Kauno Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytoją kai kurie kolegos stojo ginti ir viešojoje erdvėje. Vienas iš jų – istorijos mokytojas Algis Bitautas, garsiai iškėlęs klausimą, kada mokytojos vietoje atsidurs kitas pedagogas.
„Sunku net suvokti tokius procesus. Man iš absurdo srities skamba tokie dalykai“, – kalbėdamas su portalu Lrytas sakė A. Bitautas. Jo teigimu, net nėra abejonės, kad toks elgesys su mokytojais gali atbaidyti tuos, kurie apie tokį profesinį kelią dar tik galvoja.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus vadovas Dainius Žvirdauskas prisiminė, kad per ilgus savo karjeros metus jam ir pačiam yra tekę mokykloje priimti policijos pareigūnus, o vėliau dėl to aiškintis su teisininkais.
Prasidėjus mokslo metams – pagalba mokytojams: pradės veikti pirmoji mobilioji linija
Visgi, pabrėžė D. Žvirdauskas, kiekvienas toks atvejis turi būti kruopščiai ištiriamas, o pagalba suteikta visoms pusėms. Mokyklose, tikino LMVA prezidentas, veikia ir ministerijos patvirtinta tvarka, ką daryti su netinkamai besielgiančiais moksleiviais.
„Mes girdėjome ir apie atvejį, kai smurtą patyrė net įstaigos vadovas. Tai aš būčiau šalininkas to, kad mes kiekvieną istoriją bandytume aiškintis ir pasimokytume, kaip turėtume veikti“, – komentavo D. Žvirdauskas.
Susiję straipsniai
Kas nutiko?
Kaip jau anksčiau rašė Lrytas, Kauno Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytoja, norėdama sudrausminti nepaklusnų mokinį, paėmė jį už rankos ir išvedė iš klasės, tačiau dabar dėl tokio poelgio atsidūrė teisme.
Keliolikos metų patirtį turinti kaunietė mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė yra kaltinama fizinio skausmo sukėlimu vienam iš mokinių, tėvai prašo atlyginti ir neturtinę 1000 eurų žalą. Tuo metu jos advokatas pasakojo, kad dar prieš incidentą nukentėjęs mokinys pedagogę išplūdo necenzūriniais žodžiais, ragino „čiulpti lytinį organą“, kėlė chaosą.
Kaip rašė portalas „Kauno diena“, 2025-ųjų pabaigoje gavę penktoko mamos, kuri yra užsienietė, turinti vienos iš Skandinavijos šalių pilietybę, pareiškimą, teisėsauga pradėjo bylą. Vaiko mama tikina, kad muzikos mokytoja jam sukėlė skausmą, sugriebusi už kaklo išvilko iš klasės, taip jį pažemino.
Mokytojos advokatas Simas Tokarčakas portalui Lrytas pasakojo, kad pedagogei lemtingą dieną teko vesti vieną pamoką dviem klasėms – tarp mokinių įvyko konfliktas, kurį jai teko tramdyti.
„Ten buvo sujungta pamoka, ketvirtokai ir penktokai, jie konfliktavo tarpusavyje. Mokytoja paprašė nustoti, keletą kartų sudrausmino. Tada nukentėjusysis kažkuriuo momentu atsistojo iš savo vietos ir mokytojai pasakė keletą necenzūrinių žodžių. Net nenoriu jų garsiai įvardinti.
Ką ten čiulpti, jūs turbūt puikiai suprantate. Dar išvadino ir kitokiais žodžiais – pedofile, s**a“, – teigė advokatas.
R. Lukoševičiūtė maištautoją netrukus nusprendė išvesti iš klasės.
„Kadangi vaikas mokytojos prašymu nesutiko keliauti pas direktoriaus pavaduotoją, mokytoja jį tiesiog nusivedė. Iš klasės išsivedė ir už rankos nusivedė iki pavaduotojos“, – pasakojo S. Tokarčakas. Tai, pridūrė jis, liudija ir užfiksuotas vaizdo įrašas.
Pasak advokato, kai žinai pilną istorijos paveikslą, tikrai galima kelti klausimus, ar tai, ką padarė mokytoja, iš tiesų yra nusikalstama veika.
