Nors 131 parlamento narys iš V.Orbano valdančiosios dešiniojo
sparno koalicijos balsavo už konstitucijos pakeitimą, pataisoms
priimti pritrūko dviejų papildomų balsų, kad būtų pasiekta
reikalaujama dviejų trečdalių dauguma.
Iki šiol „Jobbik“ buvo V.Orbano sąjungininkai ir pritardavo
šio dešiniųjų pažiūrų populisto siekiui, kad į Vengriją
nepatektų nė vienas iš kelių šimtų tūkstančių migrantų,
atvykusių Europą 2015 metais.
Vis dėlto dabar „Jobbik“, antra pagal populiarumą partija
šalyje, varžosi su socialistais, o anksčiau šį mėnesį jie
surengė V.Orbanui netikėtą pasalą.
Pastebėjęs retą poveikio galimybę, „Jobbik“ lyderis
Gaboras Vona po neseniai įvykusio susitikimo su V.Orbanu pareiškė,
kad jo partija balsuosianti už įstatymo priėmimą.
Tačiau jis iškėlė sąlygą, kad vyriausybė panaikintų
prieštaringai vertinamą galimybę už pinigus gauti leidimą gyventi
Vengrijoje, prieinamą turtingiems užsieniečiams, ypač iš Rusijos,
Kinijos ir Viduriniųjų Rytų.
Po balsavimo antradienį „Jobbik“ įstatymų leidėjai
iškėlė transparantą, kuriame rašoma: „ Įsileidžiantis
teroristus už pinigus yra išdavikas „. Jame taip pat buvo V.Orbano
partijos „Fidesz“ logotipas arabiško stiliaus rašmenimis.
„Jobbik“ jau seniai vadino leidimą gyventi šalyje
užtikrinančias obligacijas, paprastai parduodamas per ofšorines
kompanijas, „nešvariu verslu“ ir potencialia grėsme
nacionaliniam saugumui, nes šia galimybę teoriškai gali pasinaudoti
netgi džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) ekstremistai.
„Nei skurdiems, nei turtingiems migrantams neturėtų būti
leidžiama įsikurti Vengrijoje“, – sakė G.Vona.
V.Orbaną, pripratusį gauti ko nori dar nuo 2010 metų, kai
triuškinamai laimėjo rinkimus, o 2014 metais buvo perrinktas, šis
ultimatumas užklupo netikėtai.
Premjeras iš pradžių jis sakė „apsvarstysiąs“ G.Vonos
iškeltą sąlygą.
Tačiau vėliau parlamente premjeras pareiškė, kad jo
vyriausybė „nepasiduos šantažui“ ir paragino „Jobbik“
nesieti obligacijų schemos su konstitucijos pataisomis, kurias jis
pavadino „nacionalinės svarbos reikalu“.
Apžvalgininkai mano, kad antradienio balsavimas gali padėti
pagrindą tolesniems galios žaidimams tarp „Fidesz“ ir
„Jobbik“, artėjant visuotiniams rinkimams, suplanuotiems 2018
metams.
„Jeigu „Jobbik“ neparems pataisų, tai neabejotinai pažeis
Viktorą Orbaną. Tai būtų pirmas kartas nuo 2010 metų, kai
parlamentas balsuoja prieš premjerą, arba kad V.Orbanas nepasiektų
kažko jam svarbaus „, – pirmadienį parašė populiarus naujienų
portalas Index.hu.
Balsavimas parlamente buvo surengtas po brangiai kainavusio ir
nesantaiką kursčiusio spalio 2-osios referendumo, kuriame 3,3 mln.
rinkėjų palaikė V.Orbano pasiūlymą atmesti Europos Sąjungos
pateiktą pabėgėlių paskirstymo kvotų planą.
Visgi referendumas buvo paskelbtas neįvykusiu dėl mažo
dalyvavusiųjų skaičiaus apie 10 milijonų gyventojų turinčioje
šalyje.
Tačiau ryžtingai nusiteikęs V.Orbanas vis dėlto pavadino
rezultatus „triuškinama pergale“ prieš „Briuselio
biurokratus“ ir pažadėjo pakeisti konstituciją, kad ji
„atspindėtų žmonių valią“.
Registruodamas konstitucijos pataisų projektą parlamente
praėjus savaitei po referendumo, premjeras pasiūlė uždrausti
migrantų kūrimąsi be parlamento ir valdžios pritarimo.
„Užsienio gyventojai negali kurtis Vengrijoje“, – sakoma
pataisoje. Atskiri užsieniečiai (neskaitant ES piliečių)
Vengrijoje gyventi gali tik gavę vengrų sutikimą, toliau sakoma
joje.