Per jo kadenciją Kinija surengė savo pirmąjį pilotuojamą
kosminį skrydį, sukūrė didžiausią pasaulyje greitojo
geležinkelio tinklą, sustiprino kariuomenę ir organizavo 2008-ųjų
Pekino olimpines žaidynes.
Būdamas aukščiausiasis šalies ekonomikos pareigūnas, Wen
Jiabao vadovavo daugelį metų trukusiam dviženkliais skaičiais
vertinamam šalies ūkio augimui, dėl kurio Kinija aplenkė
Japoniją, tapdama antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika ir viena
iš svarbiausių veikėjų tarptautinėje arenoje.
Tačiau oficiali statistika rodo, kad per tą patį laikotarpį
padidėjo nelygybė, nors premjeras žadėjo sumažinti atotrūkį
tarp pajamų Kinijos miestuose ir skurstančiuose kaimuose.
Pasak analitikų, jis taip pat nesugebėjo pertvarkyti šalies
augimo, kuris pastaraisiais metais sulėtėjo, modelio, pavojingai
priklausomo nuo investicijų ir eksporto.
Wen Jiabao karjerą pradėjo dirbdamas geologu atokiose
vakarinėse Kinijos provincijose, tačiau ilgainiui iškilo Komunistų
partijoje ir tapo viešuoju vyriausybės veidu.
Globėjiško būdo ir nuo tikrovės neatitrūkęs politikas kūrė
liaudies užtarėjo įvaizdį bei pelnė pagyrimų, lankydamas
stichinių nelaimių nuniokotus regionus - tarp jų 2008 metais
smarkaus žemės drebėjimo nusiaubtą Sičuano provinciją, kurioje
žuvo ne mažiau kaip 70 tūkst. žmonių.
Komunistų partijoje liberalu laikomas Wen Jiabao buvo globojamas
už reformas pasisakiusio pareigūno Hu Yaobango, kurio
mirtis 1989 metais išprovokavo masinius protestus Tiananmenio
aikštėje. Premjeras, kuriam dabar 70 metų, taip pat žadino
partijos politinių reformų viltis.
Duodamas vieną interviu užsienio žiniasklaidai, jis pareiškė,
kad „žmonių demokratijos ir laisvės troškimas bei būtinybė yra
nesustabdomi“.
Tačiau tokie pareiškimai Kinijoje dažnai turi kitokią prasmę
negu Vakarų šalyse, o komunistų pareigūnai dažnai kartoja, kad
vakarietiška demokratija jų šaliai netinka.
Vadovaujant Wen Jiabao, pareiškimai apie reformas nutilo, kai
vyriausybė skyrė daugiau išteklių disidentams persekioti ir
interneto kontrolei griežtinti, kai šalies internautų bendruomenė
tapo didžiausia pasaulyje.
Kinijos valdančiąją partiją toliau krečiant korupcijos
skandalams, patieks Wen Jiabao reputaciją aptemdė pranešimai apie
jo šeimos sukauptą milžinišką turtą, vertinamą 2,7 mlrd. JAV
dolerių. Tačiau tokius pranešimus Kinijoje buvo stengiamasi
užgniaužti.
Baigdamas savo kalbą pergalinga gaida, Wen Jiabao pažadėjo
„didį Kinijos liaudies atsinaujinimą“, išprovokuodamas griausmingus
plojimus.
Tačiau neseniai premjero išsakytuose pareiškimuose taip pat
įžvelgiamas tam tikras apgailestavimas.
„Nors stengiausi iš visų jėgų, manau, kad man vis tiek ne
viskas pavyko kai kuriuose uždaviniuose, - sakė jis vasarį
lankydamasis Pekino musulmoniškame rajone. - Širdyje jaučiu kaltę
ir nuolat save kaltinu.“