„Nes tie žodžiai tikrai buvo labai įžeidūs. Įsivaizduokite – pedagogas prieš dvi klases, prie visų vaikų išgirsta savo atžvilgiu tokius žodžius. Nors kiekvienam žmogui tai nėra malonu, mes turime suprasti, kad mokytojas tarp vaikų turi autoritetą – jis jį gali labai lengvai prarasti. Ypač, kai yra tokie šiuolaikiniai vaikai, toje klasėje yra ir keletas vaikų su specialiaisiais poreikiais, tai labai greitai tą anarchiją galima įvesti, jeigu tu nesiimsi jokių veiksmų.
Dėl to mano klientė ir norėjo nusivesti tą vaiką“, – teigė mokytojos atstovas.
Mokytojas: kažkas iš absurdo srities
Istorijos mokytojas A. Bitautas neslėpė, kad panašių situacijų mokyklose iš tiesų pasitaiko. Tačiau, pastebėjo jis, gana dažnai jos yra nutylimos.
„Mokiniai ar tai susimuša, ar netgi sužaloja mokytojus, ir kažkaip tos istorijos taip ir lieka paraštėse. Ar stengiamasi nutylėti, ar neeskaluoti, neviešinti... Susidaro toks įspūdis, kad tiek ministerija, tiek apskritai mokyklų administracijos vengia tos problemos imtis iš esmės, nes nėra aiškiai apibrėžtos tos ribos, kokios yra kiekvieno mokinio atsakomybės ir taisyklės“, – Lrytas kalbėjo pedagogas.
A. Bitautas taip pat priminė, kad kai mokinys įstoja į vieną ar kitą mokyklą, šeima su mokykla pasirašo sutartį, kurioje aiškiai apibrėžta, kas yra galima, o kas – ne.
„Tai man labai keista, kaip mokytoją dabar tampo per teismus. Pavyzdžiui, mūsų mokyklos taisyklėse netgi yra apibrėžtas toks punktas, kad jeigu mokytojas mato, jog yra jau smurtinė situacija, jis gali įsikišti ir fizinės jėgos panaudoti tiek, kad būtų galima išvengti didesnio konflikto. Tai yra, išskirti mokinius, galima paimti už rankos.
Tai mes net esame įsivedę tokią taisyklę – ačiū Dievui, bent jau man asmeniškai neprireikė prieiti prie tokios situacijos, bet kaip pedagogas tu jautiesi šiek tiek ramiau, kai žinai, jog jeigu ką – vadovaujiesi šaltu protu ir vis tiek tave kažkiek gina tos vidaus tvarkos taisyklės“, – pasakojo mokytojas.
Anot jo, pasižiūrėjus žinių reportažus ar paskaičius naujienas apie minimą mokytoją tikrai nepanašu, kad ji „būtų didelė smurtautoja“.
„Ir jeigu paėmė už rankos ir nuvedė pas direktorių, tai kaip ir viską darė pagal taisykles. Ir vėliau dar žmogų tampo po teismus – man iš absurdo srities skamba tokie dalykai.
Galų gale, tam pačiam smurtautojui yra užkertamas kelias tolimesniems negeriems veiksmams, jis yra išvedamas, tai jau yra dideli nusižengimai. Ir dabar tą mokytoja šitaip kaltinti... Sunku net suvokti tokius procesus“, – stebėjosi pedagogas. Juolab, tęsė jis, kad medikai nekonstatavo vaikui jokių fizinių sužalojimų.
Vis dėlto, svarstė A. Bitautas, turbūt kiekvienai situacijai skirtingų tvarkų nesurašysime ir atskiriems atvejais nepritaikysime.
„Bet mes pamirštame elementarius dalykus – tai yra, savo atsakomybes. Galų gale, vis tiek ta situacija kilo iš to, kad kažkas galbūt per pamokas nesilaiko elementarių taisyklių – kalba, reikia sudrausminti, elgiasi neadekvačiai. Tai visko taip neapsirašysime, bet akivaizdu, kad buvo elgiamasi neteisingai“, – kartojo istorijos mokytojas.
Ši situacija, pridūrė A. Bitautas, taip rodo ir dar vieną spragą švietime – jog šiuo atveju mokytoja buvo palikta viena su dviem klasėmis, o taip mokykloje būti šiandien neturėtų.
