Irano sostinėje nuo šios savaitės antros pusės smarkiai sustiprintas saugumas. Taip bandoma užkirsti kelią gyventojų protestams dėl maždaug 40 procentų dolerio atžvilgiu šią savaitę nuvertėjusio rialo, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Washington Post” ir AP pranešimais.
Įtampa Irane kaupėsi jau kurį laiką. Pirmiausia jautienos ir ėrienos kainos išaugo tiek, kad vidutinės klasės iraniečiai buvo priversti valgyti mažiau mėgstamų kebabų ir troškinių.
Išaugus vištienos kainai, valdžia praėjusią vasarą net ėmė riboti šios mėsos rodymą per televiziją – kad žmonės nebūtų be reikalo erzinami.
Bet kai šią savaitę smarkiai šoktelėjo dar ir jogurto kaina, iraniečiams trūko kantrybė.
„Praėjusiais metais kartoninę dėžutę jogurto buvo galima nusipirkti už 2 tūkst. tomanų (apie 5,3 lito). Šią savaitę tokia pati dėžutė kainuoja dvigubai ar net trigubai daugiau”, – piktinosi Irane gimęs mokslininkas Mehdi Khalaji, dabar gyvenantis Vašingtone.
Protestai virto susirėmimais
Dar trečiadienį dėl augančių produktų kainų ir didėjančios infliacijos į centrinį Teheraną protestuoti išėjo tūkstančiai žmonių. Kai kurie jų susirėmė su policija, padeginėjo šiukšliadėžes.
„M.Ahmadinejadas – išdavikas”, „Nustokite galvoti apie Siriją, galvokite apie mus”, – su šitokiais šūkiais į gatves išėjo iraniečiai.
Prasiveržus įtampai šimtai policininkų šturmavo sostinės valiutos keityklų rajoną – areštavo nelegalius pinigų keitėjus ir nurodė uždaryti licencijuotas keityklas.
Įtariama, kad taip buvo bandoma sustabdyti dramatišką Irano valiutos vertės kritimą.
Kas kaltas dėl krizės?
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas dėl šalies krizės pirmiausia linkęs kaltinti JAV ir jų sąjungininkų sankcijas.
Bet analitikai tikina, kad Irano problemas Vakarų suvaržymai lemia tik iš dalies.
Esą lygiai tiek pat dėl šalies ekonominių problemų kalta paties prezidento M.Ahmadinejado vykdoma vidaus politika.
Pavyzdžiui, Irane pamažu atsisakoma subsidijų programos, dėl kurios daugelio prekių kaina anksčiau buvo dirbtinai sumažinta.
Be to, dėl M. Ahmadinejado ribojamų bankų palūkanų normų daug indėlininkų bijo laikyti pinigus bankuose.
Parduoda mažiau naftos
Ekonomistai apie didėjančias Irano ekonomikos problemas kalbėjo nuo metų pradžios, kai dėl naujų sankcijų ir embargo sumažėjo naftos eksportas – pagrindinis užsienio valiutos šaltinis.
Palyginti su praėjusiais metais, Iranas dabar parduoda 40 proc. mažiau neapdirbtos naftos. Vadinasi, valstybė per mėnesį negauna milijardų dolerių.
Dėl mažėjančių šalies pajamų iš naftos pardavimo susilpnėjo rialas, padidėjo infliacija ir išaugo nedarbas.
Tačiau JAV Johnso Hopkinso universiteto ekonomikos profesorius Steve’as Hanke’as tvirtina, kad kainos šalyje kilo pamažu, o pastarosiomis savaitėmis kažkodėl ėmė šokinėti šuoliais.
Juodosios Irano valiutų rinkos analizė rodo, kad šalyje kainos padvigubėja kas 40 dienų.
S. Hanke’o vertinimu, iš tikrųjų Irano infliacija siekia 69,6 proc., nors valdžia ir kalba apie 29 proc. Nuo to itin kenčia paprasti žmonės, gyvenantys miestuose.
„Kaimuose reikalai neturėtų smarkiai pasikeisti. Žmonės daugiau nei įprasta atliks mainų ir naudos mažiau pinigų”, – mano S. Hanke’as.
Įtampa dėl nuvertėjusio rialo esą gali lemti svarbias politines permainas Irane.
Dėl ekonominių problemų gali pasikeisti valdžios elgesys, jeigu apskritai ne pati Irano valdžia.
