Pereiti į turinį

Mokykla visiems, bet ar kiekvienam?

Danutė Pudžiuvelienė ir Kristina Morkūnienė, logopedės
Sekite Lrytas Google
„Nežinau, ką daryti“, – per logopedinę konsultaciją pasakė mokinys, kurio akyse kaupėsi ašaros. Jis stengėsi, tačiau už diktantus vis gaudavo prastus įvertinimus.
Danutė Pudžiuvelienė ir Kristina Morkūnienė.
Daugiau nuotraukų (1)
Palyginus mokinio užrašytus diktantus su mokytojos diktuotais tekstais, paaiškėjo, kad jis nespėdavo rašyti. Kol ranka užrašydavo vieno žodžio pradžią, mokytoja jau būdavo padiktavusi kelis kitus. Bandydamas neatsilikti, vaikas kartais prie pradėto žodžio prijungdavo gerokai vėliau išgirsto žodžio pabaigą. Taip atsirasdavo neatpažįstamų žodžių.
Įtarus, kad viena sunkumų priežasčių – lėtas rašymo tempas, išbandyta kompiuterio klaviatūra. Automatinis žodžių taisymas buvo išjungtas, kad programa netaisytų mokinio klaidų. Jis rašė greičiau, o žodžiai tapo įskaitomi. Rašybos klaidos neišnyko, tačiau dabar jas buvo galima analizuoti. Aptarus rezultatus su mokytoja, sutarta, kad mokinys kompiuteriu galės naudotis rašydamas diktantus.
Ši patirtis primena: norint padėti vaikui, pirmiausia reikia suprasti, kas jam trukdo. Keliame klausimą: kaip suplanuoti pamoką, kad bendro tikslo galėtų siekti skirtingų poreikių mokiniai?
Vienas tikslas – daugiau pasirinkimų
Universalus dizainas mokymuisi (UDM) grindžiamas supratimu, kad klasėje mokosi skirtingų gebėjimų, patirčių ir poreikių vaikai. Dar planuojant pamoką apgalvojama, kaip mokiniai galės įsitraukti į veiklą, suprasti informaciją ir parodyti, ką išmoko. Mokymosi tikslas išlieka bendras, tačiau būdai jam pasiekti skiriasi. Tai nereiškia, kad mokytojui reikia rengti atskirą pamoką kiekvienam vaikui.
2024 m. atnaujintose tarptautinės organizacijos CAST gairėse išskiriami trys UDM principai: įsitraukimas, informacijos pateikimas ir veikimas bei raiška. Kasdienėje mokytojo praktikoje jie virsta trimis klausimais:
• Kas padeda mokiniui įsitraukti į veiklą?
• Kaip pateikti turinį, kad jis būtų suprantamas skirtingiems vaikams?
• Kokiais būdais mokinys gali parodyti tai, ką išmoko?
Jei pamokos tikslas – suprasti tekstą, vieni mokiniai gali jį skaityti, kiti – klausytis įrašo. Tai, ką suprato, jie gali atskleisti pasakodami, rašydami ar sudarydami schemą. Tačiau jei lavinamas pats skaitymo įgūdis, garso įrašas skaitymo pratybų neatstos. Pasirinkimai vertingi tiek, kiek padeda siekti mokymosi tikslo.
Lankstesnei pamokai ne visada reikia sudėtingų priemonių. Kartais pakanka aiškiai išdėstyti darbo etapus, pateikti pavyzdį, pasitelkti vaizdinę medžiagą ar leisti pasirinkti atsiskaitymo būdą. Vieną mokinį įtrauks galimybė rinktis temą, kitam pravers vaizdinės užuominos ar aiškesnė struktūra. Svarbu, kad tokios galimybės būtų prieinamos visai klasei, o ne suteikiamos tik kaip išimtis.
Vis dėlto bendrų pasirinkimų kartais nepakanka. Tai paaiškėjo dirbant su mokiniu, kuriam sunkiai sekėsi rašyti sąsiuvinio eilutėse. Nors raidės buvo atpažįstamos, jos dažnai atsidurdavo už linijų ar persidengdavo. Išbandžius kelis būdus, nuspręsta paryškinti eilutes. Pokytis buvo matomas iš karto – vaikas rašė nuo jų nenukrypdamas.
Abu sprendimai parinkti įsigilinus į tai, kas vaikams trukdė atlikti užduotis. Mokytojų, specialistų ir šeimos bendradarbiavimas padeda rasti sprendimus, kurie pritaikomi ir per pamokas, ir namuose. Lanksčiai suformuotas ugdymas padeda visai klasei, tačiau jis neatstoja konkrečiam vaikui reikalingos individualios pagalbos.
Ar matome visą klasę?
Kalbėdami apie įtraukųjį ugdymą, daug dėmesio pagrįstai skiriame vaikams, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Jiems reikalinga pagalba turi būti užtikrinta. Tačiau tuo klasės įvairovė nesibaigia. Vienam sunku susikaupti triukšme, kitas nedrįsta pasakyti, kad nespėja, trečiam užduotys pernelyg lengvos. Ne visi šie poreikiai įrašyti dokumentuose, bet dėl to jie netampa mažiau svarbūs.
