Pastaruoju metu santykiai tarp ES ir Vengrijos toli gražu nebuvo šilti. Vengrai riejosi su kitomis šalimis dėl prieglobsčių prašytojų priėmimo, gąsdino pabėgėlius baidyklėmis, svarstė atgrasyti musulmonus nukirstomis kiaulių galvomis, o šiuo metu stato antrą sieną prie Serbijos, kad neįsileistų migrantų.
Taip pat Bendrija Vengrijai sumažino finansavimą dėl galimos žiniasklaidos įmonių korupcijos, o V.Orbanas yra vienas nemėgstamiausių žmonių Europos pareigūnų atžvilgiu – pernai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris jam patapšnojo per žandą ir kreipėsi į jį žodžiais: „Sveiki, diktatoriau“. Todėl daugelį gali nustebinti, kad V.Orbanas siekia didesnės Bendrijos.
Tačiau V.Orbanas yra įsitikinęs, kad didesnė Bendrija bus naudinga Vengrijai: kuo didesnė ES, tuo mažiau centralizacijos ir politiko nekenčiamos integracijos, rašo „Politico“.
„Jei kas nors Rytų Vokietijoje net subtiliai užsimindavo apie akivaizdžias problemas, jų būdavo paklausiama: „Drauge, ar jums nepatinka taika?“ – „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ straipsnyje rašo V.Orbanas. – Krizių siaubiama ES negali užbaigti diskusijų apie fundamentalius dalykus paraginimu, kad tiesiog derėtų apsilankyti Europos kareivių kapinėse. Vien tik istorinės tiesos nepadės ES išgyventi. ES yra turtinga, bet silpna – tai yra pati blogiausia kombinacija.“
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto patvirtino, kad šalis remia „kuo greitesnį“ Serbijos tapimą Bendrijos nare, o „Tvirtovė Vengrija“ taip pat palaiko Ukrainos, Kosovo bei Bosnijos ir Hercegovinos siekius prisijungti prie bloko.
Dar V.Orbanas siekia, kad būtų sustiprintos Europos išorinės sienos, o rugpjūčio 26-ąją jis pasiūlė sukurti bendrą ES kariuomenę. Vis dėlto V.Orbanas tuo pačiu metu nori, kad politikai galėtų patys nuspręsti savo šalies likimą – be Bendrijos kišimosi.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„V.Orbanui neįdomi gerai integruota ir centralizuota ES, – aiškino „Political Capital Institute“ analitikas Bulcsu Hunyadi. – Kuo didesnė ES – tuo mažiau ji integruota. V.Orbanas siekia tapti euroskeptikų ir populistinių Europos pajėgų lyderiu. Anksčiau jis buvo liberalas, bet vėliau savo partiją pavertė konservatoriais, o dabar euroskeptikais, kad gautų daugiau palaikymo.“
Tyrimų centras „Pew“ atliko apklausą, kurioje paaiškėjo, kad net 61 proc. vengrų palaiko ES. Palyginimui, Bendriją palaiko tik 50 proc. vokiečių ir 38 proc. prancūzų. Vengrija puikiai suvokia, kad ES atneša didelę ekonominę naudą, tačiau neketina dėl Bendrijos aukoti savo suverenumo.
Spalį Vengrijoje bus rengiamas referendumas pabėgėlių klausimu: ar Briuselis turi teisę priversti Budapeštą priimti imigrantus „be parlamento pritarimo“?
„Vengrijos santykis su ES jau ir taip yra sudėtingas, bet jį dar labiau apsunkins referendumas“, – kalbėjo Europos Parlamento viceprezidentas Alexanderis Grafas Lambsdorffas.
„Kartu vengrai ir vokiečiai gali daug ką nuveikti dėl Europos projekto sėkmės, – rašo V.Orbonas. – Kaip ir Vokietijos kancleris Otton von Bismarckas mes galime pasiekti Dievą, kai jis žingsniuos pro šalį.“