„Čia jau turbūt ir mokyklos administracijai tektų atsakomybė. Vis tiek turėjo būti kažkoks padėjėjas, jei yra vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, tai vėlgi turėtų būti padėjėjas. Tai mes kažkaip kamšome tas spragas, bet galiausiai vis tiek mokytojas lieka kaltas.
Tai kaip dabar jaustis tai mokytojai, kuri turi čia dar kažką aiškintis? Manau, kad ir psichologinė būklė yra labai nekokia. Gerai bent tiek, kad visa tėvų bendruomenė ėmėsi už ją pastovėti, nes jeigu ji būtų kažkokia jau labai negera, tėvai tikrai nebūtų už ją stoję.
Tai mes mėgstame švaistytis kažkokiais kaltinimais, teismais, net gerai neištyrus tų situacijų ir atvejų“, – vertino pedagogas.
Jam teko pripažinti ir dar vieną dalyką – jog tokie vieši atvejai žmones tikrai gali atbaidyti nuo mokytojo darbo.
„Net ir šiandien vienas kolega parašė komentarą – sako, kad jį žeidžia ir skaudina net ne darbo užmokestis, bet žeidžia ir skaudina tai, kad bet kas gali tave pasiųsti, pasiūlyti pačiulpti ar dar kažką. Ir tu neturi svertų, kurie tave gintų.
Visą laiką mokytojas liks kalčiausias, kaip ir šiuo atveju. Tiesiog buvo neadekvačiai įvertintos aplinkybės – kokie čia dar gali būti teismai, jeigu mokinys taip elgėsi? Man nesuvokiama, kaip tu gali kitam žmogui, dar mokytojui, pasiūlyti tokį dalyką. Ir dar pradinukas. Tai ką jis girdi namuose, kokioje aplinkoje auga? Jis kažkur tuos dalykus sužinojo – juk tikrai ne mokytojai to išmokė“, – dėstė A. Bitautas.
D. Žvirdauskas: svarbiausia viską išsiaiškinti
LMVA prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas taip pat pripažino, kad situacijos, kai tėvai imasi teisinių priemonių prieš mokytojos, nėra retenybė.
„Tėvai nusprendžia ieškoti teisininkų pagalbos vienu ar kitu atveju, teisininkai surašo pretenziją, šiuo atveju – ir kreipimusis į teismą“, – komentavo jis.
„Jeigu kalbėtume apie šį atvejį, tai visų pirma reikėtų pasakyti, kad čia turėtų būti sudaroma komisija, arba tai turėtų būti vaiko gerovės komisija, kuri nuolat veikianti mokykloje, ir ten visas aplinkybes reikia išsiaiškinti“, – kalbėjo D. Žvirdauskas, pabrėžęs, jog bet koks smurtas mokykloje yra netoleruojamas.
Anot jo, jeigu žiūrėsime į kontekstą, muzikos pamokoje buvo sujungtos dvi klasės – tarp vaikų kilo konfliktas, mokytoja ėmėsi priemonių juos išskirti. Švietimo ministerija, priminė D. Žvirdauskas, yra sudariusi Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams tvarką, kurią mokyklos pasitvirtina.
„Mokyklos paprastai organizavo mokymus, kur kalbama apie įvairias teisines pasekmes, parodoma net video medžiaga, kad jeigu konfliktuoja mokiniai, kaip mokytojas turėtų elgtis toje situacijoje, kaip išskirti. Aš visų aplinkybių šioje istorijoje nežinau, bet manau, kad mokytoja mėgino valdyti konfliktą.
Poveikio priemonių taikymas turi aiškų algoritmą. Tu nelauksi, kad čia vaikai mušasi, ir tada tu staiga skambini socialiniam pedagogui ar vaiko gerovės komisijos atstovams. Pirmiausia, kiekvieną dieną mokykla turi budintį vadovą. Atskirais atvejais tai būna ir pats mokyklos direktorius, pavaduotojas. Tai mokytoja išskirs tuos vaikus, tada turi nedelsiant išsikviesti vieną iš minėtų atstovų ir išsiaiškinti aplinkybes, pasižiūrėti, ar nėra padaryta žalos, ir po to būtinai reikia kviesti teisėtus atstovus.
