Trakų mokykla šalies reitinge – tarp pirmaujančių, bet direktorė sako: pats skaičius dar nieko nepakeičia

D. Šidlauskienės profesinis kelias prasidėjo klasėje – ji daugiau nei dešimt metų dirbo pradinių klasių mokytoja. Vėliau beveik dešimtmetį Vilniaus miesto savivaldybėje analizavo švietimo duomenis, stebėjo mokyklų veiklą, prisidėjo prie sprendimų ir švietimo politikos formavimo. Nuo 2021 m. ji vadovauja Trakų pradinei mokyklai.

„Pradėjusi dirbti pradinių klasių mokytoja labai aiškiai pamačiau, kokią didelę įtaką mokykla ir mokytojas turi vaiko augimui, jo pasitikėjimui savimi ir požiūriui į mokymąsi. Darbas savivaldybėje leido į švietimą pažvelgti iš platesnės perspektyvos. Tačiau ilgainiui norėjosi grįžti arčiau tos vietos, kur sprendimai tampa realiais pokyčiais. Mokyklos vadovo darbe gali kartu su bendruomene juos įgyvendinti, matyti rezultatą ir prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta kasdien“, – pasakoja D. Šidlauskienė.

Patirtis klasėje ir savivaldybėje dabar padeda D. Šidlauskienei tą patį sprendimą matyti iš skirtingų pusių – suprasti jo tikslą, bet kartu įvertinti, ką jo įgyvendinimas reikš mokyklos bendruomenei.

„Kartais iš sistemos perspektyvos sprendimas atrodo labai logiškas, tačiau kai pats turi jį įgyvendinti klasėje, supranti, kiek papildomo laiko, energijos ir pastangų jis reikalauja. Mokytojos patirtis man neleidžia pamiršti, kad už kiekvieno sprendimo yra žmogus, o darbas savivaldybėje padeda suprasti, kodėl vieni ar kiti sprendimai apskritai atsiranda“, – sako D. Šidlauskienė.

Būtent todėl, vadovaudama mokyklai, ji stengiasi aiškiai atsirinkti prioritetus ir neapkrauti komandos veiklomis vien dėl jų gausos.

„Formuojant švietimo politiką, mano manymu, verta dažniau klausti: kiek realiai šį sprendimą kainuos įgyvendinti mokyklai – ne tik eurais, bet ir mokytojų laiku, vadovo dėmesiu, administraciniais resursais? Labai tikiu principu „mažiau, bet prasmingiau“. Mokyklai reikia ne kuo daugiau veiklų, o kuo daugiau prasmingų veiklų“, – pabrėžia mokyklos vadovė.

Vienas iš būdų geriau pamatyti, ko reikia konkrečiam vaikui, – kryptingiau naudoti mokinių pasiekimų duomenis. Trakų pradinėje mokykloje sukurtas vidinis pasiekimų tendencijų stebėjimo instrumentas, kurį naudoja ketvirtų klasių mokytojai: jame lyginami NMPP, diagnostinių darbų ir pusmečių rezultatai, ieškoma pasikartojančių sunkumų. 2024–2025 mokslo metų NMPP rezultatai Trakų pradinei mokyklai leido užimti 14 vietą tarp šalies pradinių mokyklų.

„Duomenys padeda matyti realią situaciją. Tačiau skaičiai patys savaime nieko nepakeičia. Už kiekvieno skaičiaus turi būti klausimas: „O kas toliau?“ NMPP ar diagnostinių darbų rezultatai neturi likti tik ataskaita – jie turi padėti mokytojui geriau suprasti, kur mokiniui reikia pagalbos ir ką galime keisti“, – sako direktorė.

Vis dėlto akademiniai rodikliai mokykloje nėra vienintelis būdas vertinti vaiko pažangą. Daug dėmesio skiriama ir patirtiniam ugdymui – mokiniai mokosi gamtoje, Trakų pilyje, vyksta į edukacijas, žirgyną, dalyvauja sporto, kultūrinėse ir projektinėse veiklose.

„Man labai svarbu, kad vaikas mokykloje atrastų bent vieną sritį, kurioje galėtų pasakyti: „Aš galiu.“ Mokymasis neturėtų apsiriboti tik klase. Vaikas mokosi tyrinėdamas, kurdamas, keliaudamas, sportuodamas, bendraudamas ir spręsdamas realias problemas. Tokios veiklos padeda teorines žinias susieti su tikru pasauliu“, – pasakoja D. Šidlauskienė.

