Trečiadienį į Vengriją atvyko maždaug 3 241 migrantas, tarp
jų beveik 700 vaikų. Tai didžiausias kada nors per vieną dieną į
šalį atvykusių migrantų skaičius, sakoma policijos pranešime.
Dauguma tų žmonių kirto sieną netoli Reskės miestelio.
Dauguma migrantų savo sekinančią kelionę pradėjo Sirijoje,
Afganistane arba Pakistane.
Sieną kertantis geležinkelis ties Reske yra viena iš nedaugelio
vietų, dar neužtvertų nauja spygliuotų vielų tvora, kuri turėtų
būti įrengta palei visą 175 km ilgio sieną su Serbija iki šio
mėnesio pabaigos.
Budapeštas deda tolesnes pastangas apriboti tą antplūdį, o
policijos vadovas Karoly Pappas nurodė, kad papildomi
2 000 „pasienio medžiotojų“ rugsėjį bus pasiųsti patruliuoti
prie sienos, kur jau dabar sutelkta daug saugumo pareigūnų.
Serbijos ir Makedonijos
užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą
imtis veiksmų, sprendžiant migrantų krizę, kai Balkanų vakarinių
šalių lyderiai susirinko į susitikimą, kuriame taip pat dalyvauja
Vokietijos kanclerė.
„Jeigu nebus Europos atsako į šią krizę ... niekam
nevertėtų turėti iliuzijų, kad tai bus išspręsta“, –
pareiškė Makedonijos diplomatijos vadovas Nikola Poposkis, o
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius paragino ES
parengti „veiksmų planą“.
Tiek Serbija, tiek Makedonija tapo svarbiomis tranzito šalimis
dešimtims tūkstančių migrantų, mėginančių pasiekti ES
valstybes.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ sakė svarstanti galimybę
pasiųsti armiją padėti suvaldyti šią krizę, kai perpildytame
pabėgėlių registracijos centre Reskėje kilo riaušės, o policija
tramdė migrantus ašarinėmis dujomis.
„Neteisėti migrantai tampa vis labiau agresyvūs; negalime
toleruoti to, kas įvyko Reskėje, negalime sutikti su tokia
agresija“, – sakė įtakingas „Fidesz“ veikėjas Szilardas
Nemethas, parlamento Nacionalinio saugumo komiteto
pirmininko pavaduotojas.
Dėl to pasiūlymo vyks debatai neeilinėje parlamento sesijoje
rugsėjo pradžioje, per kurią įstatymų leidėjai taip pat balsuos
dėl pasiūlymų numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą
sienos kirtimą ir pasienio užtvarų gadinimą.
Europą krečiant didžiausiai migrantų krizei nuo Antrojo
pasaulinio karo, Vengrija, kaip ir Italija bei Graikija, tapo
„pafrontės“ šalimi, kuriai tenka didžiausia našta.
Migrantams, kurie patenka į Vengriją, Šengeno zonos narę,
tampa gana lengva pasiekti turtingesnes ES šalis, tokias kaip
Vokietija ir Švedija, kur svajoja patekti dauguma atvykėlių.