Pagal situaciją kviečiami vaikai, užtikrinamas jų fizinis ir emocinis saugumas, ir tada išsikvietus tėvus pildomas protokolas, visos pusės supažindinamos su įvairiomis įvykio aplinkybėmis“, – vardijo LMVA vadovas.
Pats D. Žvirdauskas per savo karjerą prisimena du atvejus, kai teko į mokyklą kviesti ir policiją – tada konfliktai buvo jau nevaldomi.
„Ir kas yra įdomu – vėliau mokykla buvo kaltinama, kad ji naudojo perteklines jėgas. Mes su teisininkais turėjome gintis, kodėl iškvietėme policiją. Tėvai pasisamdė advokatus, bandė reikšti pretenzijas. Tik iki teismo nepriėjome, nes mes irgi pasisamdėme advokatus.
Tai tos istorijos yra gana sudėtingos, tai yra iššūkis kiekvienai mokyklai – aš nenorėčiau komentuoti konkrečios situacijos, nes ją išsitirti turi pati mokykla, bet aš raginčiau, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, būtų pasimokyta, kad gal kažkas buvo ne pagal tą poveikio priemonių tvarką. O gal viskas buvo teisinga – aš nežinau, negaliu komentuoti.
Ir labai svarbu teikti pagalbą visoms galimai nukentėjusioms pusėms, užkardyti, kad nebūtų nei fizinio, nei psichologinio smurto“, – pabrėžė KTU inžinerijos licėjaus direktorius.
Tiesa, D. Žvirdauskas pastebėjo, kad ypač įgyvendinant įtraukųjį ugdymą mokyklos ne visada gauna tiek išteklių, kad galėtų suvaldyti įvairias kylančias situacijas – dažnai mokytojai susiduria su iššūkiais, kai reikia veikti gana sudėtingomis sąlygomis, trūksta atskirų specialistų, padėjėjų.
„Taip, visa tai daroma dėl vaiko, dėl jo emocinės būklės, bet labai svarbus yra ir mokytojo saugumas. Mes girdėjome ir apie atvejį, kai smurtą patyrė net įstaigos vadovas. Tai aš būčiau šalininkas to, kad mes kiekvieną istoriją bandytume aiškintis ir pasimokytume, kaip turėtume veikti.
Nenustebčiau, kad dažnai išaiškėtų, jog mokykloje trūksta žmonių. Šiuo atveju buvo jungtos pamokos – turbūt kažkas sirgo, galbūt reikėjo kažkur kitur pedagoginių pajėgumų. Tai sujungti dvi klases ir jas suvaldyti mokytojui taip pat yra iššūkis.
O mokykloje tai – kasdienybė. Aš vadovauju didžiulei įstaigai, tai jeigu dar yra rudens laikotarpis, būna dienų, kai iš 200 pedagogų 20 serga. O vaikai tai ateina, ir tu turi užtikrinti ugdymą, saugumą, mokykloje gyvenimas verda visu pajėgumu“, – aiškino KTU inžinerijos licėjaus direktorius.
Tėvai stojo ginti, prakalbo nukentėjusios šeimos atstovė
Kauno Vaišvydavos mokyklos l.e.p direktorė Deimantė Kudirkienė Lrytas anksčiau tvirtino, kad su nukentėjusio vaiko mama po incidento ji kalbėjosi ir pati, mokykla veikė pagal visus numatytus algoritmus. Kas turėjo nutikti, kad mamai pokalbio su mokyklos vadovybe vis tiek neužteko? Pasak direktorės, susitikimas buvo įprastas, nekonfliktiškas.
„Čia tik mama galėtų atsakyti, kas jos netenkino ir kodėl ji pasirinko būtent šį būdą aiškintis. Aš negaliu atsakyti. Visi veiksmai, kurie būtini iš mokyklos pusės, buvo atlikti – vaikams buvo ir psichologo pagalba mokykloje teikiama, buvo pokalbiai apie elgesį, pokalbiai su tėvais, su mokytoja pokalbiai. Mokytoja paaiškino savo versiją, tai viskas buvo atlikta“, – kartojo D. Kudirkienė.
