingai nesuprastėjo.

Mokantis naujos temos dažnai remiamasi tuo, kas buvo išmokta anksčiau. Tai ypač akivaizdu matematikoje: jei mokiniui sunku atlikti pagrindinius veiksmus su skaičiais, suprasti veiksmų tvarką ar taikyti pagrindines taisykles, vėliau gali būti sunkiau spręsti lygtis ir kitas sudėtingesnes užduotis. Vyresnėse klasėse vis daugiau ankstesnių žinių reikia pritaikyti vienu metu.

Kuo ilgiau spragos lieka nepastebėtos, tuo sunkiau jas ištaisyti. Tai ypač svarbu dabar, kai valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį tenka laikyti jau vienuoliktoje klasėje. Vyresnėse klasėse mokymasis tampa vis labiau orientuotas į turimų žinių taikymą, tinkamiausio sprendimo pasirinkimą ir argumentavimą – gebėjimus, kurie ypač svarbūs ruošiantis egzaminams. Jei tuo metu tenka grįžti prie ankstesnių klasių pagrindų, lieka mažiau laiko mokytis einamąją medžiagą ir kryptingai ruoštis egzaminams.

Todėl ankstesnėse klasėse svarbu ne tik siekti gerų pažymių, bet ir įsitikinti, kad vaikas iš tikrųjų supranta mokomąją medžiagą. Tvirti pagrindai vėliau leidžia daugiau laiko skirti sudėtingesnėms temoms, kartojimui ir pasirengimui svarbiems atsiskaitymams.

Vis dar gajus stereotipas, kad korepetitoriaus pagalbos prireikia tik tada, kai mokiniui nesiseka mokytis. Tačiau praktikoje vis dažniau matome kitą tendenciją – papildomą mokymąsi anksčiau pradeda šeimos, kurios vaikams kelia aukštesnius akademinius tikslus.

Tai ypač ryšku ruošiantis stojimams į stipriausias Lietuvos gimnazijas. Konkurencija į jas kasmet didėja, todėl pasirengimas vis dažniau pradedamas ne likus kelioms savaitėms iki stojamųjų, o gerokai anksčiau. Turint daugiau laiko galima ne tik pasiruošti stojamųjų užduotims, bet ir užpildyti ankstesnių klasių spragas, įtvirtinti žinias ir nuosekliai gerinti rezultatus.

Tai rodo ir „Alfa Klasės“ duomenys. Analizuojant pastarųjų metų rezultatus matyti, kad mokiniai, kurie stojimams į Vilniaus licėjų, Mykolo Biržiškos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijas ruošėsi kartu su „Alfa Klasės“ mokytojais, į šias mokyklas įstojo daugiau nei du kartus dažniau nei vidutiniškai. Tokie duomenys rodo, kad papildoma pagalba gali būti aktuali ne tik mokiniams, kuriems reikia užpildyti žinių spragas, bet ir tiems, kurie siekia aukščiausių rezultatų.

Nemaža dalis tėvų sprendimą dėl papildomos pagalbos atideda iki sausio – kol negauna pirmojo pusmečio rezultatų arba nepradeda artėti svarbūs atsiskaitymai. Tačiau tuomet dažnai paaiškėja, kad problema yra ne viena neįsisavinta tema, o anksčiau susikaupusios spragos. Jas tenka taisyti kartu su einamųjų metų medžiaga, todėl pasiruošimui lieka gerokai mažiau laiko.

Pradėjus ruoštis tik antrąjį pusmetį, mokiniui vienu metu tenka ir vytis programą, ir ruoštis egzaminui. Tuo tarpu pradėjus mokytis anksčiau, paskutinius mėnesius galima skirti žinių kartojimui, bandomųjų egzaminų sprendimui, laiko planavimui ir pasiruošimo strategijai.

Tačiau pasirengimą lemia ne tik žinios. Paskutiniais mėnesiais prieš egzaminus vis didesnę reikšmę įgauna ir emocinis pasirengimas.

„Net ir labai gerai pasiruošę mokiniai kartais neišnaudoja savo galimybių vien todėl, kad egzamino metu patiria didžiulę įtampą. Kai vaikas jaučiasi pasiruošęs, jis gali susitelkti į užduočių sprendimą, o ne į baimę suklysti. Todėl nuoseklus pasiruošimas svarbus ne tik dėl žinių – jis padeda sustiprinti pasitikėjimą savimi ir išvengti neigiamų streso padarinių“, – sako „Alfa Klasės“ korepetitorė Barbora Gintarė Bilinskaitė.

Todėl paskutiniai mėnesiai prieš egzaminus turėtų būti skirti ne skubiam spragų taisymui, o žinių įtvirtinimui, užduočių sprendimui ir pasiruošimui pačiam egzaminui.

Mokiniui pereinant į 11–12 klasę keičiasi ne tik mokymosi turinys, bet ir dalykai, kuriuose dažniausiai prireikia papildomos pagalbos.

Jeigu 8–10 klasėse didžiausia paklausa tenka matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriams, vyresnėse klasėse reikšmingai išauga fizikos ir chemijos specialistų poreikis, o pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma ir biologijos korepetitorių.

Kartu išryškėja ir praktinė problema – kvalifikuotų fizikos bei chemijos specialistų rinkoje nėra daug. Todėl korepetitoriaus paiešką atidėjus iki pavasario gali būti sunku rasti ne tik pakankamai laiko pasiruošti, bet ir patyrusį mokytoją, galintį reguliariai dirbti su mokiniu iki egzaminų.

Nėra vieno amžiaus ar klasės, kada papildoma pagalba tampa būtina. Kiekvieno mokinio situacija skirtinga – vienam daugiau dėmesio prireikia penktoje klasėje, kitam tik ruošiantis PUPP ar valstybiniams brandos egzaminams. Svarbiausia – pastebėti, kada mokymosi sunkumai pradeda trukdyti vaikui judėti pirmyn.

Todėl pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti sprendimas reguliariai lankyti papildomas pamokas. Kur kas svarbiau objektyviai įvertinti vaiko situaciją – kokios jo stipriosios pusės, kuriose temose jau susiformavo spragos ir kiek jos gali turėti įtakos tolesniam mokymuisi. Toks įvertinimas leidžia suprasti, ar papildoma pagalba iš tiesų reikalinga ir kokia jos forma būtų naudingiausia.

Pavyzdžiui, „Alfa Klasėje“ pirmosios bandomosios pamokos metu atliekamas diagnostinis žinių įvertinimas, leidžiantis mokytojui nustatyti mokinio žinių lygį, identifikuoti svarbiausias spragas ir rekomenduoti tinkamiausią mokymosi planą. Daliai mokinių pakanka trumpalaikio pasiruošimo prieš konkretų atsiskaitymą ar egzaminą, kitiems naudingesnis ilgesnis, nuoseklus darbas stiprinant pagrindus.

Papildoma pagalba šiandien vis dažniau tampa ne reakcija į prastus pažymius, o būdu laiku pastebėti sunkumus, sustiprinti žinias ir pasiruošti svarbiems mokymosi etapams. Svarbiausia – nelaukti momento, kai vienu metu tenka spręsti ir ankstesnių klasių spragas, ir einamąją medžiagą, ir artėjančio egzamino keliamą įtampą.