Nors 131 parlamento narys iš V.Orbano valdančiosios dešiniojo sparno koalicijos balsavo už konstitucijos pakeitimą, pataisoms priimti pritrūko dviejų papildomų balsų, kad būtų pasiekta reikalaujama dviejų trečdalių dauguma.
Iki šiol „Jobbik“ buvo V.Orbano sąjungininkai ir pritardavo šio dešiniųjų pažiūrų populisto siekiui, kad į Vengriją nepatektų nė vienas iš kelių šimtų tūkstančių migrantų, atvykusių Europą 2015 metais.
Vis dėlto dabar „Jobbik“, antra pagal populiarumą partija šalyje, varžosi su socialistais, o anksčiau šį mėnesį jie surengė V.Orbanui netikėtą pasalą.
Pastebėjęs retą poveikio galimybę, „Jobbik“ lyderis Gaboras Vona po neseniai įvykusio susitikimo su V.Orbanu pareiškė, kad jo partija balsuosianti už įstatymo priėmimą.
Tačiau jis iškėlė sąlygą, kad vyriausybė panaikintų prieštaringai vertinamą galimybę už pinigus gauti leidimą gyventi Vengrijoje, prieinamą turtingiems užsieniečiams, ypač iš Rusijos, Kinijos ir Viduriniųjų Rytų.
Po balsavimo antradienį „Jobbik“ įstatymų leidėjai iškėlė transparantą, kuriame rašoma: „ Įsileidžiantis teroristus už pinigus yra išdavikas „. Jame taip pat buvo V.Orbano partijos „Fidesz“ logotipas arabiško stiliaus rašmenimis.
„Jobbik“ jau seniai vadino leidimą gyventi šalyje užtikrinančias obligacijas, paprastai parduodamas per ofšorines kompanijas, „nešvariu verslu“ ir potencialia grėsme nacionaliniam saugumui, nes šia galimybę teoriškai gali pasinaudoti netgi džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) ekstremistai.
„Nei skurdiems, nei turtingiems migrantams neturėtų būti leidžiama įsikurti Vengrijoje“, – sakė G.Vona.
V.Orbaną, pripratusį gauti ko nori dar nuo 2010 metų, kai triuškinamai laimėjo rinkimus, o 2014 metais buvo perrinktas, šis ultimatumas užklupo netikėtai.
Premjeras iš pradžių jis sakė „apsvarstysiąs“ G.Vonos iškeltą sąlygą.
Tačiau vėliau parlamente premjeras pareiškė, kad jo vyriausybė „nepasiduos šantažui“ ir paragino „Jobbik“ nesieti obligacijų schemos su konstitucijos pataisomis, kurias jis pavadino „nacionalinės svarbos reikalu“.
Apžvalgininkai mano, kad antradienio balsavimas gali padėti pagrindą tolesniems galios žaidimams tarp „Fidesz“ ir „Jobbik“, artėjant visuotiniams rinkimams, suplanuotiems 2018 metams.
„Jeigu „Jobbik“ neparems pataisų, tai neabejotinai pažeis Viktorą Orbaną. Tai būtų pirmas kartas nuo 2010 metų, kai parlamentas balsuoja prieš premjerą, arba kad V.Orbanas nepasiektų kažko jam svarbaus „, – pirmadienį parašė populiarus naujienų portalas Index.hu.
Balsavimas parlamente buvo surengtas po brangiai kainavusio ir nesantaiką kursčiusio spalio 2-osios referendumo, kuriame 3,3 mln. rinkėjų palaikė V.Orbano pasiūlymą atmesti Europos Sąjungos pateiktą pabėgėlių paskirstymo kvotų planą.
Visgi referendumas buvo paskelbtas neįvykusiu dėl mažo dalyvavusiųjų skaičiaus apie 10 milijonų gyventojų turinčioje šalyje.
Tačiau ryžtingai nusiteikęs V.Orbanas vis dėlto pavadino rezultatus „triuškinama pergale“ prieš „Briuselio biurokratus“ ir pažadėjo pakeisti konstituciją, kad ji „atspindėtų žmonių valią“.
Registruodamas konstitucijos pataisų projektą parlamente praėjus savaitei po referendumo, premjeras pasiūlė uždrausti migrantų kūrimąsi be parlamento ir valdžios pritarimo.
„Užsienio gyventojai negali kurtis Vengrijoje“, – sakoma pataisoje. Atskiri užsieniečiai (neskaitant ES piliečių) Vengrijoje gyventi gali tik gavę vengrų sutikimą, toliau sakoma joje.
