„Nenoriu kaltinti tik Rusijos. Vien išorinio spaudimo
nepakanka. Jei yra politinė valia atsispirti, išorinis spaudimas
didelės įtakos turėti negali. Tačiau greičiausiai atsitiko taip,
kad dabartinė Ukrainos vadovybė dėl vienų ar kitų priežasčių tam
spaudimui pasidavė. Todėl atsakomybė visų pirma tenka dabartinei
šalies vadovybei, kuri parodė, kad net nelabai supranta, kas yra
europinė integracija, ką reiškia laisvosios prekybos sutartis, nes
buvo įrodinėjama, neva ši sutartis Ukrainai atneš daug žalos.
Reikalauta kažkokių didžiulių kompensacijų“, - interviu žurnalui IQ
sakė šalies vadovė.
D.Grybauskaitės teigimu, visi ES vadovai pamatė kitokį šalies
prezidentą Viktorą Janukovyčių ir daugelį vadovų, be abejo, tokia
pozicija labai nuvylė.
„Ne tik dėl Asociacijos susitarimo nepasirašymo, bet ir dėl
požiūrio į ES, į laisvosios prekybos sutartį. Pareikšta ir tokia
nuomonė, kad V. Janukovyčiui suteiktas pasitikėjimo kreditas beveik
išbarstytas. ES vadovai iš Vilniaus viršūnių susitikimo išsivežė
visai kitokią nuomonę apie Ukrainos prezidento poziciją ES
atžvilgiu. Šiuo požiūriu Vilniaus susitikimas buvo labai naudingas,
nes realiai parodė, kas yra kas“, - teigė D.Grybauskaitė.
V.Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti Asociacijos sutartį
sužlugdė didelės dalies ukrainiečių lūkesčius. Iki šiol dėl to
Ukrainoje tęsiasi protestai.
Apibendrindama 2013 m. antrąjį pusmetį trukusį Lietuvos
pirmininkavimą ES tarybai, D.Grybauskaitė kalbėjo, jog iš užsienio
šalių atstovų, tarptautinių organizacijų sulaukusi labai palankių
vertinimų. Pasak Prezidentės, matyt, buvo gerai pasirinkta
pasirengimo strategija.
„Pradėjome rengtis prieš keletą metų ir panaudojome tokį
modelį, kurį mačiau dirbdama ES komisare, - būtent mažos valstybės
pirmininkavimo ES modelį, kai nedaug pinigų, administraciniai
gebėjimai nedideli. Geras pavyzdys buvo Liuksemburgas: žmonių
nedaug, bet jie tvarkėsi itin efektyviai. Todėl sustiprinome
Lietuvos atstovybę prie ES institucijų Briuselyje, iš visų
ministerijų paskyrėme stiprius atstovus, kurie galėjo vadovauti
darbo grupėms, taip pat sustiprinome Užsienio reikalų ministerijos
ir prezidentūros koordinacinį vaidmenį. Todėl neturėjome didelių
bėdų net dėl to, kad likus pusmečiui iki pirmininkavimo pasikeitė
Vyriausybė ar kad dalis ministrų neturėjo patirties dirbti su ES
institucijomis“, - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai nuo sausio 1 dienos perdavė
Graikijai.