Į šią problemą atkreipia dėmesį ir Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika. Jis siūlo kalbėti ne tik apie mokykloms tenkančius iššūkius, bet ir apie tai, ar spręsdami vienų mokinių sunkumus nepamirštame kitų.
„Nenorėčiau kalbėti apie finansavimo trūkumą, specialistų stygių, nepritaikytas patalpas ar mokymo priemonių stoką. Apie tai kalbėta daug“.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – sensoriniai kambariai ir ramybės erdvės. Nors kai kuriems vaikams jos yra būtinybė nusiraminti ir trumpam atsitraukti nuo šurmulio, tačiau galimybės pabūti tyloje dažnai prireikia ir kitiems. Kai patalpų nedaug, šiuos poreikius suderinti ypač sunku. Direktorius R. Remeika šią dilemą nusako taip:
„Siekdami užtikrinti vienų vaikų teisę į tinkamas ugdymosi sąlygas, kartais pamirštame, kad tokią pačią teisę turi ir visi kiti mokiniai. Perpildytose mokyklose nusiraminimo ir poilsio erdvės pirmiausia skiriamos vaikams, kurių poreikiai yra ryškiausi ir kuriems tokia pagalba būtina. Tai suprantama ir dažnai neišvengiama. Tačiau kyla klausimas, kur tokiu atveju lieka kiti vaikai?“
Dėmesio pusiausvyra svarbi ne tik dalijantis erdvėmis. Ji išryškėja ir per grupinį darbą: jei vienas mokinys nuolat būna pagalbininkas, o kitam visada tik padedama, abu lieka tuose pačiuose vaidmenyse. Jiems keičiantis, kiekvienas gali atskleisti savo stiprybes. Įtrauktis neturėtų reikšti, kad vienų galimybės kuriamos kitų sąskaita.
Kai vien mokytojo pastangų neužtenka
Vis dėlto atsakomybės už skirtingus visos klasės poreikius negalima palikti vienam mokytojui. Didelėje klasėje jis nepajėgia kiekvienam vienu metu skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų. Net ir lanksti pamoka neatstoja logopedo, specialiojo pedagogo ar kito specialisto darbo. Direktorius šią ribą nusako aiškiai:
„Tai nėra mokytojo kompetencijos ar noro klausimas. Tai objektyvių galimybių riba.“
Šį atotrūkį tarp siekių ir galimybių atskleidžia ir 2026 m. liepą paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Švietimo pagalba mokyklose“. 2024–2025 mokslo metais 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau 56 proc. jų negavo visų rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų paslaugų. Specialistų ar mokinio padėjėjų trūko 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, o 57 proc. apklaustų šeimų ieškojo privačių specialistų pagalbos.
Šie skaičiai rodo, kad galimybė mokytis kartu dar negarantuoja laiku suteikiamos pagalbos. Mokyklos vadovybė gali telkti komandą, derinti mokytojų ir specialistų darbą, tikslingiau paskirstyti turimas erdves, tačiau vien organizacinės priemonės darbuotojų trūkumo nepanaikins. Atsakomybę už realias įtraukiojo ugdymo sąlygas turi dalytis mokykla, jos steigėjas ir valstybė. Kai pagalbos tenka ieškoti privačiai, vaiko galimybės ją gauti priklauso ir nuo šeimos finansinių išgalių.
Mokykla kiekvienam – daugiau nei pažadas
Vis dėlto įtraukties klausimas nesibaigia specialistų skaičiumi ar patalpų stygiumi. Lieka ne mažiau svarbi užduotis – suderinti individualią pagalbą ir visos klasės poreikius. R. Remeika šią nuostatą išsako aiškiai:
„Negalime kurti įtraukios mokyklos vienai vaikų grupei, pamiršdami kitus. Negalime vienų vaikų poreikių tenkinimo priešpriešinti kitų vaikų teisėms ir galimybėms. Turime ieškoti modelio, kuriame individuali pagalba ir visos bendruomenės poreikiai ne konkuruotų tarpusavyje, o papildytų vienas kitą“.
Pradžioje aprašytam mokiniui padėjo kompiuterio klaviatūra, kitam – ryškiau pažymėtos sąsiuvinio eilutės. Sprendimai buvo skirtingi, tačiau juos siejo tas pats principas: iš pradžių suprasti sunkumą, tik tada ieškoti išeities. Universalus dizainas šį dėmesį mokymosi sąlygoms siūlo skirti visai klasei, o individuali pagalba lieka būtina, kai bendrų galimybių nepakanka.
Mokykla visiems prasideda nuo atvirų durų. Mokykla kiekvienam – nuo gebėjimo pastebėti skirtingus poreikius ir pasirūpinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienas su savo sunkumais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.