Siekiant atliepti skirtingus vaikų poreikius, Trakų pradinėje mokykloje ugdymas bus personalizuotas ugdymas.

„Norėčiau dar labiau sustiprinti personalizuotą ugdymą – kad mokytojas kuo tiksliau matytų, kur yra kiekvienas mokinys ir ko jam reikia kitam žingsniui. Šiai krypčiai labai padeda mūsų dalyvavimas projekte „Galimybių mokykla“, kuriame daug dėmesio skiriama personalizuotam ir inovatyviam ugdymui bei skirtingų mokinių poreikių atliepimui“, – sako D. Šidlauskienė.

Kartu mokykla plečia ir sritis, kuriose vaikai gali įgyti praktinių, kasdienybėje pritaikomų žinių. Viena jų – finansinis raštingumas. Pasak mokyklos vadovės, siekiama, kad jau pradinukai suprastų pinigų vertę, mokytųsi planuoti, taupyti ir priimti apgalvotus sprendimus. Tam ketinama pasitelkti „Junior Achievement“ programas ir bendradarbiauti su verslo atstovais. Taip pat planuojama įrengti tris ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriose būtų 45 vietos – tai turėtų padėti atliepti augančius Trakų šeimų poreikius ir užtikrinti sklandesnį vaikų perėjimą į pradinį ugdymą.

Nors dalį pokyčių mokykla gali inicijuoti pati, D. Šidlauskienė mato ribą, už kurios vien bendruomenės pastangų nebeužtenka.

„Yra dalykų, kurių viena mokykla neišspręs – mokytojų ir specialistų trūkumas, administracinė našta, kai kurie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo klausimai. Mokykloms reikia ne tik keliamų lūkesčių, bet ir realių sąlygų juos įgyvendinti. Šiandien mokyklos vadovo atsakomybė apima gerokai daugiau nei vien ugdymo procesą – turime rūpintis ir fiziniu saugumu, infrastruktūra, bendruomenės atsparumu“, – sako direktorė.

Dalis šių problemų, jos vertinimu, susijusios ir su Lietuvos švietimo sistema. Kalbėdama apie būtinus sistemos pokyčius, D. Šidlauskienė pirmiausia siūlo atsigręžti į mokytojo profesiją.

„Jeigu norime geriausio švietimo, turime turėti stiprią, gerbiamą ir patrauklią mokytojo profesiją. Taip pat reikia daugiau stabilumo. Mokykloms sunku judėti pirmyn, kai vienas prioritetas keičia kitą. Turime mažinti fragmentaciją, geriau naudoti duomenis ir daugiau pasitikėti mokyklomis. Ir dar vienas svarbus dalykas – neturime bijoti kelti aukštų lūkesčių vaikams. Aukšti lūkesčiai ir pagalba turi eiti kartu“, – teigia D. Šidlauskienė.

Dalijimasis tuo, kas jau veikia, D. Šidlauskienei svarbus ir pačių mokyklų vadovų bendruomenėje. Ji yra prisijungusi prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.

„Vadovui labai svarbu neatsidurti profesiniame vakuume. Norisi turėti erdvę, kur gali ne tik pasidalyti tuo, kas pavyko, bet ir pasakyti: „Šito dar nežinau“ arba „Šitas nepavyko.“ Todėl prie klubo prisijungiau dėl profesinio dialogo ir galimybės mokytis iš kitų vadovų. Manau, kad stipri švietimo sistema prasideda ne nuo vieno žmogaus. Ji prasideda nuo žmonių, kurie kalbasi, dalijasi ir nebijo vieni iš kitų mokytis“, – teigia ji.

Bendrystės ir gebėjimo kreiptis pagalbos D. Šidlauskienė linkėtų nepamiršti ir tiems, kurie dar tik svarsto apie karjerą švietime ar mokyklos vadovo darbą.

„Tai nėra lengvas kelias. Jame daug atsakomybės, sprendimų ir situacijų, kuriose neįmanoma įtikti visiems. Tačiau yra akimirkų, kurios viską atperka: kai matai vaiką, pradedantį tikėti savimi, mokytoją, atradusį naują būdą dirbti, ar komandą, kuri pati ima kurti pokytį. Man didžiausia šio darbo prasmė – ne viską padaryti pačiai, o sudaryti sąlygas augti kitiems: vaikams, mokytojams ir visai bendruomenei“, – apibendrina D. Šidlauskienė.