Oficialaus skundo iš nukentėjusio mokinio mamos mokykla iki šiol nėra gavusi. Smurtu kaltinama mokytoja ugdymo įstaigoje dirba iki šiol.
„Laukiame sprendimo ir tada žiūrėsime dėl tolimesnio darbo“, – sakė mokyklos vadovė. Pati D. Kudirkienė situacijos vertinti nelinkusi – tikina, jog viską išsiaiškins teismas.
Mokyklos tėvų atstovė, žmogaus teisių srityje dirbanti Roberta Ažukaitė teigė šią muzikos mokytoją neblogai pažįstanti – pas ją jau ne vienerius metus mokosi ir jos pačios atžalos. Pedagogę ji apibūdino kaip puikią, menišką asmenybę.
„Kuri kaip tik yra iš tų jautresnių, ramesnių, kuri eina per meną, ir tikrai pakankamai švelniai vaikus moko. Kadangi mūsų mokykloje yra ir darželio grupės, ji ir mano mažesnį vaiką moko, tai visi – ir mažiukai, ir didesni – tikrai tą mokytoją myli, tėvai irgi sutaria gerai.
Tikrai nėra buvę jokių blogų situacijų – visur dalyvauja, vaikai paruošti, ir apskritai tai tas žmogus, kuris balso nekelia jokiose situacijose – nei pamokose, nei apskritai bendravime. Dėl to ši situacija šokiruoja“, – Lrytas anksčiau kalbėjo R. Ažukaitė.
Pasak jos, nors tai buvo jungtinė pamoka ne vienai klasei, mokytojo padėjėjo klasėje tuo metu nebuvo, mokytojai teko su daugybe vaikų tvarkytis pačiai.
„Kadangi egzistuoja įtraukusis ugdymas, tokių vaikų ten yra, bet pasirodo, kad matematikos, lietuvių kalbos pamokose jie yra lydintys, o tokiose „švelnesnėse“ pamokose kaip muzika ar dailė, bent jau mūsų mokykloje nebuvo skirta. Kaip aš supratau, po šio incidento jau yra ir muzikos pamokoje tas papildomas mokytojas. Tai šitoje situacijoje aš neįsivaizduoju, kaip kitaip buvo galima išspręsti problemą.
Ar visus vaikus reikėjo išvesti iš klasės ir tą vieną ten palikti, ar vis dėlto tą vieną, kuris išdykavo, reikėjo išvesti iš klasės? Man atrodo, vieningai sutarsime, kad turbūt reikėjo tą vieną vaiką išvesti iš klasės, kas ir buvo padaryta, maksimaliai suvaldyta situacija“, – dėstė R. Ažukaitė.
Anot pašnekovės, tai yra nemaloni situacija visai švietimo sistemai, nes tai jau nėra pirmas atvejis Lietuvoje, kai mokytojas paduodamas į teismą.
„Tai galėtų būti ženklas, kad kažkas turėtų keistis, gal kažkokios darbo grupės turėtų būti sudarytos, ir reikėtų galvoti, kad tokių incidentų nebūtų ir mokytojai galėtų sėkmingai dirbti savo darbą. (...)
Juk čia nebuvo kalba apie smurtą, bet kažkokios sankcijos vaikams, kurie lipa ant galvų per pamokas, turi būti. Į tą procesą, žinoma, turi būti įtraukti ir tėvai, ir čia mūsų visų bendras darbas. Nes tai, kas vyksta, yra žalinga“, – kalbėjo Vaišvydavos mokyklos tėvų atstovė.
Prokurorė Sigita Blum LNK žinioms tikino, kad vaikas į ligoninę nebuvo patekęs, bet buvo nuvestas pas medikus apžiūrėti sužalojimų. Jų neaptikta.
Tuo metu nukentėjusiai pusei atstovaujanti teisininkė Deimantė Macelytė pažymėjo, kad prieš kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, iškart po įvykio su mokyklos administracija buvo vykęs ne vienas susitikimas konfliktui išspręsti taikiai.
„Ikiteisminis tyrimas gavus pareiškimą nėra automatiškai pradedamas – jis pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nėra Baudžiamojo proceso kodekse numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.
Tik kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir, kad ją padarė konkretus asmuo, tuomet su kaltinamuoju aktu byla perduodama į teismą“, – aiškino teisininkė.