Per jo kadenciją Kinija surengė savo pirmąjį pilotuojamą kosminį skrydį, sukūrė didžiausią pasaulyje greitojo geležinkelio tinklą, sustiprino kariuomenę ir organizavo 2008-ųjų Pekino olimpines žaidynes.
Būdamas aukščiausiasis šalies ekonomikos pareigūnas, Wen Jiabao vadovavo daugelį metų trukusiam dviženkliais skaičiais vertinamam šalies ūkio augimui, dėl kurio Kinija aplenkė Japoniją, tapdama antrąja didžiausia pasaulyje ekonomika ir viena iš svarbiausių veikėjų tarptautinėje arenoje.
Tačiau oficiali statistika rodo, kad per tą patį laikotarpį padidėjo nelygybė, nors premjeras žadėjo sumažinti atotrūkį tarp pajamų Kinijos miestuose ir skurstančiuose kaimuose.
Pasak analitikų, jis taip pat nesugebėjo pertvarkyti šalies augimo, kuris pastaraisiais metais sulėtėjo, modelio, pavojingai priklausomo nuo investicijų ir eksporto.
Wen Jiabao karjerą pradėjo dirbdamas geologu atokiose vakarinėse Kinijos provincijose, tačiau ilgainiui iškilo Komunistų partijoje ir tapo viešuoju vyriausybės veidu.
Globėjiško būdo ir nuo tikrovės neatitrūkęs politikas kūrė liaudies užtarėjo įvaizdį bei pelnė pagyrimų, lankydamas stichinių nelaimių nuniokotus regionus - tarp jų 2008 metais smarkaus žemės drebėjimo nusiaubtą Sičuano provinciją, kurioje žuvo ne mažiau kaip 70 tūkst. žmonių.
Komunistų partijoje liberalu laikomas Wen Jiabao buvo globojamas už reformas pasisakiusio pareigūno Hu Yaobango, kurio mirtis 1989 metais išprovokavo masinius protestus Tiananmenio aikštėje. Premjeras, kuriam dabar 70 metų, taip pat žadino partijos politinių reformų viltis.
Duodamas vieną interviu užsienio žiniasklaidai, jis pareiškė, kad „žmonių demokratijos ir laisvės troškimas bei būtinybė yra nesustabdomi“.
Tačiau tokie pareiškimai Kinijoje dažnai turi kitokią prasmę negu Vakarų šalyse, o komunistų pareigūnai dažnai kartoja, kad vakarietiška demokratija jų šaliai netinka.
Vadovaujant Wen Jiabao, pareiškimai apie reformas nutilo, kai vyriausybė skyrė daugiau išteklių disidentams persekioti ir interneto kontrolei griežtinti, kai šalies internautų bendruomenė tapo didžiausia pasaulyje.
Kinijos valdančiąją partiją toliau krečiant korupcijos skandalams, patieks Wen Jiabao reputaciją aptemdė pranešimai apie jo šeimos sukauptą milžinišką turtą, vertinamą 2,7 mlrd. JAV dolerių. Tačiau tokius pranešimus Kinijoje buvo stengiamasi užgniaužti.
Baigdamas savo kalbą pergalinga gaida, Wen Jiabao pažadėjo „didį Kinijos liaudies atsinaujinimą“, išprovokuodamas griausmingus plojimus.
Tačiau neseniai premjero išsakytuose pareiškimuose taip pat įžvelgiamas tam tikras apgailestavimas.
„Nors stengiausi iš visų jėgų, manau, kad man vis tiek ne viskas pavyko kai kuriuose uždaviniuose, - sakė jis vasarį lankydamasis Pekino musulmoniškame rajone. - Širdyje jaučiu kaltę ir nuolat save kaltinu.“
